2008 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Krebždutės

Beprotiškai ilgi ir sunkūs man būna antradieniai... O dar kai antra para beveik be miego, iš vis davolna... Nemiga yra nemiga. Galva veikti mandagiai atsisako, visi alei vieno neuronai apsnūdę, o sėdint šiltam kambary jie visiškai suglemba ir suminga... Ot ir mokykis anglų žodžius ar biologijos sąvokas... Nu nix*** (atsiprašau)... Nepadės čia man nei Alachas, nei galingasis storuliukas Buda, nei kaimynas Pranas. Niekas čia man nepadės. Reikia sukaupti ryžto likučius ir mokytis, mokytis, bei dar kartelį pasimokyt... Pcha.
.
Krebždutės krebždutėėėės.... Dangaus gyvos žirklėėėėėės...... :D
.
Nežinau ką atiduočiau už savaitę Naujojoje Zelandijoje! Arba bent jau už kuklias atostogas Kanaruose...
.
Mieloji pupite, ačjoookazzz už "How To Be Emo" ir "How To Be Gangsta"! :D Taip pat už galerijų peržiūrą (tikiuosi niekas tavęs neužmuš :D)!

2008 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis

Robotukas irgi žmogus

Žmonės yra bjaurūs. Žmonės mėgsta šaipytis, mėgsta juoktis iš svetimų trūkumų, žmonės linkę pirmiau padaryti, o po to jau pagalvoti arba nepagalvoti... Mes irgi žmonės...
.
Nežinau. Viskas keistai klojasi. Garbės žodis...
.
Kartais viskas aplinkui atrodo tiesiog stebuklinga. Kartais. Bet dabar aš neįsimylėjus... Tik šiaip juokiausi daugiau nei padorumas leidžia.... :D

2008 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Julia Dream

Šiandien buvo Pink Floyd Diena. Išsitraukiau visos diskografijos aplanką, surūšiavau (jau beveik) ir visą dieną klausausi apsipatenkinus. Geras dalykas tie Pink Floyd...
.
Sveikatėlė taisytis per daug nesiveržia. Šlitinėju pusdvėsė, niūniuoju "Julia Dream" , planuoju kaip čia reikės suktis, nes kontroliniai prasideda, o man galvelė svaigsta, akelėse pamirga...
.
Šiandien vakare, kaip ir neretai pasitaiko, du puikūs nuostabūs filmai... Ak kokia neteisybė, kad tuo pačiu ir "Tramdomieji", kuriuos pažiūrėt noriu jau pora mėnesių, ir "Apocalypto", kurio lūkuriavau metus... Ak ak ak...
.
Naktį taip ir nepavyko užmigt, o paryčiais kaip pradėjau sapnuot, taip iki pietų beveik... Bet sapnai ne bet kokie - kaip ryškus ryškus spalvotas filmas... Man patinka.
.
Labai pikta, kai visaip stengiesi, kad aplinkiniai žmonės jaustųsi gerai... O šalia esantis žmogus elgiasi priešingai. Ir nors verk. Arba lipk sienom, jei tik nuo to geriau tau...
.
Jei žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus...
.
Ir pabaigai: Žmogau, aš turbūt niekada nesuprasiu kaip viskas taip išėjo.

2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

Game Ower

Liūdna, pikta ir kartu labai juokinga.
Bet šlykščiausia - greklėje užstrigęs nusivylimas.
Tiek jau to...

2008 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Check this out!

