2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Same Old Song

Kai gyvenime tų happyendų buvo tiek nedaug, imi nebetikėti, kad šitas jau bus Toks. Nes nu blin, negali būt! Ir taip kiekvienas šūdas sukelia tokį nemalonų kirbtelėjimą "Oh holly fuck, not again!". Paskui, aišku, pasijuoki, atmeti plaukus ir dar kartą įsijungi tą Rihannos dainą.
Ir vis dėlto tris kartus pabeldi į seną medinį stalą nugraužtom kojom. 

Mane supa gražūs ir geri žmonės. Turiu nuostabią šeimą, tobulus draugus ir daug gražaus, švaistytino laiko. Tai padeda negalvot, kaip būtų, jei būtų. Tai padeda galvoti kaip bus, nes bus... 

Man patinka tokie dalykėliai. Seniau man daug daugiau dalykėlių patikdavo. Ne tik šitie. Seniau domėjausi dinozaurais, geologija, actekais, irokėzais, astrologija, skandinavų mitologija, zoologija, nykstančiomis rūšimis, ozono sluoksnio skylėmis, Amazonės džiunglėmis, inkvizicijos kankinimo metodais, bitėmis, egipto faraonais, mėnulio tyrinėjimais, genetika, Vatikano požemių bibliotekomis, Stounhedžu.. Ir daug kitų žavių dalykų... O paskui užaugo papai, įsimylėjau, pradėjau gert alų...

2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

Unforgiven

Kažką gauni, kažko netenki. Life's a bitch. Ir jei ryte labai juokiesi, tai vakare labai verksi. Jei viskas labai gerai, tai vadinasi, kad tuoj tuoj kažkas išlįs ir suprasi, kad "Holly shit, I'm fucked!". Bet šiaip jo. Viskas ok. Tik kai kurie žmonės sugeba priversti pasijausti didžiausia visatos nusidėjėle ir beširde. Na.. Tai tebūnie. Nes kažkaip jaučiuosi turinti teisę. Ir nesijaučiu tokia kale, kaip man sako. Nes kiek jau galima...

Kiekviena pabaiga yra kažko pradžia. Tikiuosi... Sudiev, mielas Vilke. Nepyk, bet dabar aš gyvenu tikrai labai gerai.

Gyvenkime ir leiskime kitiems gyventi....