I Never Came

Aš tavęs velniškai pasiilgstu. Ir tu, prakeiktasis, tai žinai. Ir iš tiesų neėra aišku, ar šitas mazochizmas vadinamas "logišku mąstymu" arba dar gražiau - "blaiviu protu" iš tiesų yra toks logiškai blaivus... Gal dėl to taip saldžiai nekenčiam vienas kito ir to, kad vakar jau niekada netaps rytojum... Kartoju tai kas antram įraše. Gal kad patikėčiau pati?

.

Kai demonai slepiasi spintoje, užtenka išmesti spintą. Kai demonai slepiasi galvoje, belieka kirsti galvą...

.

Iš tikrųjų, tai blogiausia kas man gali atsitikti - neturėjimas ko mylėti. Ir nekalbu aš apie mielas mamytes, seilėtus broliukus, šaunias drauges, nudžiūvusius kaktusus, sexy rokerius ir beprotiškai fantastiškas kino žvaigždes arba apverktus ex. Tikrai siaubinga, kai neturi į ką sukoncentruosi žudančiai naivaus teigiamos energijos pliūpsnio, kai neturi kuo užpildyti galvos ir kam paskirti kiekvieno iškepto kotleto. Kai užmiegi galvodama ne apie žmogų, o apie tą naują megztinį arba skaudantį šoną. Nėra energijos. Nėra įkvėpimo. Nėra nuotaikos. Nieko nėra. Ir nereikia nieko...

.

O dar siaubingiau, kad su metais kvailėju. Ir kad eidama 20 metus dar gvildenu problemas, kurias reikėjo išsispręsti tada, kai buvau 15. Ak taip... Tada filosofuodavom apie gyvenimo siekius, planus, prasmę ir gyvybės esmę... Čia turbūt vaizdžiausiai pailiustruoti pavyktų maždaug taip: 14 metų analizuoji bibliją ir Dantės pragaro ratų paraleles, o 30ies sulauki paauglystės spuogų ir susižavėjimo Eminemu.

.

Gal man čia dėl būsimų kardinalių ir totaliai drastiškų gyvenimo permainų sukasi smegenys? O gal tiesiog 3 nakties truputį išeinu iš proto. Viena koja prote, taip sakant...

.

Įrašo pavadinimas (99%) buna tuo metu skambanti daina. ir nesvarbu, kur ji skamba: galvoje, kamabaryje, per langą, ar ką dainuoju. Ir kas juokingiausia, kad dažniausiai tos dainos turi kažkokią simbolinę reikšmę. O simbolių paieškas atkaliau per literatūros pamokas.

.

Vis pagalvoju, kad tikriausiai daugybė žmonių manęs nekenčia, o dar daugiau tiesiog šiaip norėtų iškeikt ir pasiųst ant trijų maloninių mažybinių raidžių... Prašom, nesivaržykit. Blogiau nebus.

.

Atvirauti nėra sunku. Daug sunkiau, manau, yra pakelti kito atvirumą. Ar per daug atvirauju?