Pastarosios savaitės maratonas, prasidėjęs ketvirtadienį, šiandien pagaliau pasiekė pergalingą finišą. . . Jaučiuosi ne juokais pavargusi. Nuovargis geras. Aš laiminiga. Pabuvau su brangiais žmonėmis. . . Bet esu išsekusi (na kaip čia taip?). . . Nuo emocijų gausos, nuo prakalbėtų naktų, nuo bėgiojimo su šakutėm, puodukais, šaukštukais, lėkštikėm. . . Bet Draugai yra nuostabus dalykas. Geri giminaičiai - taip pat. . . Pečiai - raudoni kaip vėžys ir dilgčioja, oi dilgčioja. . . Dovaninė lavos lempa tingai spjaudo oranžinius burbulus, dovaninis vynuogių kvapo kremukas vilioja širšes kur kas puikiau nei kibiras medaus arba nei krūvelė šūduko muses. . . Ant lovos nepadoriai badydamos akis drybso neatsiverstos knygos. . . O kolonėlės jau kokį 25 kartą per pastarąją valandą plyšauja naują ir dar beprotiškai fantastišką šiandienos hitą Sunrise Avenue "Fairytale Gone Bad (Acoustic version)". . . Sėdžiu, cypauju kartu su tuo hot-blond suomiu ir gėriuosi, kadangi jo daina yra totaliai teisinga, matyt todėl ir privertė pamąstyt. . . Tikrai. . . Ir daina tikrai labai puiki. Bent jau akustinė versija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. Nėra kvailesnio dalyko, nei priimti gyvenimą rimtai. Nejaugi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą