2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

The Piece Of My Heart

Kartais pati nebesuprantu kas esu. Kartais elgiuosi taip, kaip Milda niekada nepasielgtų. Kalbu, kaip Milda niekada nekalbėtų. Mąstau, kaip ji niekada nemąstytų... O gal Ji tiesiog išėjo? Gal naujasis Aš liks gyventi iki kito pasaulio persivertimo? Gal šitas chaosas galvoje tiesiog vieną rytą išnyks... Žudo mane šitas gyvenimo etapas - žengimas į tą vadinamąjį Suaugusių žmonių pasaulį. Šiais metais spręsis likimas. O aš einu Va Bank...
.
Pastaruoju metu mažai ką jaučiu. Nebent šąlančias rankas ir greipfrutų kvapą.
.
Keičiasi mąstymas, keičiasi draugai, keičiasi vertybės, keičiasi norai, keičiasi planai, keičiasi, keičiasi, keičiasi, keičiasi...... ir keisis...
.
Praeitis yra šešėlis. Ilgas šleifas.... Nėra žmogaus be šešėlio, kaip ir be praeities. Tik vienų praeitis yra smaugianti šaltais pirštais, ir kiekviename žingsnyje kvėpuojanti į nugarą...
.
Vakar atsikandai dar vieną gabalėlį mano širdies.

2 komentarai:

Ieva Varkojytė rašė...

Kaip dainoj...
You should've looked after her better
You should've looked after her more
You should've locked the door

Nežinau,ar galima spėti,jog tokių daug, bet ir manasis aš neretai prasilenkia su ta visų matoma Ieva. Neretai nusikeikia, blij***t, kaip aš taip sugebėjau padaryt.
Ir tas kaip aš vadinu "emocijų iškastravimas" labai jau savas. Niekad taip šaltai į viską nereagavau.
O praeitis anksčiau ar vėliau paleidžia; paleidžia laikę žmonės, užgija visi skauduliai ir nugrimzta giliai giliai pasąmonėje..

milda rašė...

Man tas pats.... ir galvoju wtf, taigi čia baisu, o man px.. ;DD Arba kai pajuokauju, tai kitiem ir ausys užkaista.... :D
Kai kurie žmonės labai nenori paleist....