2008 m. liepos 29 d., antradienis

Salem Aleikum

Pastaruoju metu sunkiai randu kokybišką kontaktą su aplinkiniais. . . Nežinau kas čia kaltas. Nors numanau, kad aš. Pavargau. Man reikia į negyvenamą salą. Labai norėčiau, kad visa mano šeimyna kur nors išsinešdintų bent savaitei. Kad gerai - dviems. . . Svajonėse. Tie snobai iš namų pasijudina laaaaabai nenoriai. . .
.
Viešpatie, kodėl kai kurie žmonės negali nustot manęs persekiot?. . . Artūrai, pamišėli nelaimingas, kiek galima?. . . Man tuoj paranoja prasidės.
.
Kiekvieną vakarą, prieš užmigdama, aš sau pasakau, kad rytoj atsibusiu ir pradėsiu gyvenimą iš naujo. Kad nebedarysiu to ir ano, darysiu tik taip ir taip, nutrauksiu ryšius su tuo ir anuo, padėsiu tam ir anam. . . Pfff. . . Čia ne simsai. Čia sugalvojęs visko neištrinsi. Ir nepakreipsi taip, kaip tau norisi. Jei kažkam nepatinki, tai netapsi geriausiu draugu vien dėl savo gerų intencijų. Jei kažką myli, rytojus nenubrauks kartu praleistų metų. . . Kažką pakeisti gali tik laikas - ilgas laiko tarpas. . . Nauji žmonės. Nauja aplinka. Regis tik tiek tereikia. . . Bet. . .
.
Jeigu Mahometas neina pas Kalną, Kalnas tuo labiau neateis. . .

Komentarų nėra: