Žiemos miegu šitą įrašą pavadinau neatsitiktinai. Taip zyziau, kad atostogos jau baigiasi, kad pirmadienį nuėjus į mokyklą susirgau. Nesunkiai. Bet temperatųra vakarais vis laikosi, mama ima nerimaut, nes jau 3 dienos viskas lygiai taip pat. O man ta nepelnytų atostogų savaitė kažkaip irgi mažai džiaugsmo neša. Nekenčiu liepžiedžių arbatų, šiltų chalatų ir vilnonių kojinių. Nemėgstu gulinėt ir eit miegot anksti. Tad ir neinu. Tikiuosi čia ne kiaulių gripas. Su kariūnais, kuriuos regis šita liga išguldė, aš nekontaktavau, tad kol kas miegu ramiai... :DD .
Kai guli namuose antrą savaitę iš eilės, laiko apmąstymams apstu. Net per daug. Kartais norisi trenkt sau. Na kodėl turiu pridaryt tokių paikysčių? Kodėlkodėlkodėl? M? Na kodėl? Kodėl kartais taip savęs nekontroliuoju? Kodėl nepalaikau liežuvio už dantų? Ir iš viso... Kartais pasekmių ir nuobodulio baimė yra didesnė, nei noras tą kažką gauti... O dažniausiai tai būna tiesiog užgaidos - laiko klausimas... Tai neduoda man ramybės. Bet aš nieko negaliu sau padaryt. Meldžiuosi, kad išaugčiau. Bet garantijų nėra... Eilinį kartą apie tą patį. Bet gi čia dienoraštis. Galima.
.
Tai va. Prisnigo. Verksiu. Myliu ir ilgiuosi. :>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą