2009 m. kovo 14 d., šeštadienis

♥♥♥

Kai panešioji šitą mažą grožį ant rankų porą valandų, imi suvokt, kad jis pranoksta bet kokį sporto klubą ir bet kokį kantrybės ugdymo būrelį... O kai jis užmiega įsitvėręs tavo pirštą....
Už tai mes Adomėlį ir mylim..... :D

8 komentarai:

Shuo rašė...

mieli buna tie kudikiai :) palauk kai paaugs ir nores kad panesiotum ant ranku, tada pajusi ta tikra nuovargi :D bet vistiek mieliausia kai tokiems vaikams reikia artumo, kazko ka jie gali salia saves jausti :)

Milda rašė...

Tu matytum kaip jam dabar reikia dėmesio... :D O reikalaut panešiojimo Adomėlis moka nuo pirmųjų savo dienų... :D Ir dar ne bet kaip :D Turi visą laiką vaikščiot ir laikyt jį stačiom. Kitaip siunta... :D

Ajajai :D Visa šeimyna suminštėjus dėl šito mažiaus... :>>

tiesiog kūdikystėje žmogus nesliapia savo norų ir emocijų. Jei nori švelnumo, jo reikalauja. Tik paskui, su metais išlenda tokie dalykai, kaip "ai, nelįsiu", "ai nereikia"... :))

ta va, aukliavau šiandien ir fotosesiją padariau, kai užsnūdo tinkamai :Dp

Shuo rašė...

kudikystes psichologijos tikriausiai tiksliausias paaiskinimas yra: Noriu ir gaunu :D

Migle rašė...

Gerai, kad Adomelis :))

milda rašė...

manai? :D

Milda rašė...

Turbūt ta psichologija būtent tokia :DD
Noriu- gaunu.
Parėkiu, ir tada tikrai gaunu! :DD

Voveraitė rašė...

Panešiok ir mane, Milda ;D Nors... turbūt labiau norėčiau, kad nešiotum ne tu...

milda rašė...

Įsivaizduoju..... :DDD