2008 m. gegužės 24 d., šeštadienis

The girl with no name

Kibirais. Ir ne tik gėris. . . Dar kažkas. Toks pat neapčiuopiamai neparagaujamas, nematomas. . . Apgaulingi manevrai, klastotės, pasalos, kaukės. . . Daug ir dideliais kiekiais. Kur be pasuktum pavargusią galvą: į šiaurę, pietus, rytus ar vakarų pusėn. . . Juk visur rasi tą patį vaizdą. . . Niekada negali būti įsitikinęs, kad lakai tikro žmogaus ranką, kad kalbi ne su tos dienos kauke, kuri skirta tau. . . Kad viskas tikra. To niekas jau nebegali garantuoti. Aš irgi kartais nebežinau. . . Tiesiog nebeatsieju kur esu Aš, o kur Ji. Klastotė. Riba beveik nematoma - plonytė perregima linija, nubrėžta pirštu. . . Argi čia kliūtis. . . Argi čia gairė. . . Bet yra tokių žmonių, kuriems mano kaukė neegzistuoja. Draugystė neįmanoma, jei slapstaisi po kauke. Tiek žinau. Tuo vadovaujuosi. Nors kartais negaliu pasakyti visko. Kad ir kaip norėtųsi. . . Nes tai gali tiesiog gali sugrįžti bumerangu. Kas būtų negerai, be abejo. Ir dar skausminga. Bet kaip žinot? . .
.
Pavasaris. Vieni dalykai miršta, grimzta užmarštin, o tuo tarpu kiti kyla, bunda, auga. . .
.
Norėčiau bent vieną dieną įgyti gabumą skaityt mintis. . . Praverstų kur kas labiau, nei neregimasis apsiaustas, chemijos kontrolinio atsakymai, Bukarešto žemėlapis, kompasas, arbaletas, vairo stiprintuvas ar Bilano CD. . . :D Tikrai. . . Nors vienai dienelei. . .

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Neįmanoma su visais žmonėmis bendrauti vienodai.

Mildelė rašė...

Visiškai tau pritariu. . . Tačiau kai su visais bendrauji lyg su skolinta savastimi, tai nieko gero iš to būti negali. . . Nejau ne tiesą sakau?