2008 m. birželio 28 d., šeštadienis

Tranquilized

Tos kelios valandos tamsių ir slogių sapnų nesugebėjo suteikti man taip lauktos ramybės. . . Vis dar jaučiuosi kaip įkalinta ne savam kaily. . . Negerai. Negerai, kad nebežinau nei ką sakyt, nei ką galvot. . . Ir kai iš viso nenoriu nieko matyt, nei su niekuo kalbėt. Na gal tik su porą žmonių. Bet ir tai. Gal. . . Man skauda galvą. Aš pikta. Vakar beblūdindama nikstelėjau koją. Man skauda nugarą. Man reikia masažo. . . Ir žmogiškosios šilumos. Juk visi mes žmonės, po galais, ar ne? Visi viską suprantam visi ką nors jaučiam, tik kažkaip prasižiot neleidžia kažkoks sušiktas baimės/gėdos/nevilties jausmas. O gal tai, kad nėra ko pasakyt?. . . O gal?. . . Imk ir nusišauk. Iš durų rankenos. . . nes čia neišgėręs nesuprasi. (joke)
. . .
Mano intuicija mane stebina. Bet jaučiu toli gražu ne viską. Blogai. Gal todėl ir nesekasi pastarosiomis dienomis taip, kaip mėgčiau. . . Bet galiu pasakyt vieną - nieko nėra neįmanomo. . . Kaip ir padėties be išeities.
. . .
Šitas nežinia iš kur atsiradęs pyktis irgi stebina. Bet juk žmogiška. . .
. . .
"Noriu į negyvenamą salą. Ieškau bendrakeleivio. Radusiam atsilyginsiu."

2 komentarai:

Giedrė rašė...

Tu vis taip nori į negyvenamą salą. Dieve, imk vieną kartą ir išvyk. :D

Anonimiškas rašė...

Duok salos koordinates - tą pačią minutę :D