Vis dar bloga. Nuo visko. Ir nuo to nelemto viruso ir nuo visų alibabų achmedų ich bin aladinų... Į jokį haremą neisiu. Ir ero foto neturiu. Shame on me... Noriu lietuvio. Nors alibabos geriau moka sakyt komplimentus, ir šiaip lipšnesni... ;DDp
.
Praleidau menų dienas, Gabo gimtadienio laistymą, gerą orą, ruošimąsi kontroliniams, Hauso seriją... Ak ak ak... Užtat išsimiegojau kaip priklauso, paklausiau Moby, Queens Of The Stone Age, Bob Dylan, Hiperbolės ir kito gėrio...
.
Šiandien dar pažiūrėjau "Talk To Her" originalo kalba (ispanų). Supratau tik gabalėlius. Mano ispanų kalba laaabai skurdi... Ir dar "Requiem For a Dream". Anglų kalba kur kas lengviau įkandama, bet po šito filmo tenka nubraukt vieną kitą ašarą... Ak ak ak....
.
Iš kur manyje randasi tiek apmaudo? Ką? "Aš neskęstu. Tik mojuoju." ? :D
.
Kai sergu mano sapnai būna labai labai ryškūs ir tikroviški. Ko tik aš nesapnuoju! Dieve dieve... Šiaip būna linksma, bet kai mane peršauna per įkaitų dramą, man nepatinka. Nes viskas būna labai realistiška. VISKAS. Net priešmirtiniai kliedesiai... ;D
.
Labai pasiilgau daugybės žmonių. Vienų daigiau, kitų mažiau... Dėl vienų labai neramu, dėl kitų ramu, o treti - tarpinis variantas... Nes vienus matau kasdien, kitų nematau...
.
Kas yra tikra, o kas tik įsikalbėta (įkalbėta) iliuzija?
.
Velniai nematė... Apie ką ten kalbėjom, Alibaba? :D

2008 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis

Encourage

Mano skrandyje esti kažin koks kipšas. Raižo, skauda, degina. Aš pikta ir nelaiminga. O po Jurgaičio pamokos dar ir galva beveik neatkeliama... Miegu. Dar tik trečiadienis, o man jau kapec...
.
Man atrodo, kad aš prisižaisiu... Bet meluočiau,jei sakyčiau, kad aplinka kalta... :P
.
Kiek visko planavau parašyt... Nesigimdo man mintys. Tiek jau to.

2008 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Per plauką nuo genialumo...

Orlando Bloomas: „Esu labai romantiškas, merginos man - tarsi laimikis“.
.
Jennifer Lopez: „Dėl mylimo vyro galiu padaryti viską. Netgi išvirti jam kavos!“
.
Fergie: „Kai vieną kartą aštuonias valandas prakalbėjau su skalbimo mašina, supratau: narkotikų daugiau nebevartosiu!“
.
Ozzy Osbourne: „Važiuoti autobusu blaiviam ir važiuoti girtam - tai du visiškai skirtingi dalykai!“
.
Angelina Jolie: „Aš nemoku gaminti maisto. Kai Bradui sakau, kad ruošiuosi išvirti kiaušinį, jis tai supranta kaip grasinimą“.
.
Misha Barton: „Man patinka protingi vyrai, nes aš irgi mėgstu skaityti žurnalus“. .
Victoria Beckham: „Užsirašiau į sporto klubą, tačiau vis nesusiruošiu ten nueiti. Negaliu prisiversti apsiauti batus be kulniukų“.
.
Paris Hilton: „Norėčiau kitais metais susilaukti kūdikio. Aš jau paruošiau tam savo kūną“.
.
Christina Aguilera: „Kokiame mieste šiais metais vyks Kanų festivalis?“
.
Linda Evangelista: „Man grožį dovanojo Dievas. Jei jis nebūtų to padaręs, būčiau tapusi mokytoja.“
.
George‘as Bushas: „Kiekvienu klausimu aš turiu asmeninę nuomonę. Labai tvirtą nuomonę. Tiesa, aš pats dažnai su ja nesutinku...“
.
Britney Spears: „Planuoju aplankyti už vandenyno esančias šalis. Pavyzdžiui, Kanadą“.
.
Jackas Nicholsonas: „Vadindama mane kalės vaiku, mano motina niekada nepastebėdavo už šios frazės slypinčios ironijos“.

Katinėli, tu esi tikras ožys!

2008 m. rugsėjo 20 d., šeštadienis

Regimybė

Visko per daug... Daug per daug... Aš nesugebu. Aš negaliu. Niekaip. Aš pavargau. Man nusibodo. Ko imuosi - slysta iš rankų, ką myliu, tas nusigręžia, ko bijau, tas atsitinka... Viskas priešingai, viskas ne taip...
.
Duok man savo petį ir didelį šiltą delną... Trumpam. Dar galėtum paglostyt galvą, paduot nosinaitę ašaroms nusibraukt ir išvirt valerijonų arbatos. Galėtum paklaust ko nors, pvz: "Ką galvoji?"... Arba tiesiog tyliai uždusinkt paėmęs pagalvę, kai miegosiu. :D
.

Viskas bus gerai. Juk bus?

2008 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

Hurricane

Žvėriškai žvėriškai žvėriškai liūdna. Kaip vienišam šuniui rudenį, gulinčiam nutriušusioj būdoj, pro kurios stogą matosi žvaigždės ir lyja, o pro plyšius gaudosi vėjai... Surūdijus grandinė gniaužia kaklą, o nuo kasdienio srėbalo kliba dantys. Kas belieka? Staugt. Ir, man atrodo, kad aš tikrai tuoj staugsiu į mėnulį, nes viskas panašiai ir yra... Mano gyvenimas turi dvi labai kontrastingas puses. Todėl kartais jaučiuosi šūdinai - veidmainė. Bet nemoku ir nenoriu demonstruot savo gyvenimo visam pasauliui. Man dėmesio užtenka... Tik valios ir kantrybės nelabai. Bet ką padarysi, kad "mes labai mėgstam būt mylimos", tik va, myli mus ne tie, arba ne taip. Ką jau padarysi.
.
Ką pasakyt mirštančiam geriausiam draugui? Jaunam žmogui netekusiam vilties ir bandančiam kabintis į gyvenimą iš paskutiniųjų? Kad viskas bus gerai? Ak taip, tai jį tikrai labai paguos. Juk gydytojai davė 30% išgyvent ir antras chemoterapijų kursas iščiulpė visus paskutinius normalios gyvasties likučius. Kai skausmas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, kai sunyksti trigubai, kai gyveni nežinodamas, ar mirsi rytoj, ar po mėnesio, ar po metų, kai gyveni svetimoj šaly, kai draugai nusisuka ir telieka pora ištikimiausių. Lietuvoj. Aha. Kaip paguosti tokį žmogų? Kaip įkvėpti jėgų? Kaip nuramint? Ir kas paguos guodžiantįjį?
.
Nevažiuosiu aš į jokią sušiktą Jamaiką. Nei į savo negyvenamą salą. Nusiperoksidinsiu plaukus, prisiklijuosiu nagus, blakstienas, užsidėsiu paraloninį staniką, kad visus bachurus sužavėčiau stambiakalibriu D dydžio intelektu, 30min pagulėsiu soliariume, apsitempsiu kokius sexi skudurus iš Gariūnų, pradėsiu rūkyt, gersiu ką duoda, durnai žvengsiu iš lievų bajerių ir kalbėsiu vien apie orą ir tavo tačkę, dar išsip**nėsiu Griškėj, eisiu į tavo draugų lievus plotus, išmesiu Nivanos ir Pink Floyd įrašus. Kasdien tau rašysiu ir skambinsiu pati, kad tau nereikėtų vargintis. Ot tai būsiu putiova sexjukea mergaitea. Žiūriu tokias labai mėgstat. Juk super, ne?
.
Tu man vis sakydavai, kad aš naivi ir dar optimistė. Tada juokiausi, o dabar visiškai sutinku. Tik pamiršai pasakyt, kad žiopla, kaip kažin kas.
.
Kai Chuckas Norrisas eina per gatvę, mašinos turi žiūrėti į abi puses...

2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

YMCA

Vombatė išvambėjo pagaliau. Dieve, kaip neįtikėtinai gera, kai niekas už sienos nespjaudo skreplių į kriauklę, netrepsi nuo ankstyvo ryto ir visą dieną neklykauja, kaip policijos sirena... Niekas nešnopuoja ant maisto, nelandžioja po spintas, neprisiknisinėja su nesąmonėm... Visi lengviau atsipūtėm, kai ryte įsodinom ją į autobusą (iš tėčio veido, kai tempė jos 10 krepšių, matėsi, kad jis mielai ją būtų išsiuntęs į Antarktidą). Močiutė tai močiutė, bet kad ji yra pasiutus boba, tai žino visi. Ir nežinau kokio laimingo atsitiktinumo dėka mano mama charakteriu absoliučiai nepanaši. Tik sesė... Na ir dar bijau, kad mano vaikai į ją neatsigimtų (neduokdie!)...
.
Mama vakar sugebėjo tobulai sušikt nuotaiką:
.
Mama, ryt noriu pasilikt Šakiuos, na kol fačiui treniruotė.
O ko?
Noriu pabūt su Giedrute ir Monikute.
Tik nepradėk valkiotis vidury savaitės! Nirko nežinau!
Mama, tai man jau nebegalima turėt draugų?
Atsibūni su jais!!!
Kada?
Kaip tai kada?! Maskatuoji ištisai po visur!
A. Ačiū.
Tau ryt sunkios pamokos. Jokių Šakių.
.
Nenorėjau rėkt ir trankyt durim. Gal ir man apnėštėt? Gal tada galėčiau normaliai gyvent?
.
Vienu žodžiu. Beviltiška...
.
Ir sėdžiu šiandien persiraukus kaip naginė. Fizinį darėm 3 panos ir 4 bernai. iš 29. Rodiklis, ne? Per antrą pamoką su Margarita prakrykštėm gyvenimiškom temom... Prisiminėm meiles hipius, šiaip meiles, meiles, mamas, draugus... Negaliu išsimiegot. Niekaip. Kažkas kažkur kažkam yra negerai. Ir aš jau nujaučiu kam...
.
Kodėl taip sunku apsispręst?... Gal dėl to, kad aplinkinių nuomonė yra kiek kitokia nei mano?... O gal kaip visada - bloga nuojauta? O gal tik pirmas įspūdis? Tiek to...
.
Dievas norėjo sukurti žemę per 10 dienų. Chuckas davė jam 6.

2008 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Headache

Apgultis tęsiasi. Vombatė vis dar vamba. Kaip vienas žmogus taip teršt namų aurą sugeba?
.
O šiaip gyvenime nelabai kas keičiasi. Tiksliau niekas nesikeičia. Tik mini intrigėlės klasėje, permainos ir sumaištys mano galvoje, atsiveriančios akys ir nusivylimą keičiantis džiugesys...
.
Niekad nemaniau, kad vardo rinkimas gali tapti tokia audringa diskusija... :D
.
Panoriu ir praeina. Taip ir gyvenu.
.
Jėzus gali vaikščioti vandeniu, Chuckas Norrisas gali vaikščioti Jėzumi.

2008 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Taigi tokios tokelės

Rytoj atsibruka močiutė vombatė/stichinė nelaimė... Naujieji bataičiai taip kulnus nugraužė, kad net saldu...Noriu daryt savo gimtadienį, bet kad kažkaip nėra kur... Liko daugiau nei 3 mėnesiai, bet panika panika... :D O testas parodė, kad įklimpau giliai - 8 iš 10...
.
Šūdas su žibutėm...

The Importance of Being Idle

Viskas yra kažkaip... Kažkaip... Net nežinau...
Ne taip, kaip yra...
Ar ne taip, kaip būti turėtų...
.
O ir šiaip tingiu...

2008 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis

Nice To Know You

Tereikia tiek nedaug - atleist ir pamiršt preities nuoskaudas. Mintys kaip mat prašviesėja, o nuo širdies nusirita akmuo, taip slėgęs ir nedavęs ramybės lig šiol...

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Give Me a Reason

Viskas jau net iki koktumo aišku ir paprasta. Viskas po truputį tvarkingai rikiuojasi į tam tikras lentynėles, tam tikra tvarka - pagal dydį, spalvą, skonį, kvapą, šilumą, trauką, svorį ir reikšmę... Pagaliau. Pagaliau padėjus galvą ant pagalvio nebeužpuola milijonas minčių, abejonių ir sąmokslo teorijų. Viskas išsigrynino. Beveik. Bet kaip ir aišku - tu sau, aš sau, nes jei nenori, tai ir nereikia...
...
Meilė ir danties skausmas yra vienodi dalykai - abu praeina...
...
Taip, aš esu bjauri - man viskas labai greit atsibosta. Atsibosta dainos, jausmai, nuotaikos, rūbai, maistas, vietos, baldai ir net žmonės. Na ką aš galiu padaryt, jei ir pati jiems atsibostu? Bet jei tai nepatinka, nemylėk. Negraži, nežiūrėk. Nusišneku, neklausyk. Nemiela, nebūk. Logika čia paprastesnė, nei paprasta... :D
...
Gyveni ir mokaisi. Žmonės kas dieną iškrečia vis naujų nepaaiškinamų ir sunkiai protu suvokiamų dalykų... Beveik kasdien koks nors tereotipas dūžta į šipulius. Matyt, taip reikia?
...
Ar ne per daug pastaruoju metu juokiuosi? Neeeeeeeeeeee XD

2008 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis

Disco Boy

"Zuikis juokės, lūpa plyšo - du dantukai atsikišo..."
...
Ir mum taip tikrai nutiks, jei nenustosim taip isteriškai kvailiot mieste...
Jei ne iš juoko, tai kas nors duos į dantis...
Pvz tas vaikis, kuriam ilgai švilpėm ir mojavom,
arba diedas, kurio buldogėlis šiko prie tako, šalia optikos...
Yyyyyyyammmmmmmy..... :D
...
Viskas OK, tik laiko atžvilgiu jaučiu deficitą. Miegot visai nebėr kada.
Ir šiaip daug kam laiko tiesiog nebelieka, kad ir kaip man būtų gaila...
Aaaak.....
...
Kibos kečupo indelius naudoja jau kokia penkta karta (taip tarodo :D),
o koks ten kečupas teliuskuoja, tai nuspėt neįmanoma....
Bet tikrai ne Suslavičiaus.
Čiuju, Optima Linija perpila....

2008 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Cento

Vieni mane mėgsta, kitus užknisu. Vieni man patinka, o kiti tiesiog ėda nervų ląsteles... Ką jau padarysi, visi mes kažkiek dar žmonės... Ir nors iš kailio išsinertum, kiekvienam mielas nebūsi... :)
.
Che che, Barbara... :D
.
Pamokas ruošiu po 15 min. Max. "Pasileidimas", anot močiutės, "absurdas" - pyksta mama, o aš sėdžiu one.lt atsirelaxavus... Ir ką jūs man, jei man mažai nd užduoda!!! :D
.
Biologija taps, matyt, laukiamiausia pamoka, nes 30 min. iš 45 juokiamės. Smagumėlis. Tik man atrodo, kad vieną dieną mokytoja nebeištvers... Žinau, kad labai durnai atrodom krizendami iš pievų A lygyje... Bet... :D
.
Nemėgstu:
pliušinių gėlių
šilto alaus
niauktų golfų
plikų marozų
kvailų oranžinių fifų durnais balsais
trinančių batų
"aklų" bachūrų
rožių
KĮŽ
Valinsko
matematikos
ankstyvo kėlimosi
Urmo bazių
turginių odekolonų
grybų
arklių
rusų kalbos
pieno
bailių
Tokio Hotel
eiti į atlaidus
Gėtės
Sofoklio
Dostojevskio
Maironio
Baranausko
Oi kaip nemėgstu.
.
Mėgstu:
tulpes
Lotus markės automobilius
futbolą
roką
blondinus
psichologinius filmus
juodą spalvą
eiti į teatrą
žaliąją arbatą
ilgaplaukius
šiltus vakarus
gražias akis
pajūrį
protingus žmones
biologiją
juoktis
Ivanauskaitę
Čepauskaitę
Murakamį
Daktarą Hausą
Queens Of The Stone Age
blūdint
.
Noriu miego, o dar liko dvi sunkios dienos mokykloje... Laukiu savaitgalio, gal pamiegojus galva prašviesės? Gal šeštadienį Kaune ką gero aptiksiu?
.
Elvis neguodžia.
.
Tingiu.
.
Nerimauju.
.
"Labas, kaip gyveni?" ???!!!...
.
Nusibodo.
.
Labanakt :*
.
(Ne į temą tas cento. Bet sueis... :D)

