2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

I Know You Well

Taip jau atsitiko, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūtį. Na ką gi. Susitaikysim ir su šita eiline gyvenimo neteisybe. No love. No joy. No life. Miegi, valgai, dirbi. Pyksti ir šaipaisi iš kitų, nes tik taip gali rasti ramybę "Ha ha ha! O tu dar didesnis nevykėlis, nei aš!" Oh, well. Kam dabar lengva? Ak taip, turbūt tiems, kurie turi normalius santykius, normalius gyvenimus ir normaliai santykiauja, bei normaliai gyvena. Bet ne tai užknisa labiausiai. Iki negalėjimo nervina tas faktas, kad aš nežinau ką aš darau blogai. Kai matai savo klaidą, kai tau ją parodo, tada gali daryti išvadas, sprendimus, kažką keisti, o kai stovi akligatvyje. Naaaa... Anyway. Beer is easy. Kaip gerai, kad ne visi išeina. Kaip gerai, kad kai kurie žmonės grįžta.

2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Neverland

Nusibodo man viskas. Kažkaip piktumas ima, tik nežinau į ką jį nukreipt, tai kreipiu į save. Kai viskas apsiverčia 360 laipsnių kampu, o tu nė nesuvoki kas nutiko. Pokšt! Hipotezės, tušti svarstymai ir galų gale - akligatvis. Šūdas, jei jau tarp mūsų kalbant. Nesijaučiu to nusipelnius. Jaučiuosi kukutė. Eilinį kartą, kai nori, kad būtų gerai, o yra taip, kaip būna visada. Tik tiek, kad sąžinė rami. Bet nusibodo laukt. Nusibodo nusivilt ir šiaip... Kaip čia yra, kad viskas taip gluminančiai painu ir nieko nesugebu padaryt?..

2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

Rolling in the Deep

Ar visiems taip, ar čia tik man gyvenimas šokinėja nuo beprotiškai fantastiško iki tragiškai šūdino? Nežinau kas dėl to kaltas. Hormonai? Žmonės? Aplinka? Kubilius? Giminaičiai? Turbūt pati aš esu kalta. Kad užsimerkiu prieš tai, kas akivaizdu. Kad įsikimbu į tai, kas visai nepatvaru. Kad reaguoju neadekvačiai. Kad skubu. Kad klystu. Kad kvailioju. Kad kalbu daug. Kad aš esu aš. Bet gi stengiuosi... Hm. The more you care, the more you have to lose. :>