2008 m. birželio 2 d., pirmadienis

Makes me wonder

Kartais, kai sėdžiu viena kokioje nors mažai pastebimoj pakampėj, man vaidenasi, kad laiko tėkmė nebeegzistuoja. Nes kiekvienas rytas toks pat, kaip vakarykštis. Kiekvienas vakaras - identiškas , kaip praėjęs. . . . . Net dulkės ant lentynų gula tolygiai ir vienodai. . . Naktį tie patys šikšnosparniai, ryte - tie patys alkani paukščių balsai. Viskas kaip nesibaigiantis deja vu. . . Pavargau. Nusibodo. O gal tiesiog letargo miego stadija? Gal aš kokonas? Na žinot, kaip maži drugeliai. Iš pradžių būna kirminas, paskui kokonas, o paskui jau drugelis. Nors iš tų kirminų retai kas gero išauga. Ech. Pieva.
. . .
Rytoj į mokyklą. Nenoriu. Vėl tvankios klasės, makalynė, painiava, klykiantys it nuplikyti piskiai, intelekto ne tik, kad nesužaloti, bet net nepaliesti liurbiai, kvailos pamokos, eilės valgykloje, triukšmas, spūstys. . . Ar keista, kad nuo to pavargau? Tiesa, praėjus dviem vasaros mėnesiams jau prasideda "lomkės". Reikia to. Bet reikia ir pailsėt. Juk į mokyklą norim ne dėl kūno kultūros, tikybos ar matematikos. Dėl pertraukų, dėl draugų. Negi ne?
. . .
Pikta. Liūdna. Ir baisu. Mane visiškai apleido įkvėpimas. Net straipsnį išgimdyt pasirodė ne mano jėgoms. . Negaliu. Bijau, kad ir egzamino metu bus tas pats. Ir kalbėjimo. Mintys tapo skurdžios, sakiniai sukapoti, nuoseklumas. . . Hm. Pirmoje klasėje įkvėpdavo Nėris, trečioje - Velskopf-Henrich, penktoje - Rowling, šeštoje jau Tolkienas. . . Paskui buvo Allende, Binkis, Hearn, Irvin, Coelho, Ivanauskaitė, Murakami, Lukjanenka, Egziuperi. . . O dabar mane įkvepia režisieriai. . . Stone'as, Alen'as, Ono, Aronofski, Zemecki, Bet aš nebe sugebu reikšt minčių žodžiais. . . . Aš tik savo galvoje matau, kaip tai turi atrodyt vizualiai. Koks apšvietimas, kokiu kampu reikia rodyt veidą, kokia turi būti butaforija. . . . .
. . .
Tai va. laukiu vasaros. Tiksliau jau sulaukiau. Bet kokia vasara, kai dar reikia kuprinę pakuot ir namų darbus daryt?. . . Taigi, kad šūdina.
. . .
O aš tavęs tikrai pasiilgau.
. . .

3 komentarai:

Giedrė rašė...

ir man galvoje sukasi begalės vaizdinių, scenarijų, akimirkų... Buvusių ir įsivaizduojamų. Antroji grupė - tobulai surikiuota, pirmoji - panašiai. vaizdiniai netgi gana tobuli, gana siekiami, bet realybė. Kuo toliau, tuo jaučiuosi, taip, teisingą žodį pavartojei, skurdesnė. Kuo toliua, tuo mažiau turiu ką pasakyti, nežinau kaip ir kada pasakyti. netgi per daug suku galvą dėl pašalinių nuomonės.
imu norėti su grupe žmonių/draugų izoliuotis nuo esamos gyvenvietės, vietų, dienotvarkės(???)
Bet kad ir kaip bebūtų, man blogai nėra. Įsivažiuoju į savo naująjį tikėjimą "taigi viskas čia pakankamai ar net labai gerai! " Atsikapstau sau malonių smulkmenų, vėl klausausi kaip moika groja ir niūniuoja" no escapes, no escapes" bet gi escapes yra visur, tik mes niekaip nesugebam prieiti arčiau išeičių. ;D ir mažiukai, ir pamokos... Taigi viskas įdomu. Draugai - įdomu. Aišku, būtų daug smagiau jei kažkaip vėl išmokčiau išreikšti savo mintis į jų dieviškus veidelius. ;D Matyt, man reikia eiti pas psichologą, kuris padėtų atrasti mano nekalbumo priežastį. arba pačiai su savimi pasikalbėti. Nežinau. O vasara... Gerai ir pavasarį būna ir visada. Ir net visur. Čia mums savo požiūrius reikia susitvarkyt. Reikia eiti geltonų plytų keliu. Nes"jei nori tu iš tikro, pasiekt svajonę savo, geltonas kelias veda keliaut ir nugalėt.Duok mielas drauge ranką, kartu smagiau keliauti, kartu kliūtis įveikti" tik pabaigą pakeisčiau, o kelias nesibaigs. Baisu kai pasibaigia keliai.
Tai va. Nežinau kas tas TAVĘS, bet aš gana draugiškai noriu išreikšti, kad man norisi smagiai pasibūti su tavim.

Midelė rašė...

Ui, koks kuklutis kkomentariukas. . . ;DD

Pusę parašei lyg ir mano mintimis, pusę - man nepažįstamom. :>> Neturiu tikėjimo "taigi viskas čia pakankamai ar net labai gerai!". Arba jis kažkur giliai giliai, apsemtas pesimizmo ir apkapstytas apatija (vujai kaip meniškai ;DD). Na o geltonos plytos. . . Hm m m. Gal ir neblogas dalykas :> Bet ta Ozo šalis atrodo truputį utopiška. Man Ozas asocijuojasi su seriau "Ozas". Apie zoną, skerdynes, kankinimus. . . :D Na man nėra labai blogai. Aš tik nesuprantu kas man darosi. Man tik baisu. :>>

Davai važiuojam kur nors į negyvenamą salą. Pasiimam po kompanjoną ir paatostogaujam kokį mėnesiuką?. . . :PP

Šitas tavęs yra ne tavęs. Bet aš ir tavęs labai jau pasiilgt spėjau. . . :)

Mildelė rašė...

Dieve, kiek kartų parašiau "man"... Ar man vystosi egoizmas?