...just love and peace...

Š&M

2012-02-07T15:47:00.000-08:00

Šūdai ir Myžalai. Oh, kokia visiškai nieko gero nežadanti įrašo pradžia... Ale kad taip jau darosi pasauly. Turiu užkaupus daug pasipiktinimo, tai nežinau nuo kurios pusės piktintis reikėtų pradėt. Čia kaip nežinai kurį iš visų fainų vyrų mylėt, kurio skanaus alaus penktą bokalą pirkti, ką valgyti pusryčiams ar ką rengtis einant pieno į ikinę, kuri yra per gatvę... Ak taip. Piktintis. Jau genetiškai užprogramuotas tas faktas, jog lietuviai yra tiesiog genialūs piktinimosi srityje na ir dar vagiam meistriškai. Kaip jamaikiečiai sprinte, čiurkos kovų menuose, arba rusai gėrime (stereotipai steoritipėliai....). Ir nieko čia nepadarysi. Piktinamės liaudimi ir valdžia, tvarka ir netvarka, liga ir vaistais, turtingais ir vargšais... Piktinamės tais, kurie piktinasi. Iš tiesų šitai surašyt paskatino A. Užkalnio adresu parašytas straipsnis. Kažkas labai piktinosi, kad jis piktinasi kažkuo. Ne esmė. Esmė, kad senokai mačiau straipsnį, kuriame būtų aprašoma kas nors pozityvaus, ar bent jau normalaus, kad nebūtų keiksmų (žvaigždutės itin paprastai šifruojamos), kad nebūtų dergiamasi, peršama nuomonė "Čia ne mano reikalas bet....." arba "aišku nesvarbu, bet juk reikia daryti taip ir taip!", "Normaliose šalyse yra taip ir anaip!". Blah Blah Blah. Visi mes tokie puikūs analitikai, taip puikiai viską suprantam.. Tiksliau kuo mažiau suprantam, tuo rėkiam garsiau. Bet argi kam nors rūpi... Esmė turėt savo nuomonę, kad ir kokią nepagrįstą ir kvailą, ir dergti tuos, kurie žino ką daro, bet daro ne pagal tavo kažkokį susapnuotą suvokimą "Kaip tai Kubilius gavo apdovanojimą? ** **^%$#^&%^^%&#%! bl." Jo. Normalu. Be abejo, šiuo atveju aš irgi pati mušu, pati rėkiu. Nes piktinuosi, kad piktinasi. Bet tiesiog ima nuovargis, kad bet kurį šūdpuslapį atsivertus, bet kurį a la rimtą laikraštpalaikį rasi tik pletkus apie naują olialia šliundrytės pareiškimą socialiai jautria nagų lako tema, arba Cindy Pussy šukuoseną (who the fu*k she is??? ir kodėl turiu tai skaityt?), arba apie Kedžio istoriją (O ko nori mergaitė???), nes ką nors paskaityt norisi, ką nors gero, lietuviško, aktualaus, ir naudingo, kad virtimas į brokolį nuo visų supančių nesąmonių būtų lėtesnis, kad išlaikyti pozityvumą nebūtų sunku, kad tiesiog nesinorėtų verkti... Ir dar piktinuos, kad kažkodėl neina pastraipų atskirt čia. Trololo.

Where Is My Mind?

2012-02-03T02:15:00.000-08:00

Kas kitas žinos, jei ne tu pats? Kas kitas nuspręs? Kas gali geriau žinoti ko tu nori, kas geriau žino tavo lūkesčius, kas gali geriau žinoti galimybes ir kliūtis?... Jo, man irgi įdomu kas, nes aš tai nei velnio nežinau ir nesuprantu...

Kažkaip visada prieinu kryžkeles, kurių taip nekenčiu. Ar čia iš serijos "Ko bijosi, tas ir bus?". Užverti kelius kažkam, dėl kažko, kas galbūt yra tiesiog troškimas ir fantazija, ar atsisakyti to troškimo dėl kažko apčiuopiamesnio, bet toli gražu ne taip masinančio?...

Dvi savaitės tylos, ramybės ir miško. Niekur nekėliau kojos. Priverstinė detoksikacija ir šeimyninė terapija. Grįžtu į vakarėlių siautulį su nauja jėga. :D

Everyday I'm Failin'

2012-01-05T20:37:00.000-08:00

Nauji metai, nauji papai. Principe ne. Nauji metai (kuriuos, beje, aplaistėm tikrai lyg paskutinius), deja, neatnešė nieko naujo. Tie patys serialai - chuipariši tuos pydarus, atsiprašant. Nebežinau. Tiesiog. Pasiduodu. Nebesuprantu nei žmonių, nei kaip pasaulis veikia. Pavargau nuo tų nesąmonių, nuo tampymosi, nuo nesusipratimų ir nebandymų suprasti. Nuo to, kad visi žino, visi tyli. Arba visi nieko nežino, bet kalba. Arba nesugeba pasikalbėt. BLIAMBA. Negi tai taip sunku?.. Pausaulis nebeturėtų kokių 75% visų problemų, jei žmonės tiesiog pasikalbėtų... Nauji metai, nauji papai. Sesija. Nenoriu susimaut. Mokytis irgi nenoriu.

Čepkių?

Hotblack

2011-11-27T18:48:00.000-08:00

-Ko tu tokia atsipūtus? -Nes niekam nepavydžiu, nelaikau pagiežos ir nepykstu ilgiau, nei 20min. * * * Gyvenimas nėra toks jau sunkus, kaip daug kas nori mums parodyti. Viskas yra gal kiek labiau komplikuota, nei rodo filmuose ir kiek buitiškiau. Mažiau stebuklingų sutapimų ir magiškai žavių happyendų. Nors dėl tų sutapimų nesu tikra. Ir šitam pasauly jų pakanka... Ir šiaip. Yra žmonių, kuriems mielai papasakoji savo gyvenimo istoriją. Kažkodėl. Yra žmonių, kurių gyvenimo istoriją norėtum išgirsti ir prisiimt.... * * * Norisi, kad visi būtų laimingi ir patenkinti. Norisi, kad būčiau laiminga ir patenkinta aš. * * * Griaustinis ir žaibai lapkričio gale. Na...

She Lost Track

2011-11-22T12:12:00.000-08:00

Likimas kartais iš manęs labai šaiposi. Bet turbūt dėl to laikas nuo laiko ir apdovanoja - ką nors man grąžina... Ak taip, aš jo niekada neturėjau... Tai vadinasi padovanojo. Bet kam rūpi smulkmenos. Džiaukimės tuo, ką turime šiandien. Tuo, kad už kantrybę apdovanojama. Tai kas, kad gal tik trumpam. Tai kas, kad gal tai tik kvailių auksas. Tai kas, kad eilinį kartą ... Tai kas!

Lies

2011-11-08T17:29:00.000-08:00

Nes reikia susitvarkyt gyvenimą. Dabartinis vakarėlių liūtės amplua ne visai dera su mano gyvenimo vizija - penki garbanioti vaikučiai, padorus vyras, tvarkingi namai... Blah blah blah. Oh well. Aš tikrai to noriu. Now, please! Realybė kiek kitokia. Tiesiog. Niekam nieko nepavydžiu. Na gal tai kalei. Ir tai, kuri dabar su Ryan Gosling (O taip. Man vėl 12, aš vėl myliu kino žvaigždę. Kiekvieną kartą jam ką nors bučiuojant mano širdis dūžta. ;D) Tiesiog bandau turėti tokius kiaušus, kokius užaugino gyvenimas. Bet kai esi dude, sunku pereit į kažką kito. Tiesiog. Toliau nesiplėsiu, nes reikės cenzūros. Vakar buvo betonofkė. Daug nepasakosiu, tik pasakysiu, kad mane skauda it šunį. Mat atradau savo slaptą talentą - šokiai ant stulpo. Na... Žodžiu, noriu gyvent ramiai ir jaukiai, bet darau viską, kad tik taip negyvenčiau.

Seabeast

2011-10-31T16:32:00.000-07:00

Nieko gero... Visiškai nieko gero. Tik dar daugiau maišaties ir širdperšos. Nemoku gyventi. Nemoku mokytis iš savo klaidų. Iš viso. Kas su manimi darosi? Kažkokia kvailystė. Kažkokia nesąmonė... Kažkas... Kažkas ko nebekontroliuoju. Kažkas, dėl ko nebeturiu dūšios ramybės. Tai, dėl ko nesijaučiu kalta, bet kas rimtai gadina man gyvenimą. Kodėl viskas su tais žmonėmis taip sudėtinga... Na kodėl kodėl kodėl...

Oblivion

2011-10-03T11:29:00.000-07:00

Žinau. Atbukau. Ir žinau kodėl. Ir ką? Ogi nieko. Gerai kaip yra. Gyveni ir juokiesi visiems į akis. Ir ką? Ogi nieko. Vieni už tai myli, kiti nekenčia. Vieni gyvenimo būdą supranta, kiti baisisi... Bet tiesiog juokiesi ir šoki ant stalo. Ir džiaugiesi šita diena. Nes rytoj gal bus visai šūdas. O gal tereikia išsimiegot, kad suprastum, koks laimingas esi ir kokie puikūs žmonės supa tave... Gyveni žmogus ir mokaisi. Su kiekvienu spyriu į užpakalį kažką naujo išmoksti apie žmones ar dėl žmonių. Nežinau kodėl, bet savo gyvenime nuolat susiduriu su tais, su kuriais turbūt neturėčiau susidurti. Bet gal ne mano vienos gyvenimo paradoksas tas, kad labiausiai myli tuos, kuriems niekada nebūsi kažkas daugiau, nei pašnekesys prie bokalo. Labiausiai verki dėl tų, kuriems tai reiškia mažiausiai. Ir vengi tų, kurie galbūt galėtų pasiūlyti daugiausiai savęs. Žaizdos gyja lėtai ir skaudžiai. Ypač, kai ne viskas pasakyta ir ne visko paklausta. Kai dar kabo tas piktumas ir apmaudas. Todėl kartais darai neadekvačius sprendimus. Arba iš viso, tiesiog darai, o paskui galvoji. Nes galvoji "o kas man jaunam...". Ir kartais nieko nesinori, tik ramios širdies. Pamiršti visas savo kvailystes. Ir visas tavo.

I Know You Well

2011-08-23T12:49:00.000-07:00

Taip jau atsitiko, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūtį. Na ką gi. Susitaikysim ir su šita eiline gyvenimo neteisybe. No love. No joy. No life. Miegi, valgai, dirbi. Pyksti ir šaipaisi iš kitų, nes tik taip gali rasti ramybę "Ha ha ha! O tu dar didesnis nevykėlis, nei aš!" Oh, well. Kam dabar lengva? Ak taip, turbūt tiems, kurie turi normalius santykius, normalius gyvenimus ir normaliai santykiauja, bei normaliai gyvena. Bet ne tai užknisa labiausiai. Iki negalėjimo nervina tas faktas, kad aš nežinau ką aš darau blogai. Kai matai savo klaidą, kai tau ją parodo, tada gali daryti išvadas, sprendimus, kažką keisti, o kai stovi akligatvyje. Naaaa... Anyway. Beer is easy. Kaip gerai, kad ne visi išeina. Kaip gerai, kad kai kurie žmonės grįžta.

Neverland

2011-08-13T13:33:00.000-07:00

Nusibodo man viskas. Kažkaip piktumas ima, tik nežinau į ką jį nukreipt, tai kreipiu į save. Kai viskas apsiverčia 360 laipsnių kampu, o tu nė nesuvoki kas nutiko. Pokšt! Hipotezės, tušti svarstymai ir galų gale - akligatvis. Šūdas, jei jau tarp mūsų kalbant. Nesijaučiu to nusipelnius. Jaučiuosi kukutė. Eilinį kartą, kai nori, kad būtų gerai, o yra taip, kaip būna visada. Tik tiek, kad sąžinė rami. Bet nusibodo laukt. Nusibodo nusivilt ir šiaip... Kaip čia yra, kad viskas taip gluminančiai painu ir nieko nesugebu padaryt?..

Rolling in the Deep

2011-08-03T15:02:00.000-07:00

Ar visiems taip, ar čia tik man gyvenimas šokinėja nuo beprotiškai fantastiško iki tragiškai šūdino? Nežinau kas dėl to kaltas. Hormonai? Žmonės? Aplinka? Kubilius? Giminaičiai? Turbūt pati aš esu kalta. Kad užsimerkiu prieš tai, kas akivaizdu. Kad įsikimbu į tai, kas visai nepatvaru. Kad reaguoju neadekvačiai. Kad skubu. Kad klystu. Kad kvailioju. Kad kalbu daug. Kad aš esu aš. Bet gi stengiuosi... Hm. The more you care, the more you have to lose. :>

Polly

2011-07-31T15:31:00.000-07:00

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D

Obledi

2011-07-26T14:08:00.000-07:00

Būna labai labai gerai. Grįžti iš darbo ir krykšti kaip apsipūtus. Nes kolektyvas fainas, nes ta koja iš lovos išsivertei, nes diena graži. Būna labai labai blogai. Stovi darbe, ir bandai neapsiverkt, nes viskas užkniso iki negalėjimo. Nes piniginėj 3Lt, nes skauda kojas, nes klientai sukos, nes kažkas primena prarastą žmogų, nes namų ilgesys, nuovargis ir rutina veržia kilpą ant kaklo... Smagu, kai draugai sustoja ten, kur norėjo, smagu, kad žemė dar sukasi, smagu, kad kartais nervinuosi , pasirodo, be reikalo. :)

Bless This Mess

2011-07-22T14:30:00.000-07:00

Buki vidiniai konfliktai ir nežinia iš kur (tiksliau, žinia iš kur) lendančios įvairaus plauko abejonės. Kaip? Kiek? Kodėl? Ilgam? Trumpam? Argi? Bet gi mes tokie padarai, kad jei nėra problemos, tai būtinai ją susikuriam. Gi neįdomu gyvent be nesąmonių ir savigraužų. Kai viskas yra gerai, tai yra gerai. O gal nėra? Ak. Bobos. Bobelės... O reto liūdnumo momentas yra toks, kai sužinai, kad visos tavo mylimiausiosios ir numylėtieji važiuoja į puikų nuostabų festivalį, o tu puikiai nuostabiai dirbsi savo visai nepuikų darbą. Jagshiemash. Kai kurios dainos pravirkdo. O kai kurios sukelia keistą nostalgiją, ar tai proto nušvitimą. Nemoku tiksliai apibūdinti to keisto skimbtelėjimo pilve, kai žiūriu ir klausau šito. Daug vienatvės ir neblaivumo. Buvo tokie laikai. Kaip gerai, kad gyvenimas keičiasi. Kaip gerai, kad į jį ateina tokie žmonės, kurie sugeba sukelti lengvą džiugesį ir pačią nuoširdžiausią šypseną... Kaip velniškai gerai.

Beauty

2011-07-15T13:57:00.000-07:00

Jei darbas tikrai taip puošia žmogų, kaip manė mūsų senoliai, tai aš daili kaip niekad. Kaip išeini iš namų 12 dienos, taip grįžti 11 vakaro. Skaudančiom kojom, maudžiančia galva ir nenumaldomu įpročiu sveikintis su kiekvienu. Pilnas etatas tai ne zuikių dainos. Pavargsti. O minimalus atlyginimas - kačiukų ašaros. Jeigu reliai. Nauda tokia, kad imi vertinti kitų darbą ir pajunti ką reiškia užsidirbti tą prakeiktą litą, už kurį nuėjus į parduotuvę nelabai ką nuperki. Pim pirim. Anyway. Life's Good.

Vienaragiai ir vaivorykštės

2011-07-07T14:07:00.000-07:00

Yra Diela

2011-06-29T14:59:00.000-07:00

Diela tame, kad kai viskas gražu ir gerai, nebėra ką rašyt. Kai dirbi, ir pagaliau pasieksi tą stadiją, kai nebesėdėsi mamai ant sprando.. Kai į tą darbą po bemiegės nakties ne nueini, o nuskrendi, nes juk esmė ne kur per tą naktį buvai, o su kuo... Kai yra ko laukti, ko pasiilgti ir dėl ko nerimauti, kai turi su kuo džiaugtis... Kai viskas stoja į vietas. Planai pildosi. Jei jau ieškom palyginimų, tai labai tiktų tas banalus gyvenimo sugretinimas su puzle. Vis mažiau ir mažiau tuščių langelių. Kai imi jausti pilnatvę, nebėra nei noro, nei laiko, nei reikalo zyzti. Gyvenu gerai. Tai kas, kad vasara parduota, kad nėra laiko, kad jokių atostogų ir nieko neįmanoma planuot. Bet ta šūdelienė nepranoks šviesiosios gyvenimo pusės. Don't Worry. Be Happy.

Don't Look Back In Anger

2011-06-10T08:59:00.000-07:00

Kiekvienas sutiktas, pažinotas, mylėtas žmogus kažką davė. Kažką daviau jam. Prieraišumas, dėmesys, švelnumas, gyvenimiškos pamokos. Būna su tais žmonėmis visaip - gerai ir blogai. Ir nuostabiai smagu kartais. Ir graudu. Bet gerai, kad jie buvo/yra/bus. Puiku, kad paliko gyvenime žymę. Ar randą. Iš klaidų mokomės, o geri prisiminimai padeda ramiau užmigt, kai naktys tamsios ir ilgos. Bet kaip čia būna, kad taip staiga taip labai prisiriši. Pamiršti visus atsargumo pažadus. Visus kabliukus ir visas kabutes. Barjerus. Tvoras. Džiaugiesi kaip mažas vaikas, nes dabar yra gerai. Tik baisu, kad viskas, kas gerai, turi pabaigą. Bet kas tos pabaigos neturi? :)

Fade Away

2011-06-05T14:18:00.000-07:00

Džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas. Stresastresastresas. Džiaugsmas. Tokie tie nauji vėjai. Gresiantis perlaikymas, žudantis karštis, atsisakantis funkcionuoti skrandis ir visiškai pakrikęs miego ritmas. Priešzombinė būsena. Tai vadinama sesija. Ir vis dėlto, šiuo metu nedrąsaus džiaugsmo yra daugiau. Yra dalykų, kurie visą tą šūdą atperka. :>

People Are Strange

2011-05-22T16:29:00.000-07:00

Keista, kaip nevienodai žmonėms atmatuota gyvenimo džiaugsmo. Vieni šika vaivorykštėm, kiti banguoja tarp ašarų ir juoko, o treti sako, kad viskas čia yra sušiktai šūdinai šūdina. Jo. Visko gi būna - geros dienos, blogos dienos, tragiškos dienos, beprotiškai fantastiškos dienos ir nykios dienos... Tik kas blogiau? Kai skraidai padebesiais, ar kai turi tiek piktumo ant viso gyvenimo, jog nieko šviesaus jau kaip ir nebėr?.. Jo jo, žinau, reikia siekti aukso viduriuko, pusiausvyros, In ir Jang...

Hide-and-Seek

2011-05-19T02:25:00.000-07:00

Kai eilinę naktį negali miegoti, dainuoji savo dainas sau savo mintyse, ir pritari sau antru balsu, sėdi tylomis, lenki pirštus. Skaičiuoji. Matuoji... Prisimeni. Žmones suskaičiuot sunku nėra. Vardai, veidai, prisiminimai, net ir išblukę, yra bent kažkiek apčiuopiami. Tik va, kaip suskaičiuoti ir pamatuoti meilę? Kad ir kokia ir kam ji būtų. Kai pagalvoji, kaip būtų nuostabu, jei žmonės jaustų bent dešimtadalį to, ką jauti jiems. Kaip viskas būtų paprasta! Nes toli gražu, ne visada mokam, ir juolab, tikrai ne visada norim parodyti tą jautriąją , pažeidžiamąją ir minkštą širdies pusę... Žinoma. Visada yra galimybė rinktis. Gali sakyti, kad tau nesvarbu. Gali sakyti, kad tau visai nerūpi. Gali užsimerkti ir šypsotis. But sometimes a smile is like a slut. Fake and Easy... Noriu namo. Į savo mišką. Į savo pievą. Į savo medį. Į mūsų senus gerus laikus. Kai viskas buvo paprasta. Gražu. Lengva. Ir svaigiai aišku. Kai dar nebuvom tokie - maža mergaitė nebuvo virtusi pikta kale, o linksmas geraširdis princas dar nebuvo nusmurgėlis negyvom akim...

Easy Come, Easy Go

2011-05-18T15:30:00.000-07:00

Ar gyvenime iš viso yra kas nors ilgalaikio, jei net tavo paties, atrodytų, tvirti įsitikinimai, nusistatymai ir nuomonės gali būti taip greitai pakeisti kažkokių subjektyvių (na gal ir objektyvių) priežasčių... Draugai virsta priešais, meilės nekenčiamaisiais, o ignoruojamieji meilėmis. Ko galiu atsisakyt ir ką mielai paaukočiau dėl Jos ar Jo? Jomajo... Bet juk galima kartais sau leisti užsidėti rožinius akinius ir pamiršti visą racionalumą? Tik va proto išjungti nereikia, kad ir kaip ilgai ir kaip gražiai prašytų... Tai va, visa laimė, kad senos svajonės darosi visai realiais gyvenimo įvykiais... :>

Šeši

2011-05-15T04:11:00.000-07:00

Pastaruoju metu matau daugiau saulėtekių, nei matau įprastai. T.y. kasdien. Taip jau gaunasi, kai pokalbiai iki paryčių yra gerokai mieliau, nei miegas. O nauji draugai atrodo keistai pažįstami... Viskas tvarkoj. Viskas gerai. Atsitiktini atsitiktinumai. Vakarėliai... Naktelės... Ryteliai... Dienelės... Viskas lekia pro akis, ir liejasi į kažkokią mandalą. Nesistengiu kažko išskirt, analizuot, ar interpretuoti. Viskas puiku, kai daug juokiesi, o verki taip pat tik iš juoko. Viskas nuostabu, kai gali ramiai ištiesęs kojas sėdėt ir kalbėt vėjus. Smagu, kai dieduliukas troleibuse sako, kad primeni jo jaunystės meilę. Smagu, kai gali dalintis džiugumu ir kai juo dalinasi su tavimi...

Never Say Never

2011-04-27T16:05:00.000-07:00

Kiek kartų sakyta: "Ne, aš tai taip tikrai nepadaryčiau..", "Jis toks ir anoks, o jau ji...", "Kaip galima tai daryt..." . O šiek tie pagyveni ir tavo žodžiai atsisuka prieš tave. Čia kas? Kiaulystės dėsnis? Gyvenimas? Likimas? Niekada nesakyk "Niekada". Nes niekada nežinai, kas į tavo gyvenimą ateis ryt. Niekada niekam nieko negali garantuoti. Niekada negali žinoti, kam ką pajusi ir kas išblės, kas pasikeis... Niekas niekada nežino...

That's Life

2011-04-15T13:47:00.000-07:00

Į gyslas plūstelėjus adrenalinui prikalbi tokių dalykų, kurių net pats išsigąsti. Bet gal ir gerai, kai pagaliau išsiaiškini, gerai, kai pagaliau akis į akį susiduri su tuo, nuo ko ilgai bėgai ir slėpeisi. Gerai, kai pagaliau pasakai, kas seniai gulėjo ant širdies ir trukdė gyventi. Blogai, kad yra tik du tolimesni scenarijai ir pavadinus juos kraštutinumais tikrai nesuklysiu. That's Life and Shit Happens.

100 pavasarių

2011-04-14T04:59:00.000-07:00

O man, kur pažiūriu, visur pavasariai - kiekvienoj kišenėj pavasarių 100. Maži dalykai kartais teikia dideliai daug džiugumo. Naktinės diskusijos pakelia ūpą, o "labankt" auštant čiulbantiems paukščiams, jau lyg ir kasdienybė... Filmas po filmo. Žalingi įpročiai. Žodžiu, gyvenam gerai.

Darlin'

2011-04-12T16:19:00.000-07:00

Malu šūdą kaip malus, čiinu kaip čilinus, kvailioju kaip kvailiojus... Tik regeneruoju n kartų greičiau, nei seniau. Rock! Ekstraverto didžioji laimė yra tame, kad jis džiugesio ir energijos semiasi iš aplinkos. Aplinka padeda atgaut jėgas, pusiausvyrą ir gyvenimo džiaugsmą. Ir šiaip kažkokia pavasariškai lengva nuotaikėlė ore. Morčius? Jo. Visi turbūt žinom tą smailių akių jausmą... :D O dievai, kaip man patinka jaust ateinantį pavasarį! Kaip mane džiugina visi tie žmonės aplink mane! Yyy!

H o p e

2011-04-04T15:12:00.000-07:00

Dalykas tas, kad pasidariau kažkokia atbukus. Vidinių emocijų amplitudė pasidarė itin nedidelė. Net verkt žmoniškai nelabai moku. Pašniurkščiot tik. Gyveni žmogus ir rambėja skūra kiekvieną mielą kartą, kai tau įkanda. Ir kai kandi tu. Tiek tos romantikos, tiek to grožio. Vakar naktį ilgai sėdėjau balkone ir žiūrėjau į viso Vilniaus žiburių gražumą. Pagalvojau, kad gyvenimo meilė turbūt yra baisiai instinktyvus ir net paradoksalus dalykas, sakyčiau. Labai jį mylėjau vaikystėje, kai maniau, kad viskas yra pasiekiama ir viskas bus nuostabu, kaip tuose filmuose, kur vienintelė reali pabaiga yra happyendas. Dabar, kai žinau kiek gyvenime visokių rūšių ir konsistencijų šūdų, ir kokio reto šlykštumo prišiktadūšių žmonių pasitaiko, myliu dar labiau.

It's rain again

2011-03-31T16:24:00.000-07:00

Ot ir nenorėk tikėt nuojauta... Ot ir neklausyk mamos... Ot tau, boba, ir devintinės. Shithappens all the time. Tik kartais labiau, nei paprastai. Pora savaičių šoko terapijos. Why me? Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. :)

True real life

2011-03-28T15:03:00.000-07:00

Kartais atrodo, paimtum ir padėtum ant stalo savo širdį. Inkstus. Ar kepenis. Nusinertum odą. Bet ką. Kad tik neliktų nieko neaiškaus ir ne taip suprasto. Kad tik viskas būtų gerai. Nes ne viską gali pasakyt. Ne viską pavyksta perteikti taip, kaip yra. Žinoma. Paslėpti galvą smėlyje yra paprasčiau...

Waster

2011-03-26T18:01:00.000-07:00

Kaip mano gyvenimas atrodytų šiandien, jei ne kelios smulkmenos, kelios kvailystės, jei ne keli staigūs ir žūtbūtiniai sprendimai?..

. .

Skambutis paryčiais. Vėl ta pati plokštelė. Kylantis pyktis, kraujospūdis ir graudulys... Kartais praeitis įsisega pikčiau, nei dėlė. Ir nuleidžia gerokai daugiau kraujo....

Bėdos po vieną nevaikšto. Tą mes žinom seniai.

Užanty sunki ir negera nuojauta...

Atsigulu, užsimerkiu ir viskas, ko šią akimirką noriu, yra smėlėta pakrantė, balta saulė ir sūrus jūros vėjas.

F a r e w e l l

2011-03-23T11:30:00.000-07:00

Kaip gerai mes išmanom gyvenimiškas teorijas, kokie puikūs strategai esame... Ir kokie netikę praktikai. Kiek daug dalykų lieka nepasakyti. Kiek daug visko nepadaryta. Kiek iššvaistyta laiko, progų ir šansų... O kaltininkų paieškos užsibaigia ties senu veidrodžiu ir pirštu nukreiptu į savo atvaizdą jame. Nieko aiškaus. Nieko apčiuopiamo. Tik daug klaustukų. Ir apmaudas, nes eilinį kartą nepadarei, ką galėjai.

Džiugesį dažniausiai vainikuoja ašaros. "Verk verk, mažiau myši".

Yra naujienų, kurios tiesiog išmuša kietą pagrindą iš po kojų. Kai netenki artimo žmogaus, visai nebesvarbu ar žinojai, kad tai tik laiko klausimas, ar ne, bet pasijunti lyg mėsmalėje. Aš niekada nepamiršiu tavęs, mano mylimas sielos broli. Niekada nepamiršiu ką man pasakei paskutinį kartą... Nieko nepamiršiu.

Laimė kartais būna su barzda ir guli šalia

2011-03-22T04:04:00.000-07:00

Walking On The Moon

2011-03-12T14:49:00.000-08:00

Daugelis dalykų gyvenime yra pervertinami. Kaip pvz. naujausias Aronofskio filmas "Juodoji Gulbė". Nežinau ko pritrūko. Bet jei filmo metu eini darytis arbatos, tikrint fb ir ieškot kremo ir žvilgčioji į laikrodį, tai matyt juosta nėra tokia jau įtraukianti, kaip derėtų tokio lygio kinui.

Kelintą naktį ilgai guliu ir spoksau į tamsias lubas. Nesimiega. Užtat mąstosi. Šiek tiek gailiuosi, kad atmintis dyla. Liūdna, kad tiek geri, tiek blogi prisiminimai praranda savo aštrumą... telieka šešėliai iš pirmų meilių ir blankūs atvaizdai kažkada pažinotų žmonių... Bet gal sunku būtų išlaikyti sveiką protą, jei visi praeities momentai keliautų kartu...

Kantrybė - dorybė. O kai nori ir tiki, viskas įmanoma. :*

Įdomūs žmonės... Sorry, bet aš nemanau, kad tikslas pateisina priemones...

Principe Taip

2011-03-10T14:20:00.000-08:00

Bevalė aš, prakeikta bevalė. Kaip nepramiginėt pirmų paskaitų? Kaip pasidaryt informatiką? Kaip išmokt ekonomiką? Kaip laikytis dietos? Kaip mesti žalingus įpročius? Kaip taupyt? Kaip įvykdyt visus pažadus? Kaip laiku eiti miegoti? Kaip? Kaip? Kaip? Kaip? Kaip? KAIP?

Paprastas atsakymas: niekaip. Nieko čia nepakeisi. I'd rather be hated for who I am, than loved for who I am not.

Kai pasiseka, prisapnuoju gražių sapnų. Kai nepasiseka, nesapnuoju nieko.

Ir šiaip, gyvenime man dažniau sekasi, nei nesiseka. Kol kas.

Labiausiai džiuginantys dalykai pavasarį yra saulė ir tulpės.

Aš - profesionali švaistytoja. Laiko. Pinigų. Sveikatos. Reputacijos. Garbės.

Aš galiu būti pikta. Galiu būti nepatenkinta. Galiu būti kvaila. Galiu net nedėkinga pabūt.

Bet. Jums, mano mylimiausi, su kuriais galiu per naktį kalbėt apie bet kurį bet kurio galo galą ir bet kurį pragaro ratą, man nebūtų gaila nei abiejų inkstukų.

What Comes Around Goes Around

2011-02-19T15:14:00.000-08:00

Mažosios sesutės užauga. Ir dar negana to paaiškėja, kad jos turi trigubai daugiau pasiutimo, nei mes...

O mažieji broliukai auga tiesiog akyse. Ir tik žiūrėdama į tas mažas mėlynas akytes supranti, kad jau seniai nebuvai matęs tokio skaidraus žmogaus - nevaidinančio emocijų, nesimuoliančio ir nemanipuliuojančio... Nuoširdaus, nesvanaudiško ir nepavydinčio... Kuris apkabina, nes myli ir nusisuka, kai pyksta. O ne priešignai.

Gražuolė mama po truputėlį sensta, kaip su liūdesiu konstatuoja ji pati. Net supertėčio smilkiniai baltėja. O aš irgi vis įtariau šukuojuosi savo blondiniškas kasas - o v drug pro peroksidą išlįs koks žilas plaukas...

Maištai prasideda ir baigiasi... Naujos žvaigždės gimsta ir gesta senos... Veržiasi ir užsnūsta ugnikalniai... Mados praeina ir grįžta. Mane apleidžia arba pas mane grįžta žmonės... Kai kurie, deja, smarkiai pavėlavę..... O aš, regis, sena ir sukumpus nuo metų... tik sėdžiu supamoj kėdėj su tokiu pat senu, aklu ir pasauliui abejingu katinu ant kelių ir žiūriu į vieną tašką, tebeieškodama kažko puikaus, bet nebegzituojančio - įkvėpimo, tikslo, pašaukimo.....

Tikiu likimu. Tikiu savo intuicija. Tikiu, kad bus taip, kaip turi būti. :>

Live & Dream

2011-02-09T14:13:00.000-08:00

Ne visada esu patenkinta tuo, kaip gyvenu... Kodėl gyvenu... Kur gyvenu... Ne visada esu laiminga dėl to kas ir kokia esu. Bet šitie debesys praeina. Bėdos baigiasi. Ateina geras draugas ir pasako "Neverk, nes rytoj gali ir blogiau būt." Ir tikrai. Visko būna. O kam ne? Visokio šūdo atsitinka gyvenant tarp žmonių, su žmonėm.. Be žmonių.... Bet atsitinka ir daug nuostabių dalykų. Gaunam daug neįkainojamo džiaugsmo ir patirties. Gaunam meilės ir galim jos duoti. Galim dalintis tuo, ką teturim patys. Ar tai mažai? Net garsiai juoktis reikia kito žmogaus... O šiaip, čia biškį ne į temą, bet imu galvot, kad šita James Dean'o frazė visai puikiai žiūrėtųsi ant mano odos... :> Ir dar labai smagu gaut gerų žinių.... ;*

Light On

2011-01-29T16:21:00.000-08:00

Kartais aš sapnuoju taip ryškiai, jog pabudus dar ilgai negaliu atsikvošėt. Pašoku iš miegų ir negaliu atgaut kvapo. Arba pramerkiu akis ir mintyse nusikeikiu, nes realybė visiškai ne tokia, kaip sapne... ... ... ...

Smagu! Feisbuko dėka vėl bendrauju su June iš Norvegijos, su kuria beveik prieš 10 metų susirašinėdavom tikrais laiškais... Kaip smagu atrasti seną draugę. Kai papasakojau jai , koks minimalus uždarbis pas mus, ji manė, kad juokauju, nes ji tiek uždirba dirbdama porą popiečių per savaitę... Ir kad dabar ji supranta kodėl tiek daug lietuvių dirba ten už tokias, jų akimis, mažas algas... ir sakė, kad jei negausiu darbo, kraučiausi tašes ir važiuočia pas ją į Bergeną. Ot. :D

Atostogauju jau beveik mėnesį. Tai ta proga dar ir susirgau kažkokia susna. Kad netyčiai per gerai nepasidarytų...

Sąžine, čiaupkis.

Per šitą pusmetį išsiugdysiu geležinę kantrybę. Beveik profesionali laukikė... :)

Gravity

2011-01-16T15:44:00.000-08:00

Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ir ne viskas šūdas, kas šūdu smirda. Ne kiekvienas yra draugas, su kuriuo sugeri. Ne kiekvienas yra priešas, kuris tave keikia. Ne kiekvienas neišsipildęs planas yra tragedija. Ne visos tragedijos planuotos. Ne visi, kurių ilgiuosi, ilgisi manęs...

Winter Winds

2011-01-12T16:25:00.000-08:00

Turėti, bet neturėti... Nei kartu, nei atskirai... Geresnių laikų laukimas... Mokymasis džiaugtis mažais dalykais... Riba tarp sapno, fantazijos, realybės... Daug abejonių... Netikrumo... Spėlionių... Ir išsigalvotų detalių... Daug gražių planų. Daug pozityvumo. Daug nerimo. Bet kartu džiugesys, ilgesys ir noras pasinaudoti šansu. Kažkas man kužda, kad yra tik 2 galimi variantai. Ir turbūt kaip visada - kraštutinumai. Baugu. Intuicija liepia. O širdis nori..... :>

Sweet 20

2011-01-12T16:08:00.000-08:00

Manau, kad aš susitaikysiu su tuo, jog senstu. Tik niekada negalvojau, kad laikas gali eiti šitaip greitai... Net įsivaizduoti sunku, kad 20 metų gali praeiti šitaip greitai. O kad bus kai ateis 40? 50? Viešpatėliau. Smagu suaugti. Baisu galvoti, kad tuoj baigsis studentiškos paikybės ir prasidės gyvenimas ant savo šiknos. Jo. Nežinau iš kur tokios pesimistinės gaidelės. Senstu?

War Is Over

2010-12-24T15:56:00.000-08:00

Kalėdos. Vėl. Kad ir kaip nelaukiu, bet jos visada mane užklumpa iš pasalų. Pritykina ir suleidžia dantis kaklan. Nežinau kodėl, bet šita šventė man atrodo tokia ganėtinai apsimetėliška. Sudaiktinta, sukomercinta ir išsikvėpus. Vis mažiau stebuklo širdy ir viena raukšle kaktoj daugiau galvojant, kaip čia dar nupirkt ką nors tam, tam ir tam. Smagu duoti. Malonu gauti. Bet norėtųsi, kad tai plauktų iš širdies, o ne dėl to, kad reikia. Ir žodžio reikia nemėgstu....

Bet užskaitau atostogas. Užskaitau, kad nuo šiąnakt dienos ilgės ir trumpės naktys. Kad tuoj naujieji... Kad galima sau pažadėti gražių dalykų. Ir kad galima laukti gražių pažadų tesėjimo...

O principe, tai varguoliai nemėgsta Kalėdų. Tarp jų ir aš. Nes tada pasijunti dvigubas varguolis - dar ir dvasios ubagas...

Girls Just Wanna Have Fun

2010-12-14T14:57:00.000-08:00

Keistai pasaulis surėdytas. Daug neteisybės ir mažai gėrio. Daug ilgesio ir mažai meilės. Ir daug juoko pro ašaras... O moteriška draugystė man visada darė įspūdį. Moteris supranta moterį. Baisiai smagu yra turėti draugių, su kuriomis gali per naktį kalbėtis. Apie laimes, nelaimes, sopulius, skaudulius, skudurus ir kotletus. Apie Juos.... Kaip lengva seniau buvo rašyt. Ir kažkaip itin sunku dabar. Seniau rimuodavosi tiek, kad nespėdavai rašyt. Dabar taip skurdžiai, kad nebėra ką užrašinėt. Nei iš pykčio , nei iš meilės. Nebent iš liūdnumo. Bet ir tai - kačiukų ašaros.

Hands Away

2010-12-09T12:57:00.000-08:00

Kartais jaučiuosi lyg helio balionas. Kartais jaučiuosi lyg įsiutus ragana. Kartais jaučiuosi lyg aklas elgeta. Kartais jaučiuosi lyg alkanas vilkas. Kartais jaučiuosi lyg brolžudys. Kartais jaučiuosi lyg senas ligotas šuva. Kartais jaučiuosi lyg laimingiausias žmogus pasauly... Nežinau nuo ko tai priklauso ir ką kaltint derėtų.... O dar kartais jaučiuosi kaip dabar - nesijaučiu niekaip. Kosmoso tyla ir šaltis.

All We Need

2010-11-24T14:42:00.000-08:00

Aiškinau sesei, kaip meilę gali pakeisti neapykanta. Kaip meilė deformuojasi, garuoja, vysta ir aušta. Aiškinau ir galvojau: "Bet po galais! Kaip?!" Kaip žmogus reiškęs bent pusę pasaulio, pusę gyvenimo ir be kurio tiesiog negalėjai įsivaizduot ateities, staiga tampa pasidygėjimo objektu... Būna... Graudu pagalvojus, į ką pavirsta žmonės, kokių dalykų pridaro... Paguoda tik tokia, kad nieko nėra visiškai juodo ar visiškai balto. Nothing is perfect. Nothing is pure. Yra nauja pradžia. Naujas šansas. Nauja galimybė susimauti arba pagaliau užbaigti nesėkmių ruožą...

Holly Crap!

2010-11-19T13:49:00.000-08:00

Pim pirim! Gyvenu visai kitokiomis nuotaikomis, nei gyvenau rugsėjį ar spalį. Ne veltui mėnesį pradėjau gerai! Totalus relaxas ir vis auganti meilė šitai gausiai viv'ų šeimai... iš tiesų, keiksnotą baraką imu laikyti savo namais, o tie, į kuriuos pirmom dienom žiūrėjau nepatikliai, dabar yra patys artimiausi ir laukiamiausi. Paradoksalu. Pastarąją savaitę gyvenau kaip tikra bohemiška studentė... Ir meluočiau, jei sakyčiau, kad tai nėra velniškai smagu.... :D

Blogai yra būti kvaila, pavydžia ir nepatiklia boba. Blogai yra, kai autobuse tave užpuola exhibicionistas.

Gerai yra puikiai atšvęsti Monikutės pilnametystę. Gerai yra švęsti su draugais. Švęsti yra gerai! :DD

Cry Me a River

2010-11-14T14:11:00.000-08:00

Žmogus pradeda savo gyvenimą verksmu, verkia gyvendamas tą gyvenimą, ir verksmu tą gyvenimą dažniausiai užbaigia... Vieni verkia daugiau, kiti mažiau. Vieni verkia dėl visų niekų, antri ašaros neišspaudžia net iš didelio skausmo... Verkiam viešai, verkiam pasislėpę, verkiam ant draugo peties, per televizijos šou, parduotuvėje, teisme, kapinėse... Ir kai pagalvoji, ašaros dažniausiai priimamos geriau, nei juokas. Negalima juoktis iš nelaimių, iš to, iš ano, iš trečio.. O kodėl negaliu juoktis iš savęs? O iš tavęs? O iš jo? Kodėl negalima vietoj raudų iš to pasijuokti ir palengvinti savo pačių vargą paprastai ir neskausmingai?.. Verkti mokame jau gimę. Juoktis išmoko gyvenimas. Cha.

Žygeivių Klubas

2010-10-24T11:39:00.000-07:00

Kai susirenka nučiuožusios pusseserės, gali būti tikra, kad bus smagu. Su aukom, ar be... Ir šiaip. Seserystė itin smarkiai pasijunta, kai paryčiais eini 8 kilometrus namo... Žiedais, tamsiais skersgatviais, miškais, kalnais.... ;D*

D o s e d

2010-10-22T10:48:00.000-07:00

Bet tai kaip tau mano dienos.. Bet tai kaip tau mano naktys... Gyvenu gerai. Fiziškai šiuo metu neskauda nieko. Nepaisant poros žmogiškųjų nuoskaudų. Gyvenu ramiai. Nepaisant velniavos ir visiškos maišalynės galvoje. Miegu nedaug. Daug galvoju. Skaičiuoju. Planuoju. Rezgu. Ir laukiu.... Nes kažkodėl pasirinkau visais aspektais patį sudėtingiausią variantą... Kuriuo abejoju ir pati... Et. Tiek to. Ne pirmas, ne paskutinis toks įsipainiojimas. Jei kartoju, matyt patinka. Labai pasiilgstu jūsų, mano mieli draugai. Pasiilgstu inkubatoriaus - mokyklos... Pasiilgstu savo laukų ir miškų... Nežinau kaip reikėtų apibūdinti dabartinę būseną. Nei laiminga, nei nelaiminga... Kažkoks tarpinis sustojimas... Dar yra labai gražūs planai. Tik va, bėda, kad mano planai mėgsta kaitaliotis. Matysim. :* http://www.youtube.com/watch?v=eYkgeDReTtk

Deep Inside

2010-09-21T15:10:00.000-07:00

Visas šitas naujas pasaulis, naujas gyvenimas man kol kas yra keistas. Taip pat, kaip panėrus po vandeniu. Gražu, įdomu, keista... Bet spaudžia ausis, trūksta deguonies ir norisi greičiau iškilti į paviršių. Ar jau kylu? . Sunki ta adaptacija man. Blogai, kai klasėje buvai a la labai protingas , žostkas ir fainas, o čia esu visiškai vidutinybė ir nelabai kam rūpi. Kai nepriklausai tiems draugų iš stovyklos rateliams, vakariniams tūseliams.... Žinoma. Čia yra mano problema. Ne ko nors kito. Bet reikia laiko įsijungt į naują režimą. Reikia susidėlioti maišatį galvoje ir apsispręsti ko noriu, kodėl noriu... Ir ar tikrai noriu... Per daug. Per greit... per keista. Ir per problematiška. Kažkodėl mano niekas gyvenime nebūna paprasta... Arba aš sau viską pati apsisunkinu. Greičiausiai. . Barakas. Atskira istorija. Gyvenimas barake yra gyvenimo būdas... Tikrai tai supratau. Tik dar nelabai noriu lietis į tą siautuliuką. Bet gerai. Gyvenimas čia privertė įvertinti tai, ką turėjau namie. :D Nervuoja mane tas gyvenimas mažoj erdvėj dar su dviem žmonėm. Svetima tvarka, vieši dušai ir tualetai, tarakonai, virtuvė, triukšmas.... Vargina tas privatumo nebuvimas, svetimi žmonės... . Vilniuje dar kartą supratau, kaip nuostabu, kad turiu Giedrutę. Kaip nuostabu, kad mes vienodai pamišusios ir vienodai šlykščios bobos... :*

Kick The Bucket

2010-09-03T15:29:00.000-07:00

Tai va. Itin daug pokyčių užgriuvo mano galvą šiuo metu. Naujas miestas, naujas kambarys, nauji žmonės, nauja veikla. Nauji džiaugsmai ir naujos bėdos. Bet smagu. Tiek klaidžiot po Vilnių, tiek pažindintis ir pažindintis ir pažindintis.... :)

"Gyvenimas barake yra gyvenimo būdas."

Dedasi daug sudėtingų dalykų. Ir aš ne visai suprantu kuria linkme čia viskas krypsta. Ir man baugu, kad čia darosi out of control...

Kartais mane kamuoja nevaldomas linksmumas. Kartais - nevaldomas nerimas ir tuštuma. Visa laimė, kad įmanoma pasprukt iš visos tos maišaties... ;>

Noriu vasaros. Tingių vakarų parke, nurautų balių ir to chillo, kuriuo gyvenau porą karštų mėnesių..... :)

I Want You To Be My Valhalla

2010-08-24T13:23:00.000-07:00

Iššveiti visus pridulkėjusius užkaborius, išsiurbliuoji kilimus, išgaudai vorus, nuvalai dulkes nuo porcelianinių angelėlių ir tyliai ant lentynos surikiuotų enciklopedijų... Nublizgini langus ir trofėjų spintos stiklus. Ramiai lankstai rūbus. Tyliau vaikštai ir netrankai durų. Akimis medžioji kiekvieną namų kertę. Ir tyliai tyliai atsisveikini... Su namais, miško tyla ir lietaus beldimu naktimis... Sunkiausia atsisveikinti su senuoju gyvenimu ir senuoju aš. Nežinau, ar gyvatėms skauda, kai neriasi iš odos. Bet numanau, kad turėtų skaudėti. .

Kai išvalai visą šlamštą, prašviesėja akyse. Jau beveik išsprendžiau savo šaradą. Keistų sapnų prisapnavau šiąnakt... ir man atrodo, tai man padėjo. Bet patirtis rodo, kad mano sprendimai lemia mažiausiai... :D .

Laikas parodys...

No Surprises At All

2010-08-23T12:55:00.000-07:00

Kartais atrodo, jog beveik neįmanoma atrasti to paties teisingiausio ir geriausio būdo gyventi normlai. Kartais to teisingo sprendimo paieškos užtrunka kur kas ilgiau ir būna daug skausmingesnės, nei galėjo atrodyti iš pat pradžių... ir viskas būna lyg ir gerai, kol neprasidedi su tuo purvinu reikalu. Kuo ilgiau svarstai, tuo labiau norisi spjaut į viską. Kai pagaliau tavo gyvenime atsiranda tai, ko senokai ieškojai, be abejonės, tai nepraeina be šalutinių pasekmių... Kažką gauni, bet kažką atima. Taip jau turi būt. Ar turi?

Taip, viskas tikrai yra lyg teleloto, kuriame laimi visi aplinkui tave. Tik ne tu.

Tuo mes ir panašūs. Gyvenimo būdas - laisvo pagreičio kritimas.... :>

Ką padaryt blogo, kad visiems gerai būtų?

Alektromantija

2010-08-18T07:51:00.000-07:00

#Per pilnatį raudonu kaspinu pririšiu seną raudoną gaidį už kojos, smėlyje varnos koja prirašysiu raidžių ir prie kiekvienos padėsiu po užkalbėtą grūdą.

#Išmušus dvylikai paklausiu raudono gaidžio, ką turėčiau daryti su visa šita maišatimi mano galvoje.

#Gaidys rinks grūdą po grūdo - raidę po raidės.

#Kai jis baigs, turėsiu atsakymą.

#Nusuksiu senam raudonam gaidžiui kaklą, nupešiu raudonas plunksnas, tris kartus apvyniosiu raudonu kaspinu ir sudeginsiu su likusiais grūdais. Mėsą išvirsiu su pelenais ir užkasiu.

#Nusiplausiu rankas ir veidą šaltu vandeniu, atsikimšiu alaus ir įsijungsiu futbolą, nes ką tas sušiktas smirdantis ir tikrai skaityt nemokantis paukštpalaikis gal ižinot apie mano gyvenimą?!

Širdperša

2010-08-17T11:26:00.000-07:00

Kartais pasidaro labai liūdna, nes suvoki beesanti tik menka, sentimentali ir dėl savo pačios kaltės nelaiminga moterėlė, nedaranti nieko, kad pakeistų situaciją, užglaistytų praeities broką, išsigaudytų senus vaiduoklius, nusiplautų rankas ir išmokti gyventi be to, kas seniai liko užnugary.

Kartais nėra progos.

Kartais nedėkingos aplinkybės.

Kartais...

O kartais tiesiog dėl nesižinojimo ko nori, mūsų gyvenimas klostosi priešinga kryptimi, nei svajoji.

Aleliuja. Nors kauk.

Streamline

2010-08-03T16:35:00.000-07:00

Nenoriu būti demagogė. Nenoriu vaidinti, kad suprantu visų pasaulio blogybių kilmę, ir visų žmonių liūdesio ir vienatvės priežastis. Kad galiu išnarplioti tas šaradas ir išgelbėti kiekvieną paklydusią sielą. Nes taip nė velnio nėra. Ir nemanau, kad kas nors tai geba. Nebent koks naujai atsiųstas mesijas. Nenoriu būti kalė intrigantė. Nenoriu lipti kažkam per galvą, ręsti savo laimę ant svetimos. Istorija byloja, kad dar niekada nieko gero iš to nebuvo... ir nebus. Nes kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Ar bent jau mes taip suprantame likimo spyrius šiknon. Nenoriu būti ta, kurios vardą prisimena tik tada, kai reikia. Nenoriu turėti antro veido. Nenoriu vaidinti gyvybe pulsuojančio Arlekino, kai širdyje merdi ir stūgauja Frankenšteinas. Nors juoktis iš skaudžių dalykų turbūt vienas geriausių metodų, norint apmalšinti tą sopulį. Nenoriu meluoti. Nei sau, nei pasauliui. Nenoriu patapt žostka menininke Kuvalda, vos pasėdėjus porą savaičių sostinėje ir vadint, kad tą provincialumą galima paslėpti po juokingu vilnietišku akcentėliu. Nenoriu gerti vandens iš prispjaudyto šulinio. Nenoriu taikstytis su dažniausiai man nepalankiomis aplinkybėmis. Nenoriu tenkintis kažkieno paliktais trupiniais. Nenoriu būti eilėje antra. Nenoriu dublikato. Nenoriu vieno vakaro svaigulio. Nenoriu tylėti. Nenoriu žaisti pagal svetimas taisykles. Nenoriu bijoti. Nenoriu. Nebenoriu. Nors kaip žinia, gyvename sušiktoje skylėje, su didžiule iškaba "PASAULIS". Čia niekas neklausia "O gal tu nenori?". Čia yra taip, kaip turi būti. O jei kažkas nepatinka, eik velniop, arba bandyk pakeisti ką nors pats. Kai pagaliau išlendi iš po mamos sijono, supranti, kad viskas yra kiek kitaip, nei gimtojoje gūžtoje. Ir dar ganėtinai kitaip, nei Holivudo misteriškose pasakose. Mane šildo tik tai, kad susivokiau ganėtinai anksti. Kad nebėgsiu su banda į tą pusę, į kurią neš. Ir kad myliu gyvenimą stipriai, kaip niekad iki šiol nemylėjau. :>

Baigėme mokyklą

2010-07-15T14:56:00.001-07:00

Ryt išleistuvės. Šiugža išlygintas suknelių šilkas, kaukši dailūs bateliai ir mažų rankinukų sagtys. Ir dantys. Iš nerimo. Kaktą muša prakaitas. Nebūtinai dėl kaitros... O tvankioje, tamsioje salėje susigrūdę žmonės tai aikčioja iš džiaugsmo, tai nepatenkinti murma, kad ceremonija užsitęsė. Kalbos. Gėlės. Padėkos. Dainos. Apkabinimai. Bučiniai. Aš jau žinau kaip viskas bus. Daugybę metų stebėjau šitą ritualą. Tik niekada neįsivaizdavau, kad tarp tų puošnių merginų būsiu aš. Kažkodėl.

Skaudės. Skaudės, kai kirps šitą, per 12 metų net sumedėti spėjusią, bambagyslę. Ir bus velniškai liūdna, kai paskutinį kartą būsi mokinuku. Kai paskutinį kartą būsi teisėtas mokyklos pilietis. Paskutinį kartą liesiesi prie savo įprasto, senojo gyvenimo...

http://www.youtube.com/watch?v=AG-eq1vkL0E

mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė mūsų kaltės ir baimės nebepaliks galim verkti čia ašaromis apsipylę bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks

Marijonas žino ką rašo.

Forward!

2010-07-07T15:27:00.000-07:00

Užsimerki ir matai pievas, atolus, ganyklas... Sodrią smaragdinę žalumą ir tyrą mėlį viršum pasišiaušusių girių. Užsimerki, ir šnervės užpildo lengvo laukinio vasaros vėjo gūsis. Užsimerki, ir visas šitas gaivalas tave įsuka... Pakelia aukštyn ir nepaleidžia... Atsimerki ir tik tada supranti, kad tavo basos kojos rasotoj žolėj yra būtent tas dalykas, rišantis su dabartimi, su realybe, su materija...

Gera. Gera, kai kiekvieną dieną mažėja nežinomųjų... Kai gali pabusti ramia galva ir tylinčia sąžine. Kai su visais atsiskaityta. Ypač su savim. Kai nieko nebijai ir jautiesi pilnas pozityvios Jah energijos... Kai saulė šviečia tau. .

Egzaminų rezultatai kol kas džiugina. Lt - 86%. Ist - 97%. Su pakiliu jauduliu laukiu anglų. Tikėkimės nesugadins nuotaikos. Kaip pvz vokietukų susimovimas šiandien...

Bliuzo Naktys

2010-07-05T17:22:00.000-07:00

Meluočiau, jei sakyčiau, kad šitų dienų ir naktų neįtrauksiu tarp pačių mieliausių. Meluočiau, jei pasakyčiau, kad dabar nekvėpuoju bliuzų dvasia. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tikėjausi tokio gėrio, meilės ir taikos ore... Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepatiko. Tad nemeluosiu. Myliu jus, draugai, myliu tave, festivali, myliu Varnių padanges ir Lūksto seklumas... :D

Ir jei atvirai, aš jau užsikrėčiau ūmia bliuzų liga. Nes atsiminimai vien pozityvūs - juoko ašaros, tylūs pokalbiai ir įtemptos diskusijos. Juodas humoras ir temos, kurių aptarinėjimas kitoje aplinkoje atrodytų iškrypėliškai. Bendra neapykanta siaubingiems kaimynams ir bendras pakilus džiugesys, nes juk b l i u z a i. Ir visai neįsižeidžiau dėl klausimo kada būna fifų festivalis, dėl namiokų apie gražius papus ar dar kokį nors galą... :D Jaučiuosi pailsėjus, atsigavus, pilna ryžto ir vilties, kad ir kiti bliuzai bus toko gerumo...... :P

Kai užgeriu vyniaus imu ne tik norėt meilės, bet ir dainuot. Seniau svajojau dainuot reggae. Dabar - bliuzą... Ir man visai neblogai sekasi imituoti bohemišką vokalą..... :D

Neperėjau II žurnalistikos stojamųjų turo. Whatever.

O šitai mane bene pravirkdė.... :> http://www.youtube.com/watch?v=dpKk3AyJoK0

Timing Is Crucial

2010-06-22T16:23:00.000-07:00

Naktų lengvumas. Balti kvapą gniaužiančių dūmų kamuoliai. Viskas lyg per migloto sapno motyvą... Nieko tikro. Nieko pulsuojančio. Nieko apčiuopiamo. Kiekvieną mielą kartą tas pats. Koktus graudulys ir akys įsmeigtos į niekur. Tuščiažodžiavimas. Demagogija. Migrena. Opa. Kosmoso dulkės.

. Nesakau. Pasiilgau tų laikų. Viskas atrodė kitaip. Ryškiau. Garsiau. Stipriau... Bet buvo mažiau laisvės. Ir dienos lėčiau plaukė... Bet vienodesnės. Ir džiaugsmas trukdavo ilgiau... Bet ilgiau skaudėdavo...

. Gaila, bet atmintis ne rėtis. Labai ilgam viskas įsirėžia. Randai gyja ilgai, lėtai ir sunkiai. Aišku. Kaltinti reikėtų vieną žmogų. Ir tas žmogus dabar spragina klaviatūra nerišlias mintis... Kopijuodamas mėgstamų, ar tiesiog įsimintinų rašytojų stilių. Blogai.

. Ryt Joninės. Reikėtų peršokti per laužą porą kartų. Šiaip. Kad sektųsi.

The End Of The Road

2010-06-07T13:12:00.000-07:00

Jah Bless Sista... Vasara po truputį įsisiūbuoja. 2 egzaminai jau įveikti. 1 liko. Damoklo kardas pakibo virš mano galvos. Švilpimą girdžiu. Smūgio tebelaukiu. Greičiausiai ta nežinia dar ilgai mane smaugs, nes egzaminų rezultatus žada atskleisti tik liepos pradžioj... Ajajai. Kažkaip baisu. Tikrai labai baisu, kai neturi nei orientyro, nei pavyzdžio, nei troškimo, nei idealo, nei dievo... Nieko. Tik save ir savo išgąstį. Kai jautiesi lyg kačiukas, kurį piktos rankos tuoj skandins šaltam vandeny... Baisu. O kaip gi kitaip? Kas keisčiausia, kad šita stagnacija, panika ir košeliena apėmė ne tik mane. Masinis reiškinys. Epidemija. Pandemija... .............. ..................... ................ ................... ................. O šiaip aš nesiparinu. Laukiu bliuzų, ryte klausau roko, vakare klausau reggae, o nakčiai pasilieku dieviškąsias balades... Sėdi ant palangės, uodai kapoja šonus, nuo drėgno oro blondiniški plaukai susisuka į birbyzus... Telefonas tyli. Širdys tyli. Mintyse irgi ne per triukšmingiausias metas. Meditacija. Ir šiaip. Eik pragaran.

Burn My Shadow

2010-05-22T17:16:00.001-07:00

Tradiciškai rašau jau paryčiais. Po kino vakarėlio. Pažiūrėjau, galima sakyti, tris filmus. Vietoj to, kad mokyčiausi egzaminams, kurie, kaip matyt, prasidės po savaitės. Ulala. Tik va, baugu, kad šitas pxuizmas netaptų tragedija. Bet stogo reikalai prastoki. Ne galva, o būgnas. Ar visi eina iš proto, ar aš viena?.. Ir nežinau kas blogiau - ar mano vienos skrydis virš gegutės lizdo, ar masinė psichozė. Nesmagu jaustis vienišai. Bet. Sukasi šarabanai.. . Nelabai turiu ką papasakoti. Pastaruoju metu mano gyvastį palaiko Bliuzų laukimas. Nors tikriausiai tik todėl, kad (po galais!) gyvenime juk reikia kažko laukti!.. . Labai noriu miego. Tad nesiplėsiu ir peripetijų neaiškinsiu. Pasakysiu tiek, kad man liūdna. Ir man nesiseka. Ir manęs niekas nemyli.

Reason Is Treason

2010-04-26T08:21:00.000-07:00

Iš tiesų iš tiesų... Labai liūdna yra išsisemti, pavargti ir neberasti džiaugsmo net pačiuose mieliausiuose dalykuose. Gal tiesiog galvoje per daug visko prisikaupė. Gal todėl jaučiuosi sena, sutrešusi ir pavargusi. Gal dienos bėga pernelyg panašios vienos į kitas? Gal aš per daug supanašėjau su aplinka? Netgi blogo įrašai darosi nuobodūs ir nuvalkioti. Mazgotės, o ne įrašai... Paguoda tik tokia, kad įskaitos jau praeity. Po mėnesiuko paskutinis skambutis, egzaminai.... Dar po mėnesiuko išleistuvės... Bon Voyge...

Bendra vyrų ir moterų klaida : netekę originalo ieškom kopijos... Manau, kad aš nesu išimtis iš taisyklės. Ieškau reprodukcijos. Kiek patobulintos, pašlifuotos, nugludintais kampais ir dar su kokiu nors bonusu... Bet viena plonybė verčia pasijusti kažkaip ypatingai kvailai - niekas nenori būti pakaitalu. Visi norime tapti originalais... Aš taip pat.

...and the reason is you.

The Warmth

2010-04-18T06:31:00.000-07:00

Pavasaris. Įskaitos, nemiga, mentai parke, meilės trūkumas ir maniakų antpuoliai. Besikeičiantis gyvenimas (ir ne tik mano) atneša daug džiaugsmo, bet tuo pačiu ir daug nerimo... Viskas keičiasi. Ir nelabai kas klausia ar mes to norime, ar mums reikia.... Bet viskas bus gerai. Visada būna. Gal su lengvais nukrypimais nuo kurso, su paklaida ar su pašalinėmis pasekmėmis... Bet argi ne tai ir yra gyvenimas? Gal. . Sunku patikėti, kad jau įpusėjo balandis. Gi tuoj vasara... Atrodo tik vakar buvo rugpjūtis, įjunk šviesą.... ir šėlionės Zypliuoes..... rugsėjo 1... Kažkur naktį, su sijonuku ir aukštakulniais... po brūzgynus su Giedre ir draugais draikėmės... :D Ką tik laistėm naujus metus, ką tik siautėjau savo gimtadienyje... Tuoj viskas versis aukštyn kojom... nesakau, kad nesidžiaugiu, bet nemeluosiu, kad nė kiek nesibaiminu. . O tu mane išvarysi iš proto. Jau nei juokinga, nei liūdna. Jau paprasčiausiai baisu.

Šuns Žvaigždė

2010-04-09T15:21:00.000-07:00

Aš, Sado ir Mazo. Mes geriausi draugai, nes beveik niekada nesiskiriam. Nes vienas kitą puikiai suprantam. Nes toks gyvenimas. Negydomos žaizdos pūliuoja, pūva, metasi gangrena. iš pradžių tik į audinius, po to ima pūti ir kaulai...

Pažiūrėjau "Candy". Tyliai paverkiau iš smaugiančio liūdesio ir protingo džiaugsmo. Ir dar pora užkalbėjimų, kad praeitis liktų ten, kur yra dabar - kažkur prie švytinčio Sirijaus. Tarp sprangių kosminių ūkų ir lengvų saulės dulkių. Ten, kur nieko nėra, iš kur negrįžtama ir kur nėra lankymo valandų. Tiesiog.

Niekada nebuvo taip velniškai sunku, kaip sunku yra dabar. Dar niekad nebuvo taip baisu. Taip neramu. Ir taip svetima. Niekada niekas tiek daug iš manęs nereikalavo. Dar niekada nereikėjo daryti tiek dalykų, kurių daryti siaubingai nenoriu. Ir neturiu jėgų. Kažkodėl visada šitaip - kai turi noro, jėgų ir entuziazmo, to iš tavęs niekam nereikia. Kai tik juodas mėnulis pačiam zenite - pikas. Nors stauk. Toks jausmas, it mane kas traiškytų. Lėtai, po vieną kaulą. Brakšt, brakšt.

Širdis plaka tingiai ir tyliai. Lyg vilktų koją už kojos. Klakt - klakt - klakt - klakt... Lyg jos nebeturėčiau. Lyg ji būtų leisgyvė. Gelsva kavos puta sukasi ratu ir kimba prie švaraus puodelio. Lengvas kartėlis kartais į naudą. Juokinga. Juokinga ir kvaila yra tai, kad šito blogulio niekam parodyti neturiu nei menkiausio noro. Belieka rašyti. Ir pūsti baltus nemigos ratilus į šaltą pavasario naktį...

I Never Came

2010-04-02T16:10:00.000-07:00

Aš tavęs velniškai pasiilgstu. Ir tu, prakeiktasis, tai žinai. Ir iš tiesų neėra aišku, ar šitas mazochizmas vadinamas "logišku mąstymu" arba dar gražiau - "blaiviu protu" iš tiesų yra toks logiškai blaivus... Gal dėl to taip saldžiai nekenčiam vienas kito ir to, kad vakar jau niekada netaps rytojum... Kartoju tai kas antram įraše. Gal kad patikėčiau pati?

Kai demonai slepiasi spintoje, užtenka išmesti spintą. Kai demonai slepiasi galvoje, belieka kirsti galvą...

Iš tikrųjų, tai blogiausia kas man gali atsitikti - neturėjimas ko mylėti. Ir nekalbu aš apie mielas mamytes, seilėtus broliukus, šaunias drauges, nudžiūvusius kaktusus, sexy rokerius ir beprotiškai fantastiškas kino žvaigždes arba apverktus ex. Tikrai siaubinga, kai neturi į ką sukoncentruosi žudančiai naivaus teigiamos energijos pliūpsnio, kai neturi kuo užpildyti galvos ir kam paskirti kiekvieno iškepto kotleto. Kai užmiegi galvodama ne apie žmogų, o apie tą naują megztinį arba skaudantį šoną. Nėra energijos. Nėra įkvėpimo. Nėra nuotaikos. Nieko nėra. Ir nereikia nieko...

O dar siaubingiau, kad su metais kvailėju. Ir kad eidama 20 metus dar gvildenu problemas, kurias reikėjo išsispręsti tada, kai buvau 15. Ak taip... Tada filosofuodavom apie gyvenimo siekius, planus, prasmę ir gyvybės esmę... Čia turbūt vaizdžiausiai pailiustruoti pavyktų maždaug taip: 14 metų analizuoji bibliją ir Dantės pragaro ratų paraleles, o 30ies sulauki paauglystės spuogų ir susižavėjimo Eminemu.

Gal man čia dėl būsimų kardinalių ir totaliai drastiškų gyvenimo permainų sukasi smegenys? O gal tiesiog 3 nakties truputį išeinu iš proto. Viena koja prote, taip sakant...

Įrašo pavadinimas (99%) buna tuo metu skambanti daina. ir nesvarbu, kur ji skamba: galvoje, kamabaryje, per langą, ar ką dainuoju. Ir kas juokingiausia, kad dažniausiai tos dainos turi kažkokią simbolinę reikšmę. O simbolių paieškas atkaliau per literatūros pamokas.

Vis pagalvoju, kad tikriausiai daugybė žmonių manęs nekenčia, o dar daugiau tiesiog šiaip norėtų iškeikt ir pasiųst ant trijų maloninių mažybinių raidžių... Prašom, nesivaržykit. Blogiau nebus.

Atvirauti nėra sunku. Daug sunkiau, manau, yra pakelti kito atvirumą. Ar per daug atvirauju?

(NO)California Dreamin'

2010-03-10T14:34:00.000-08:00

Kalifornija... Utopija. Bent taip rodo serialai ir pasakoja grįžę emigrantai.... :D

Tikriausiai bet koks geras gyvenimas, kurio negalime turėti atrodo utopija... Logiška. Tačiau kaip nesvajoti apie nuolatinį gerą orą, šiltą vėją, žydrą vandenyną, kaitrią saulę, tvarką... Kaip nesvajoti apie gyvenimą didelėje turtingoje šalyje, kai pažvelgus pro langą pamatai pusnynus (jau kovas!!!), per televiziją tau pasakoja kokie vagys ir nusikaltėliai sėdi valdžioje ir kokio dydžio kyšius jie ima už priimtus nelogiškus įstatymus, mūsų maisto pramonė - dešra iš dvėselienos, gėrimuose nuodai, duonoje nuodai... Kaip viešu reikalu tapusi pedofilijos byla yra sėkmingai maskuojama... Mokymo programas ir švietimo reformas sudarinėja paskutiniai subingalviai, turbūt net nesuvokiantys kas ta mokykla, ko galbūt derėtų mokyti ir ko reikalauti... Tose pačiose mokyklose veši smurtas, mokinukai žudosi, vartoja narkotikus.. Vardinti galima be paliovos... Bet kažin ar kovo 11-oji yra tam tinkamas metas. Nors jei ne dabar, tai kada? Kuo rytojaus diena bus kitokia, kodėl negaliu dienoraštyje rašyti to, kas mano galvoje... Vakar žiūrėjau Landsbergio kalbą kažkokią... Juokinga, kai turtingi ir gerai gyvenantys žmonės ima postringauti, kaip visuomenė nuskurdusi dvasiškai, kaip žmonėms rūpi tik materialusis gerbūvis, pilvo kultas.... Na atsiprašau... Kokia gali būti kalba apie patriotizmą, apie moralinių lobių puoselėjimą, kai gausybė šeimų neturi ko valgyti? Tėvynės meile gyvas nebūsi. O ypač tokios tėvynės, kurios vaikai labiau primena našlaičius... taip kaupiasi pyktis, kai eini per gyvenimą ir matai kaip žmonės gyvena skirtingai.... Vieni grobia biudžeto lėšas ir darosi rezidencijų remontus už milijonus, o kitų visa šeima turi išsiversti su 500Lt per mėnesį... Tai kur čia teisybė? Kur čia šviesa? Ir iš kur bus tos žydinčios vienybės, kai matai, kokia klounų šutvė valdo valstybę. Sprogti galima, kaip pikta. Tik va įdomu, per kiek laiko žmogus supūva patekęs valdžion? Per kiek laiko išmokstama taip naglai viena ranka vogti, o kita ranka mojuoti rinkėjams, kad, na atleiskite brangūs žmonės, tačiau vaistų nėra ir nebus, darbo negausit, o pašalpų irgi nėra, nes mes premijas išsimokėjom...

Pavariau čia kaip mūsų mokyklos didysis politikas elektrikas Rimas. Bet kad labai pikta. Paskutinis lašas buvo nauja mokyklų pertvarkos reforma ir faktas, kad norima padaryti tokią akciją atrakciją, jog dirbantis jaunimas (iki kokių 25 metų) gaus mažesnį, negu minimumas atlyginimą... Tai po galais, (dieve dieve, kaip aš mintyse siaubingai keikiuosi....) tu atsėdi 12 metų sušiktoj mokykloj, tada dar 4 metus universitete, už kurį dar ir susimoki kosminius pinigus... O tada tu dirbi, blin, už centus! Iš mūsų šaiposi ir net nebando to slėpti......

Po šitų šlykštybių bandau ramiai pakvėpuot. Nes tikrai nervai nelaiko. Pasiutusiai pikta. toje Kalifornijoje, žinoma, irgi visokio mėšlo yra. Tikriausiai net daugiau. Nors ne, daugiau mėšlo negali būti... kažkaip kai nesidomi, kai neskaitai laikraščių, nežiūri debatų ir publicistinių laidų, kai tiesiog eini į mokyklą, savaitgalį patūsini ir pamiegi... Kai tiesiog gyveni savo rutinoj nesidairydamas į šalis ir neieškodamas pasaulio šiukšlių, viskas atrodo gerai. Bet neduokdie kryptelėsi galvą šonan.... Sodoma ir Gomora, peklos prieangis, ar dar kas nors faino iš šitos serijos..

Labanakt, patriotai.

http://www.youtube.com/watch?v=V0UcQDUR-fU&feature=related

Lights

2010-03-08T11:33:00.000-08:00

Kas yra moteriška draugystė? Kokio ji tvirtumo? Kas jos pagrindas? Koks tikslas? Yra daugybė klausimų, kurie verčia kapstytis, verčia mąstyti ir juodomis nemigos valandomis neleidžia prarasti blaivaus proto likučių... Kartais man atrodo, kad pasitaiko magiško ryšio draugystės. Kosmoso energijos dėka sukurtos ir žemės traukos sutvirtintos žmogiškos draugystės. deja, kartais paaiškėja, kad šitos hipotezės neturėjo realaus pagrindimo. Kartais. Kartais nusivili žmogumi vien iš netikėtumo, kad jis nebuvo ar nėra toks, kokį pats susikūrei. O kartais priešingai. Tas, kurio niekada nevertinai, pasirodė be esąs ilgai ieškotas dėlionės gabalėlis... Kosmosas kaltas? Gal? Bet kažin ar tolimos planetos lemia mūsų žmogiškumą, mūsų jausmų proveržius ir emocijų skalę... Na, esmė paprasta. labai myliu savo drauges. Ir esu joms be galo dėkinga, nes tik tikras draugas su tavimi draugauja tave pažinodamas.

Nemanau, kad Saturno žiedus galėčiau kaltinti, kad po lygiai dviejų metų pertraukos jaučiu vėl tą patį gaivų brizą (labai tinkamas šiai situacijai vėjas), ir tikrai ne moterišką draugystę. Lygiai po dviejų metų pertraukos aš vėl jaučiu vidinę inerciją rašyti, kad mintys vėl noksta taip pat greitai, kaip tada.... O jau buvau pabūgusi, kad praradau šitą savo dalį... Todėl dabar labai bijau, kad šitas atgimimas gali taip pat staigiai pasibaigti, kaip ir prasidėjęs. Jei dievulis bus dosnus, paliks jį man ir per egzaminus.........

Gal ir kvailėju. Gal esu kiek per naivi savo amžiui... Gal tokie gūsiai ganėtinai kertasi su mano visai neromantiška prigimtimi (o gal ne tokia jau neromantiška?), tačiau kaip keista, kai žmogus net nežinodamas ir nieko nedarydamas, antrą kartą gali ištraukti iš gilios duobės.... Deja Vu.

Meskit į mane akmenį tie, kurie nėra darę kvailysčių.

Soulstorm

2010-03-07T06:10:00.000-08:00

Nors už lango giliausi pusnynai, varvekliai ir užšalę prūdai, organizmas konstatuoja ką kita... Išvada paprasta, aiški ir nujausta iš anksto lyg dėsnis - prasideda visuotinė pavasarinė ruja... Neišvengsi ir pigiai neišgydysi. Belieka tik pasiduoti ir mėgautis. :D

Pastaruoju metu į daugelį dalykų pažvelgiu iš naujo. Kažkada dievinta muzika, kažkada mylėtas žmogus, kažkada labai branginta draugė, kažkada turėta svajonė... Viskas grįžta į gyvenimą. Deja Vu. Ir visai nepaisoma mano nuomonės. Viskas ima panašėti į didelį, sunkų ir nelogišką rebusą. Ir bijau, kad vudu, užkalbėjimai ir užkeikimai man čia gali nebepadėt. Velniop. Bus kaip bus. kai kurios permainos yra iš ties geros ir malonios.

Kartais gailiuosi, kad taip pernelyg ryškiai ir aiškiai viską sapnuoju... :D

Vakar iš vanago nagų išgelbėjom genį. Nudraskyta nugara, sprogstančia širdim ir byrančiom ašarom. Pirmą kartą mačiau verkiantį paukštį. Pagirdėm, padėjom į šiltą tamsesnį kampą ir palikom ramybėje. Bet paukščiui tai buvo tikriausiai dar baisiau, negu vanago nagai... Ką aš norėjau pasakyt.... Čia galėtų būti ir metafora. Šitaip būna ir su žmonėm.... Tu manai, kad jiems padedi, kad jie turėtų tau būti dėkingi, bet pasirodo, jiems to visai nereikia, jie išsigąsta ir pasprunka pasitaikius pirmai progai. Genys, tai genys. Bet žmogus... .

Nežinau kodėl tai parašiau.

Only You Know Me

2010-03-03T12:30:00.000-08:00

Vakar buvo viena iš tų dienų, kai galva ūžė ir pūtėsi nuo apmąstymų: gyvenimo prasmės paieškų, savianalizės, įvykių dėliojimo į lentynėles ir bekūnių sąsajų čiupinėjimo... Pasistengiau galvoje atkurti visų draugų veidus. Gėda. Ne visus pavyko atsiminti taip aiškiai, kaip norėjau... Bet iš esmės, kai ėmiau dėliot... Dievulėliau! Žmonės! Kokie jūs nesveikai skirtingi!... Nuo nedrąsių, giliaminčių tylenių iki akiplėšiškų vakarėlių liūtų... Draugų ir gerų pažįstamų sąraše radau davatkų ir kalių, narkomanų, abstinentų, savižudžių, gėjų, reperių, didžėjų, metalistų, architektų, sportinikų, mokinukų, mokytojų, rastamanų, šamanų, fifų, banglų, muzikantų ir visai klausos neturinčių... O kokia neaprėpiama paletė savybių, bruožų, pomėgių, polinkių..... Oh mama!

Kai kurie iš tų draugų jau atitrūkę, kažkur... Kažkaip nutolę... Ir reikia prisipažinti, kad kai kurių man tikrai labai trūksta. Bet ne visada pavyksta išvengti povandeninių rifų ir srovių... Tokia politika. Taip sakant. Neprarandu vilties, kad viskas dar gali būti taip, kaip gerai buvo kažkada...

Iki išprotėjimo lauktas pavasaris pasirodo esantis tik smarkus žiemos pratęsimas. Blin :/ Dar pora savaičių šitos kankynės ir ieškosiu kokio švaresnio būdo pasidaryti lengvą galą....

I'm a freak bithc, baby.

Nice To Know You

2010-02-26T10:28:00.000-08:00

Žiema į pabaigą. Gal todėl ant šaligatvių telkšo balos, iš po sniegų veržiasi purvai ir šiukšlės. žiema yra puikus metas jau vien dėl to, kad užsninga visą tą bjaurastį... Bet batukai šlapi. Ir pikti vairuotojai taškosi negailėdami. Bet, kaip arkliai užuodžia namus, kaip šuo užuodžia pėdsakus, kaip baltasis lokys užuodžia ruonį, kaip kupranugaris užuodžia vandenį, aš imu užuosti pavasarį. Plaučiai kiekvieną kartą įkvepiant prisipildo gaivesnio ir gaivesnio oro. 2 dienos ir tai prasidės.

Apleidau blogą. Apleidau mylimus žmones. Apleidau rašymą. Apleidau knygas. Po galais, nieko nebeįsimyliu! Nejaugi pasenau???

Kai kurių kvailų poelgių tiesiog neįmanoma pateisinti. Ir nesvarbu, ar tai draugas, ar priešas, ar iš viso pašalietis. bet faktas lieka faktu, kad mes visi, visi žmonės, esame ganėtinai kvaili...

Keisti dalykai dedasi... 12 metų išbuvę kartu, belikus finišo tiesiajai, ėmėm ir persigrupavom. kai pčia populiariau paaiškinus. Tiesiog visi apsikeitėm kas su kuo draugauja. Bent jau mano artimiausių draugų ratas šiemet labai pasikeitė! bendrauju su tais, su kuriais niekada nejaučiau jokio stipresnio ryšio, ar tuo labaiu didelės simpatijos. Tačiau dabar net keista. Atrodo, kad tie žmonės visada buvo taip šalia... :>> Galėtų šitaip ir likti.

Noriu gyventi su Giedrute.

Deja Vu

2010-02-15T04:41:00.000-08:00

Nesuklysiu savo dabartinį gyvenimą pavadindama visišku chaosu. Sumaištim. Velniava. Šiza. Nieko nebekontroliuoju. Net savęs. Ką jau kalbėti apie aplinką. Ir aplinkinius. Viskas slysta iš rankų ir griūva ta kryptimi, kurios man mažiausiai reikėtų... Artėja ta stadija, kai imsiu isteriškai veržtis į negyvenamą salą. Nors... Kaip gali veržtis į ten, kur jau seniai gyveni?..

Kartais visiškai nepažįstamas žmogus gali pasirodyti artimesnis už geriausią draugą. Nežinau kuo tai paaiškinti. Kosmoso energija? Likimo pirštu? Lemties alkūne? Ir ką daryti tada, kai tai atrodo per gerai, kad būtų tiesa?.. O ką daryti su tais, kuriuos norėtum laikyti praeitimi, tačiau jie to nenori?..

Viskas. Teliko 100 dienų iki egzaminų. Ar suvokiu? Dar ne. Suvoksiu, kai liks koks mėnesis. Tada pulsiu mokytis per naktis, isterikuosiu ir rausiusiu plaukus, kodėl nesusiprotėjau anksčiau. Kaip visada... :D Ir net viską puikiai žinodama, aš nieko nedarau....

O jei jau prakalbom apie 100dienį... kaip sakoma, stabdžiai yra skirti tik bailiams. Nors man jie praverstų... Nors labai myliu savo klasę ir daugumą savo klasiokų, bet suvokiau, kad per tuos 12 metų mes toli gražu netapom viena šeima. O šiais metais iš viso ėmė lįst visokios paslaptys, kivirčai, neapykantos ir nesutarimai... Finišo tiesioji, o mes svetimėjam.... Niekada nebuvom vienas tvirtas kumštis. Per skirtingi, pernelyg individualistai... Visiems reikia erdvės, dėmesio.... Bet... Tikiu, kad ir po 5 metų, su kai kuriais aš susitiksiu, apsikabinsiu ir nuoširdžiai pasikalbėsim... bet neabejoju, kad bus ir tokių, kurie sutikę maximoj prie mandarinų, neišspaus nei skurdaus 'Labas'. Tikiuosi, kad klystu. :]

Sapnavau keitus sapnus. Kaip visada ilgus, kaip visada spalvotus. Bet sapnavau praeitį. Ne pačias maloniausias akimirkas. Viskas painiojosi ir maišėsi su dabartimi. Vienas žmogus įgaudavo kito pavidalą... Beveik košmaras. Gal dėl to pamiegojau vos 8 valandas. Labai džiaugiuosi, kad savaitgalis ilgas. Labai nesidžiaugiu, kad šeštadienį reikės atidirbinėt.

Va B . . .

2010-01-28T13:26:00.000-08:00

Tingiu rašyt. Tai tik paveikslėlių primetu. Nesvarbu, kad jie galbūt visai neatspindi to, kas dabar mano galvoje, širdyje ir plaučiuose.

Pirmadienį šalo. Antradienį nuėjau į mokyklą. Susirgau. Ryt vėl eisiu. Bet ši savaitė - atostogėlės. px, kad 12 klasė, kad egzai po 4 mėnesių...

Penktadieninis tūsas buvo stogą raunantis. Važiavau be nuotaikos, be ūpo ir be vilties, kad bus bomba. Oi blin, naivi buvau. ;D nedetalizuosiu, nes miego vienoj lovoj su trim vyrukais daug kas gali ir nesuprasti, bet faktas, kad seniai taip smagu buvo... :D žinoma, apart tos dalies, kai paaiškėjo, kad geriausios draugės būna tikros kalės. Na tiek to.

Laukiu vasaros. Žiauriai. Pūgos, šaltis ir tamsios dienos varo jau ne tik depresiją bet ir vėžį.

Kaip gerai, kai turi žmogų, kuriam gali pasakyti bet ką, bet kur ir bet kada ir būti garantuotas, kad jis tai supras. Kaip nuostabu, kai šis dalykas yra abipusis. :*

Look Out!

2010-01-28T13:09:00.000-08:00

Sunku paaiškinti, bet Josh Homme man kelia išteriškos meilės jausmą. Žinau, kad juokinga įsimylėt muzikos žvaigžes, bet bleeeee.... :D Noriu jo vaiko. Mielai būčiau QOTSA grupsė. :DD

the sexiest in the world... <3>

Jesus Christ - superstar! :D

blin, kaip norėčiau taip atrodyt :

what a cool style! WOW! Tas šverkas man truputį fetiš. :D

The Hottie :D

Giedrei

2010-01-20T12:13:00.000-08:00

Mew! :* Padariau išimtį. Beveik nekampuotas, trumpais plaukais, regis nelabai aukštas ir ne daug vyresnis kačius.... :D

Alibi

2010-01-18T12:50:00.000-08:00

Neskau, kad esu labai guvi. Gal greičiau atvirkščiai. Pastaruoju metu kietai įmigau žiemos miegu ir be pirmų pavasario požymių galiu nesitikėt prabudimo. Kur kas mieliau žiūriu Krikštatėvį, negu ieškau tūso. Na gal kad po gimtadieninio siautulio dar neatsigavau. :>

Mūsų bohemiško gyvenimo svajonės atgimė. Prieš miegelį pasimelsiu, kad planai pavyktų. Kad gyventumėva sykiu ir siaustumėm po Vilnių. Dvi bohemiškos pupitės. Mew. :D net kirbu, kaip man patinka šita mintis. Pasidalinau su mama. Jai irgi labai patiko.

Sapnavau savo gyvenimo vyrą. Seniai ką nors taip aiškiai ir detaliai buvau sapnavus... :D Tai va. Pagal sapną jis bent jau jis turėtų būti toks: aukštas. ~190. Gimęs 1979. Garbanotas. Išsiskyręs. Turi sūnų. Ar tai advokatas, ar tai antstolis..... Pilkom akim ir kreivoka nosimi. Atsimenu duslų balsą ir kaip man bandė išaiškinti, kad jonizuotas vanduo tikrai naudingas organizmui. :D Taigi sapne mačiau, kad mes susipažinsim kažkokiam bare, kai man bus 20, o jam jau 32. Na ir mes ilgai bei laimingai gyvensim. Kas be ko. :DD kokių tik serialų neprisapnuoju...... ;DD

Gal kas nors turi išbandytų receptų, kaip prisiversti mokytis? Ar bent jau minimaliai padaryti nd? :D

http://www.youtube.com/watch?v=TgFYKUdz9dE naujausia meilė. :D

19

2010-01-12T11:10:00.001-08:00

Aplaisčiau, apverkiau, apraudojau savo paskutinįjį -niolioktą. Ne bet kaip. Su draugais. Galingai, triukšmingai ir pripažinkime, įsimintinai... :D Stebuklai, bet aš dar gyva. Ir po širšių medaus, ir po ugninio vandenėlio, ir po Musės dantų atakos... Ir po visų kitų keistai neįtikimų ir painių dalykų. :D Bet tikrai galiu pasakyti viena - štaip švenčiau pirmą ir paskutinį kartą. :D Smagu buvo. Labai. Iki tam tikrų momentų, žinoma. Bet visumoj.... Supratau, kad turiu daug fantastiškų draugų... Rožės dar žydi, knygos laukia savo eilės, kūdikių kubikas jau išmėgintas, o keraminė sraigė puošia palangę, su grandinėle nesiskiriu, apyranke pasipuošiau šiandien, dažausi, patenkinta lakuoju nagus ir galvoju, kad tikrai labai myliu jus visus. Tuos kurie laistė kartu ir kurie nelabai galėjo to padaryt... Ačiū. ;*

Mildute ir Milena, jūsų pyragas buvo pasakiškas! Padovanokit man jo recepčiuką! :P

Jurgyte, ką aš be tavęs daryčiau?... :>

Giedrute ir Monikute, sesės, ačiū! :)

Ajajai. Laukiu nesulaukiu vasaros. Kai Ieva vešis mane prie ežeriuko pavakarot, kai darysim reggae party, kai sėdėsim ant estrados, kai lėksim į bliuzus, kai bus šilta ir ramu, kai švęsim gimtadienius ir mokyklinio gyvenimo pabaigą. Ajajai.

12 klasėje aptsipimpalavau, tai kaip priklauso... Ne prieš gerą, oi ne prieš gerą... :D Driftas, Kaunas, tūsai, plotai... ;DD

"O mai gad! Menkė, ne? Tempk ją čia!!!" :DD

Stuck In The Metal

2009-12-28T15:25:00.000-08:00

Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą, vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui, lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas, nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas, pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose, prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...", bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti "žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir būsimas.

Rašau ir kartkartėmis skaudžiu, staigiu truktelėjimu įkvepiu. Nesinervinu. Nebijau. Nelaukiu ir nenoriu. Tiesiog pamirštu kvėpuoti, kaip reikėtų. O gyvenimas piktai ir su didele jėga veržiasi, pildo plaučius, neleidžia pamiršti apie kasdienę būtį, apie senas skolas pasauliui ir jo didingai tuštybei.

Kas aš tokia, kad kritikuočiau individą, režimą, naciją, rasę? Jei jau atvirai, tai šikau ant visų kam nepatinka. Punk's not dead. Šiandien paleidau savo mintis pasiganyti. Rašau viską, kas sukasi galvoje. Žinoma, lengva cenzūra (visų mūsų labui egzistuoja) mano rašliavose. Bet vieną gražią dieną, kai visai degraduosiu, arba kai pasieksiu tokį lygį, kad atgal į mane spjauti jau bus lyg ir negražu, aš cenzūrą išjungsiu. Ir dzin, jei tai niekam nebus įdomu. Pikta blondinė - nieko gero nežadantis aparatas. :DD

Ir aš labai myliu muziką.

Xmas

2009-12-26T14:00:00.000-08:00

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet Kalėdos jau praėjo! Dvi dienos gero paėdimo, žvakių degiojimo, bėgiojimo ir kalėdinių muzikėlių per visus galus - jau praeity. Muhaha. Turiu prisipažinti, kad trys tokios dienos man jau būtų per didelė apkrova. Tiek skrandžiui, tiek galvai. Bet laikau kumštukus suspaudus, kad kūčių nakties sapnai pildytųsi.... Gi pildosi, ar ne? :D

Norai norais, o realybėje viskas primena kortų namelį. Gerais norais ir pragaras grįstas. Tiek to. :D Ir šiaip. Man be penkių minučių 19, pavasarį egzaminai, o paaugliškos kvailystės niekur iš galvos garuot nesiruošia... Tiek to... Kaip nors.

Reikėtų susirasti gyvenimo tikslą...

Dreamers

2009-12-22T07:48:00.000-08:00

Sėdžiu ir mąstau (pastaruoju metu tikriausiai per daug suku blondinišką galvelę)... Regis man nieko netrūksta. Turiu viską, o jei ko ir neturiu, tai tereikia kantriai palaukti ir gaunu. BET. Kaip čia geriau pailiustruvus... Tu svajoji apie dviratį, taupai jam, metus lauki, kol jį padovanos, o kai pagaliau gauni, paaiškėja, kad jis be vairo... Arba, kad vienas ratas keturkampis... :D Tai va. Ir šitaip man pasiseka ganėtinai dažnai... Ech. :D Ir šiuo metu mano gyvenime yra pora tokių "dviračių". Ir neišmanau ką su jais daryt...

Gintės party buvo siautulingas.... Ajajai... ;D

Miego miegelio stygius... Na nieko. Šiandien prasideda atostogos, gal pavyks truputį pamiegot... Nors ir abejoju.... :D

Sunku patikėt, kad teliko pusė metų ir baigsiu mokyklą... Nesinori nė galvot... O dar tas jausmas, kad kuo toliau, tuo mažiau visko žinau ir moku, kad iš vis nieko nebesugebu ir nebenoriu... Žiauru, jei atvirai. :D

Kartais veidmainystė būna vienintelė išeitis norint išsaugoti taiką ir ramybę. Bet jei jau veidmainiauji, tai bent pasistenk, kad visi kiti apie tai nežinotų...

Su Evaldu šiandien padarėm nusikaltimą. :D

Flux

2009-12-18T13:10:00.000-08:00

Turbūt pirmą kartą per pastaruosius penkis metus laukiu Kalėdų. Priežastis paaiškinti sunku... Bet nuoširdžiai džiaugiuosi girliandom ir visu tuo kalėdiniu marazmu, kuris kiekvienais metais visu užpuola tarytum iš pasalų... Blaškosi visi ir isterikuoja, lyg šventės būtų didžiuliausia staigmena.

Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips... Labai dažnai vaidinam visažinius ir visagalius. Ir pamirštam, kad pasaulyje egzistuojame ne tik mes ir ne tik mūsų tiesa. Pamirštame žmogiškąjį faktorių. Lengva mėtyti akmenis į kitą, kai užsimerki prieš savo klaidas...

Sapnuoju ir sapnuoju. Keistus dalykus... Apie kuriuos visai neglavoju. Tai paneigia mano sapnų teoriją... :>

Tikiuosi, kad tai neprasideda iš naujo. Nors kad patyliukais nesu patenkinta ir nesakau.

Dažniau šypsausi? Nejaugi? Mano nuotaika puiki? Niekada nebūčiau pagalvojus! Vaikštau išsišiepus? Ką jūs sakot.... :D Ne be priežasties gi... :P

Teardrop

2009-12-15T08:35:00.000-08:00

Imu pramiginėt žadintuvą, kad ir kaip garsiai jis klyktų po pagalve. Maloniai praplepėtos nakties valandos grėsmingai augina miego deficitą... Kurį sėkmingai kompensuoju per istoriją. Ak Ak Ak, kaip negražu. ;P

"Tavo BMW tinka man prie veido". Čiuju tai mano metų frazė. ;DD Juokai juokais, o iš tiesų, smagiausia, nors ir negražu, yra gąsdint neatsargiai per gatvę pimpinančias bobulytes... bet pačios kaltos, kad perėjos joms neegzistuoja. :D Nelaikysi teisių. Px. Palauksiu, gal vieną rytą pabusiu ir labai užsimanysiu baranką pati sukiot, o ne tik sėdėt šalia ir krykštaut. :D

Artėja Kalėdos, nors ženklų dar visai nedaug. palyginus su ankstesniais metais. Šakius įžiebs tik penktadienį. t.y. kokiu geru mėnesiu vėliau, nei įprasta... :D Ir aš kažkodėl ir vėl tų Kalėdų visai nelaukiu. Ypač kūčių. Labai nemėgstu kūčių. Kalėdos dar kaip Kalėdos. Tėčio gimtadienis ir visa kita... tas treplenimas, pakavimas, virimas, kepimas, valymas, pilstymas, šluostymas ir mandarinų žievelių šlavimas yra savotiškai maloni rutina. Tačiau nuo pat vaikystės kūčios būdavo tarsi labai nemaloni pareiga. Kažkaip viskas perspausta ir įsprausta į tradicijų rėmus. Ta iš niekur ištraukta ir nieko man nereiškianti rimtis... O dar ir mėsos nėra ant stalo! O šiemet prie stalo stovės dar viena tuščia kėdė..... Praėjo metai, o skauda nei kiek nemažiau... Ar dar ilgai?.. Nemaniau, kad šita regeneracija man tiek daug kainuos.... Kiekviena netektis man būna tarsi smūgis į paširdžius, ilgam atimantis gebėjimą kvėpuoti... Šį kartą viskas dar kar kas skausmingiau...

Sūpuoju Adomą ant kelių. Užmiega įsikibęs į mano plaukus... Žiūriu į tą mažą šviesų veidelį, baltus plaukučius, sausainiuotus pirštus ir ilgas šviesias blakstienas. Gražus, kaip mažas angelo paveikslėlis. Jokių blogų minčių... Ramus miegas - tik šviesūs sapnai... Nepaprastas ir neįkainojamas džiaugsmas stebėti, kaip tas mažas žmogus kažko mokosi. Iš tavęs, iš mamos, tėčio... Kaip kvatojasi, kaip mažom kojelėm ateina ir puola į glėbį. Sunku patikėti, kaip nuoširdžiai ir nesavanaudiškai tokia būtybė geba mylėti... Kūdikiai geba tai, ką mes jau seniai pamiršę... .

Norėčiau sūnaus. Jau įsivaizduoja kaip Jurga į mane pažiūrėtų tai išgirdusi. Smerkiančiai ir su mintim "vajezau, baik kliedėt." :D Bet... Tikrai norėčiau. Gal čia tik didelis poreikis jaustis kažkam labai reikalingu... Nors aš niekada ir nesijaučiau nereikalinga...

Vakar sapnavau gražią pabaigą. kaip būtų buvę, jei būtų buvę. Pabudau ir pagalvojau, kad ačiū dievui, jog kai kuriais gyvenimo momentais man užtenka protelio pasielgti teisingai. Dabar mokausi mažiau grežiotis į praeitį ir dažniau pamąstyti apie ateitį. :>

Flashback

2009-12-13T12:12:00.000-08:00

Tebūnie prakeikta mano palaimingoji tinginystė... Tingiu... Žiauriai. Ir kuo toliau, tuo labiau. :D

Kartais viskas slegia. Ir matyt nieko nenoriu. O kartais šypsotis priverčia kvailas sms, arba

nagla replika. Labai smagu pasidaro, kai draugai pasako, kad esi geras. Net kai žinai, kad gal ir nesi to nusipelnęs... :>>

Pastaruoju metu visus kažkaip labai myliu. Nežinau iš kur ta meilė, bet gal tai ir nėra blogai... ;)

Daug ašaroju. Daug per daug.

Nemėgstu ko nors nežinoti. Tai mane nesveikai erzina. Kaip niežulys. :D

Kiekvieną kartą po siautulingų šokių klube man žvėriškai skauda kojas. Kablai yra kablai. Kiekvieną kartą prisiekiu, kad daugiau gyvenime su jais šokt neisiu. Ir kiekvieną kartą tas pats... ;D

Myljokaz. Einu žiūrėt "I am Sam".

New Moon Rising

2009-12-01T14:43:00.000-08:00

Sergu, jau pati nebeatsimenu kiek laiko. Visos dienos vienodos, visos naktys vienodos... Liga nesunki. Pakosiu, pakosiu ir gerai. Pavadinčiau tai atostogomis. Jei ne mamos noras gydyti mane netradicinės medicinos metodais... Uhuhu. Gero nelauk... :D .................................... . Kai mažiausiai to tikiesi, gyvenimas pasisuka netikėčiausiu kampu. Priverčia pažvelgti į seniai pažįstamą žmogų naujai ir pagalvoti, kad galbūt visos padarytos kvailystės buvo reikalingos. Iš savų, ne iš svetimų, klaidų juk mokomės... ;D ...................................... . Ilgiuosi vasaros. Šitos velniškai geros vasaros... Aš daug ko ilgiuosi. Ir blaiviai suvokiu, kad daugelis tų gerų dalykų ir mielų žmonių jau tėra tik praeities gabalėliai. ......................................... . Optimizmas grįžta į mano organizmą! ;D

Pokahonta

2009-11-23T10:19:00.000-08:00

Pikta. Negi taip sunku tą sušiktą karantiną paskelbt? nes jaučiu, kad imu atkritinėt... Nubėgau į vaistinę, prisipirkau visokių chemikalų. Gydysiuos. O perpietėlė jau pirmadienį irgi nėra geras ženklas... Namie čigonynas kažkoks... :D

Lipu ir lipu į tą patį š... vieną... Du... Tris kartus iš eilės... Ir ką? Ir nieko. Nulis sveikų. vaikiškas naivumas ir tikėjimas pasakom nugali argumentus ir kritinį mąstymą (taip! aš jį turiu! šiokį tokį)... Tiek to. Viskas bus gerai. Visada būna! :D

Sapnavau senus laikus. Kai aš buvau Pokahonta, o tu lakstei kaubojum.... :D

Bent kartą gyvenime būtų faina žinot ko noriu. ;D

Lights

2009-11-22T08:28:00.000-08:00

Kvėpuoju praeities dulkėmis. Mintu šukėmis. Rankioju nuotrupas. O svaičiojimai apie gyvenimo keitimą taip ir lieka svaičiojimais. Anot Giedrės, mes neturime talento gyventi. Bet aš labai mažai žmonių pažįstu, kurie tokį nepaprastą talentą turėtų... . Miegas miegelis. Dėl to ir myliu ramius savaitgalius namie. Niekas nedrumsčia sapnų. Nebent esamesinimasis iki ryto... :D . Netikėtumai. Praeitis grįžta. Gal ir gerai. O kodėl gi ne?...

The Piece Of My Heart

2009-11-20T11:40:00.000-08:00

Kartais pati nebesuprantu kas esu. Kartais elgiuosi taip, kaip Milda niekada nepasielgtų. Kalbu, kaip Milda niekada nekalbėtų. Mąstau, kaip ji niekada nemąstytų... O gal Ji tiesiog išėjo? Gal naujasis Aš liks gyventi iki kito pasaulio persivertimo? Gal šitas chaosas galvoje tiesiog vieną rytą išnyks... Žudo mane šitas gyvenimo etapas - žengimas į tą vadinamąjį Suaugusių žmonių pasaulį. Šiais metais spręsis likimas. O aš einu Va Bank...

Pastaruoju metu mažai ką jaučiu. Nebent šąlančias rankas ir greipfrutų kvapą.

Keičiasi mąstymas, keičiasi draugai, keičiasi vertybės, keičiasi norai, keičiasi planai, keičiasi, keičiasi, keičiasi, keičiasi...... ir keisis...

Praeitis yra šešėlis. Ilgas šleifas.... Nėra žmogaus be šešėlio, kaip ir be praeities. Tik vienų praeitis yra smaugianti šaltais pirštais, ir kiekviename žingsnyje kvėpuojanti į nugarą...

Vakar atsikandai dar vieną gabalėlį mano širdies.

Life is Simple

2009-11-10T10:26:00.000-08:00

Po savitės sirguliavimų vėl apsireiškus mokykloje jausmas lygiai toks, kaip po ilgo savaitgalio. Viskas taip pat, kaip palikau. Tik gal klasiokyčiai kiek labiau pasiilgę. Ne kasdien gauni tiek nemokamų apkabinimų! :D Visai smagu. Nors ant galvos griūva kontrolinių ir šeip fainų namų darbų lavina.... Aš ne indaplovė. Ištversiu. ;DD

Nusimato ramus mergaitiškas savaitgalis. Su vyniuku. ;D

Giedrutė vis bando mane užkrėsti savo pozitiuviomis gyvenimo idėjomis. Bet aš kažkaip sunkiai užsikrėtinėju... Senstu...

Noriu reggae party. Gal taip nebesiautėčiau... Ir šiaip... Atsisėdus prie pc klausyt reggae ir švęst reggae yra visiškai skirtingi dalykai!

Ką man daryt..... Nes noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu(?)...

Žiemos miegas

2009-11-05T14:42:00.000-08:00

Žiemos miegu šitą įrašą pavadinau neatsitiktinai. Taip zyziau, kad atostogos jau baigiasi, kad pirmadienį nuėjus į mokyklą susirgau. Nesunkiai. Bet temperatųra vakarais vis laikosi, mama ima nerimaut, nes jau 3 dienos viskas lygiai taip pat. O man ta nepelnytų atostogų savaitė kažkaip irgi mažai džiaugsmo neša. Nekenčiu liepžiedžių arbatų, šiltų chalatų ir vilnonių kojinių. Nemėgstu gulinėt ir eit miegot anksti. Tad ir neinu. Tikiuosi čia ne kiaulių gripas. Su kariūnais, kuriuos regis šita liga išguldė, aš nekontaktavau, tad kol kas miegu ramiai... :DD

Kai guli namuose antrą savaitę iš eilės, laiko apmąstymams apstu. Net per daug. Kartais norisi trenkt sau. Na kodėl turiu pridaryt tokių paikysčių? Kodėlkodėlkodėl? M? Na kodėl? Kodėl kartais taip savęs nekontroliuoju? Kodėl nepalaikau liežuvio už dantų? Ir iš viso... Kartais pasekmių ir nuobodulio baimė yra didesnė, nei noras tą kažką gauti... O dažniausiai tai būna tiesiog užgaidos - laiko klausimas... Tai neduoda man ramybės. Bet aš nieko negaliu sau padaryt. Meldžiuosi, kad išaugčiau. Bet garantijų nėra... Eilinį kartą apie tą patį. Bet gi čia dienoraštis. Galima.

Tai va. Prisnigo. Verksiu. Myliu ir ilgiuosi. :>

Monsters Under The Bed

2009-10-31T15:55:00.000-07:00

Atostogos turi tokią labai bjaurią savybę - trumpalaikiškumą. Nors tiesą pasakius, aš jas pramiegojau. Po 14 valandų toje minkštoj didžiulėj lovoj... Na ir kaip keltis, kai už lango lyja, staugia vėjas arba tiesiog šiaip.. kaip atsikelt? Sunku patikėti, kad įmano taip nieko nenuveikti per savaitę laiko... :D Darausi apkiautusi. Viskas nuobodu, visi erzina, viskas tas pats per tą patį... Nuobodulys ir rutina daro savo. Aš žiauriai nuobodžiauju ir man tai nepatinka, nes imu prarasti tai, dėl ko kažkada kai kurie žmonės mane mylėjo - gyvenimo džiaugsmą... O be šito varikliuko galiu ilgai neištempt. Man visada atrodė, kad savo dienas baigsiu beprotnamyje. Nežinau kodėl. Tiesiog nuo mažens turėjau tokią viziją... Freak? O.o

Ir ką daryt, kai morčius trunka kiaurus metus? :D

When Yhe Music's Over

2009-10-24T07:06:00.000-07:00

Planai yra šlykštus dalykas, kuris dažniausiai žlunga. Pikta. Liūdna. Bet ką padarysi. Viltis miršta paskutinė. :)

Pagaliau atostogos. Savaitė ramybės ir miego... Nors negaliu sakyt, kad labai džiaugiuosi. Kažkaip... Neturiu ūpo. ir man sunku paaiškinti kas čia vyksta. Pati nebesuprantu... Ruduo man ne pats geriausias metas... Nors jei pati žinočiau ko noriu, viskas klotųsi geresne linkme....

Miegojau 14 valandų. Sapnai lankė keisti, kaip visada... Kažkur blaškiausi, maišėsi pažįstami veidai, scenarijai keitėsi nuo realių iki pasakiškų - košmarai virto pasakomis. Kaip gerai, kad kiti žmonės negali matyt ką sapnuoji.... ;D

Kartais pagalvoju, kad abejoju, ar aš save mėgčiau, jei sakykim aš būčiau kitas žmogus. :D

Hurtful Game

2009-10-21T11:14:00.000-07:00

Sunkūs rytai. Vis dažniau pramiegu žadintuvą. Vis sunkiau pakilt iš šilto pataliuko. Ypač žinant, kad laukia du langai ant suoliuko šaltam koridoriuj... :D Bet paradoksalu - pernai turėjau kokias 36 pamokas, o šiemet gal 20 tik... :D Žodžiu langų daugiau nei pamokų....

Uhuhu... Tragedija. Ruduo ateina. Šalta. Nyku. Liūdna. Nors tiesa. Yra šviesių kibirkštėlių tunelio gale... :P

Kaip nesveikai laukiu Vilniaus! Kitą savaitę! Net kirbu kaip smagu man! ;D kažkodėl nujaučiu, kad atsigausiu, išsitaškysiu ir pasikrausiu savo baterijas teigiama energija bent porai savaičių! ;D Yeah!

Mano gyvenimui reikia permainų. Tik kažkaip labai jau seniai tai sakau, o sugebu tik spintą susitvarkyt ir muses kambary išgaudyt.....

Juoktis sveika. Verkti irgi nekenkia...

Any Time At All

2009-10-17T10:02:00.000-07:00

Kaip žadėjau, Giedre. Gėrėkis. :D

Adomui šiandien 8 mėnesiai, o tas mažas retadantis jau vaikšto įsikibęs į daiktus, kandžiojasi, kuičia stalčius, daužo indus ir juokiasi žemu balsu, kai pakuteni. Žinoma, mes visi lydomės kai jis šypso, kai tyliai sako "a-tia tia tia", "tė te te" arba "ma ma ma ma". Sunku įsivaizduoti vaiką, gaunantį daugiau dėmesio ir meilės..... :D

Sapnuoju keistus sapnus. Gal todėl, kad miegu po 14 valandų per parą? :D Bet vegetuoju. viskas ką matau - mokykla ir namai. Tie patys žmonės, tos pačios kalbos, tos pačios emocijos, tie patys kvapai... Negaliu aš šitaip... Tas amžinas įšalas ir rutina mane varo į kapus... jaučiu, kaip darausi viskam abejinga ir viskas mane nervina. Norisi tik ginčytis su visais ir šokt į akis dėl niekų - vis įdomiau... Ilgiuosi vasaros. Šviesių birželio naktų, šiltos liepos, smagaus rugpjūčio... Ruduo ir mokslo metai mane smaugia. Nekenčiu tokios dienotvarkės, nekenčiu, kai kiekvieną savaitę viskas vyksta lygiai taip pat. Kaip nesibaigiantis deja vu. Tas pats ir tas pats per tą patį... Išprotėt galima.

Diskusija klasėje "kam žmonės rašo internetinius dienoraščius" privertė pamąstyt. Tikrai. Kodėl? Yra daug priežasčių... Išmoksti dėliot mintis, išmoksti pasakyt savo nuomonę viešai. Taip pat turi progą parodyt kitą savo pusę. Sąlyginis nuogumas. Rašai tai, ką galvoji. Ir tą minčių srautą paleidi į pasaulį. Padedi širdį ant lėkštutės. Ir jei kam nors tai pasirodo įdomu -labai miela, jei ne, tai ne. Dienoraštis sau ir kartu visiems yra geras dalykas. mes ir taip esam per niūrūs ir per uždari žmonės. Dalinkimės! Ir nepritariau nuomonei, kad tai yra dėmesio trūkumas, kad žmonės rašo nenuoširdžiai, kad nerašo visko... Na apie save to nepasakyčiau...

Klausyt reggae savo kambary ir ošt tikram reggae party yra visiškai ne tas pats. Tai gal tik druska ant žaizdos.. Bet tiek to... :D

"Vyras gaudo moterį tol, kol ji jį pagauna..."

In My Blood

2009-10-13T10:32:00.000-07:00

Yra dalykų, kurie tiesiog yra kraujyje. Nei išmesi, nei išplėši. Ir aš nekalbu apie eritrocitus ar trombocitus. Yra tokių savybių, įpročių, papročių arba potraukių, kurie yra tiesiog auksinis šeimos genas. Ką aš galiu padaryt, jei tai kraujas? :D Taip sakant, "Nesmerk žaidėjo. Smerk žaidimą."

Kai atrodo reikėtų mokytis visu intensyvumu, tai nesimokau nė pusės tiek, kiek mokiausi pernai. O tai būtų lygu nuliui. :D Gero čia nelauk. Bet valia mane apleido. Visiškai.

Pagaliau kuria mokyklą. Nebereikės vilnonių kojinių. Hip hip valio! Iš viso, tai esu tragiška tinginė ir man jau pačiai pikta. O Bet Tačiau. Tuo pačiu, man viskas lygiai taip pat. Noriu tik Reggae. Trenkit man kas nors.

Kartais labai norisi būti labai geru, protingu ir gražiu žmogumi. Tada nueinu, nusiprausiu veidą šaltu vandeniu ir išgaruoja kvailos mintys. :D

(argi šitas vyrukas ne dieviškas? kaip Paolo Nutini, tik dar gražesnis :D)

Burtai ir būkšneliai

2009-10-09T13:11:00.000-07:00

Pasitaiko mano gyvenime tokių užburtų ratų, iš kurių, regis, neįmanoma pasprukti. O gal tiesiog valios per mažai turiu daužyt tai, ko kažkada labai sunkiai siekiau. Ir čia, turbūt, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis...

Juokai juokais, bet aš tikrai kažkokia keista. Boba, bet su nukrypimais. Mėgstu futbolą, mano humoro jausmą būtų galima apibrėžti nuo Džimo Kerio iki Bruno ir Borato. (Pastarieji, beje, daug juokingesni.) Mėgstu roką. Regį. Rokerius. Rastamanus. (ir prisipažinkim, gerokai vyresnius...) Vyną. Baltą. Žalią. Raudoną. Auksinį. (ir tai nebūtinai vyno spalvos....) Nekenčiu saldžių romantinių šlykštybių... Jei vaikinas parašo "meškutis myli medų, o aš myliu tave" arba saldų "labanktuką" su eilėraščiu, ant jo kaktos piešiu ryškiai juodą kryžių. Viešpatie! Visada šoku kaip apsirūkius... Bet kitą vertus, skudurų parduotuvė yra rojus žemėje, špaklium nukrautos lentynos, nagai lakuoti, plaukai blondiniški... Gal man rimtai galvą perpūtė? Žodžiu senmergė.

Vakar sapnavau tave. Senus laikus. Mūsų lauką. Ir brūkšniukus. Dar vieną užburtą ratą...

Tikriausiai tai, kad bijau to manjako, yra ganėtinai pagrįstas dalykas?...

Aš mažas debesėlis

2009-10-07T06:43:00.000-07:00

Sunku pasakyti, kas kaltas dėl dabartinės nuotaikos ir sveikatos nebuvimo... Darganotas oras ir nekuriama mokykla tikrai nėra į gerą... Noriu į Majamį (ne Marijampolę). :D Viskas ima erzint. Ir kiek matau, tokia pikta nesu vienintelė...

Šiandien lakiojom su Tomo močiutės reniuku (močiutė kartu nelakiojo :D). Bože bože, tiuningas vertas PimpMyRide... :D

Ar aš esu beviltiškas žmogus be ateities? Mokytis tingiu, nežinau kur noriu studijuot... Iš vis pastaruoju metu nenoriu nieko. Tik pamiegot. O pamiegojus, dar truputį nusnaust... Kaip pasakytų vienas mokytojas "Bad tendencies"... Smagiausia yra ošt prieš anglų. Pasigarsinam Jurgaičio paliktą old rock iki maximumo ir plojam, trepsim, darom bangą... :D

Mokykloje vis dar sklando geros nuotaikos po Grandbaliaus.... ir jo afterparty... :D

Nuoru šventę švęst....

Mone Month Off

2009-10-02T04:09:00.001-07:00

Iš naujo atrandu Bloc Party. Jau buvau pasiilgus to keistokai malonaus skambesio... Tuo ir pasidžiaukime!

Kaip gera, kai penktadienį gali miegot... Pamokos trumpintos. O man jos tik 3. Tai negi eisi mokyklon, kai šitaip! Meluočiau, jei sakyčiau, kad į mokyklą žygiuoju su dideliu užsidegimu... dar nejaučiu svylančio užpakalio, matyt todėl ir netriūsiu, kaip turėčiau, žinant, kad pavasarį laukia maximalių išbandymų metas.... :D Et...

Ryt didysis mokyklos metų įvykis - Grandbalius. 19 mokyklos gimtadienis. Mokyklai 19, sausį man 19... Greitai bėga metai... Negi mes jau tokios senos?.. Ta proga ryt pašėlsim! Jei išgirsit parke ką nors spygaujant, tai žinosit kas ten.... :DD

Pūstelėjo nauji vėjai. Būkime atviri. Neliūdžiu, kad pagaliau kažkas juda į kitą pusę. Seniai reikėjo.

Black and Gold

2009-09-28T08:13:00.000-07:00

Šeštadienis. Vos neapsiverkiau, kai ėmė žviegt žadintuvas... Bėt ko nepadarysi dėl kilnaus tikslo... 20 minučių ir mes jau Kaune. Stebuklingai greit nuvažiavom... Akropolyje gali sutikti pusę Šakių... Nuo budinčiosios iki kažkada buvusių varpistų... Margos vitrinos, šurmulys ir atotrūkis nuo pilkos rutinos pakėlė nuotaiką. Mintis važiuot prie Kauno marių buvo labai gera... Visada mėgau vandenį... :>>

Paminėjom Gabrieliaus įžengimą pilnametystėn. Valio! Valio! Valiooooo!

Pastaruoju metu įtartinai susiduriu su stulbinamais žmonių panašumais... Kažkas čia jau necharašo.... ;D

Žinojau, kad dvyliktoj klasėj bus sunku, bet kad kartais šitaip dusins visi, tai netikėjau... ir dar tas žinojimas, kad pavasarį laukia didžioji kulminacija - egzai... Žodis "žiauru" skamba gerokai per švelniai... Na nieko. Ištversiu! Gi aš Šamanė... Rastamanė... :DD

Eina šikt. Kai kurie dalykai mane vis labiau ir labiau biesina, jei atvirai...

Planai planais, o kaip bus, tai parodys gyvenimas... Vien mano gerų norų neužtenka, kaip matau... :P

Easy Stars

2009-09-25T07:30:00.000-07:00

Toks štai mano gyvenimas. Žvaigždėtas, dėmėtas, taškuotas... Fonas pilkas, bet skųstis negaliu.. ;D . Nepastebimai prabėgo jau net trys rugsėjo savaitės... Varge vargeli... O žodį "egzaminai" traukiu į juodąjį sąrašą... Nesakau, kad neužknisa ta mokykla.. Bet ką daryt?... . Ryt ryte trali vali į Kauną, vakare - trali vali pas Gabrielių. Minėsim gražią sukaktį... ;D Sekmadienį skiriu miegui, o pirmadienį vėl į katorgą... . Tai va. Ką pasėsi, tą ir pjausi...

Turn on

2009-09-18T10:46:00.000-07:00

Kažin ką atiduočiau, kad tik galėčiau nesikelt anksti ryte ir neit į mokyklą... Tai turbūt bjauriausias dalykas mano gyvenime. Šiuo metu. Ačiū dievui, kad dienos dar šiltos, kitaip išvis riesta būtų...

Na, nekalbėsiu nei apie durnų durniausią savo tvarkaraštį, nei apie ūmėjančią neviltį...

Štai, kitą savaitgalį Gabo gimtadienio fiesta, aš, žinoma, neturiu ką rengtis, ir nežinau ką jam padovanot... Aš niekada nežinau ką turėčiau padovanot...

Mano gyvenimas keistas. Pilnas klaustukų... Šauktukų, kablelių ir taškų...

Buvo Jurga. Pakėlė ūpą. Pasivaikščiojom po vieteles, kurių pastaruoju metu vengiau... Prisiminimų antplūdis keistai trenkė į paširdžius... Nemaniau, kad man kada viso to taip truks... Regis, visi klystam... Tokiuose dalykuose mano proto balsas laimi mūšį. Bet ne karą... Ir nieko čia jau nebe padarysi.

Vakar mokykloje pažiūrėjom labai savotišką filmą. 2001 kosmonė odisėja. Kubriko filmas. Tuiru pažinti, 2 valandos ir 20 minučių psichodelikos davė daug peno apmąstymams. Man patiko. Gėris.

Bet peršalimas , regis, auga į kažką rimtesnio... Nejaugi gripas?..

"Triank man, triank man į viaaaaaidą...." ;DDD