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis

Chill Out

Aš galėčiau atsakyti į daugybę klausimų, jei tik manęs paklaustų. Bet kad neklausia... Aš taip pat turiu ką papasakoti, o ir kalbėt per visą kiaurą naktį galiu, bet kažkodėl klausytis mažai kas nori... Tai va.
.
Šiandien su Airidu per biologiją (A lygį) daaaaaug krykštėm, o su Jurga daaaaaug vaipėmės, o Evaldo Barbara iš vis nepamainoma tema :DD Pošlai tai pošlai, bet juk visi mes žmonės, net Barbara :D Ir gerai. Pasitaisė nuotaika. Vis dėl to dvi pamokas pražvengt į kumštį, sėdint pirmuose suoluose, reikia turėt sveikatos.
.
Va. Kodėl eidama per miestą aš turiu krūvą puikių minčių ką čia parašyt, bet kai grįžtu namo, jos ima ir stebuklingai išgaruoja. Ople. .
Sapnai pastaruoju metu puola visus, kaip pastebėjau. Maniškiai irgi pasidarė kažkokie nučiuožę. Jei matėt filmą "Pink Floyd. The Wall", tai kažkas panašaus...
.
Vieni tetrokšta laisvės, kiti susisaistyt, vieni labai myli, o kiti tik šiaip... Į ką čia panašu, vaikai?
.
Visi mes pridarom nesąmonių ir telieka du keliai: gailėtis arba nesigailėt. Velniai nematė, o kas man jaunai, netekėjusiai? :D
.
Ką aš žinau. Paskrajoju ir nutupiu. Taip visom vištom būną. Net ir protinga višta dilgėlėse užpaklį išsidilgina... Va taip... :D

Jei tik aš turėčiau haskį...

Tai va. Noriu haskio.

2008 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

Pašnekovė

Aš sunkiai galiu paaiškint šiandieninio liūdesio kilmę... Matyt, prisikaupė visko per daug. Per daug norėta, per mažai tikėta, per daug bijota ir per naiviai žiūrėta į viską... Tikriausiai. Mama visada man skiepija blaivią mąstyseną. O šiandien jau beveik visiškai įtikino... Vaikučiai, visada klausykit mamyčių...
.
Galiu apkabint?
Ne.
Tikrai?
Ne...
Tai galiu?
Gali.
Kas tau yra? Kodėl...
Apkabink, nepezėjęs.
.
Baisu, kaip viskas gali apsiverst... Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis? Aš sakyčiau, kad trys. Bet esmės tai nekeičia... Tik tiek, kad apsimetinėt ir apgaudinėt vistiek neįmanoma ir absoliučiai nesinori.
.
Jaučiuosi kaip išgręžta kempinė. Per daug suku galvą, per daug prisisvajoju, per mažai miegu ir pavargau laukt.
.
Mieliausias dalykas dabar yra graudus Dylano balsas virkaujantis:
.
One more cup of coffee for the road,
One more cup of coffee 'fore I go
To the valley below...

2008 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

Be pagaugų

Kaip gyva neatsimenu tokios klaikiai sunkios pirmos rugsėjo savaitės... Seniau tokia koma mane ištikdavo nebent į trečią savaitę... Na bet o kam dabar lengva? :D
.
Margarita, ačiū ačiū ačiū! :D
.
Siautulinga fiesta Dabituose praėjo beveik be aukų. Alaus upės, šampano vonios, tortų kalnai... Miego nedaug, nedaug repo... Tik love and peace in the air... Klastingi ''killerio" manevriukai, smagios dainos, siautulingi šokiai, vėl rytinės pasakos... Ir vėl sunkokas rytas... Buvo smagu. :)
.
To be, or not to be...

2008 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Per savo trumpą gyvenimą aš dar niekada nieko taip nesu norėjusi.

Wake Me Up When September Ends

Hey! Man viskas gerai! Aš tik čiut čiut pakvaišusi! Sakai šita būsena tęsiasi jau 3 mėnesiai? Ak, na nereikia čia visko išpūsti, sureikšminti ir perdėm hiperbolizuoti... Durniukė? Rimtai? Pchaa... Niekada nei nesistengiau to slėpt... :D
.
Giedrute, mūsų kartu laikyt negalima. Užsikalbėtumėm mirtinai... :D
.
Vakar man buvo smagu. Vakar jaučiausi pašėlusiai gerai. Apkabinau, jei to norėjau, pasakiau beveik viską ką norėjau, tik ne visai visiems kam tikrai reikėjo šį bei tą pasakyt. Durniukė.
.
Šiandien pirma diena mokykloje (vakarykštė nesiskaito). Visi vėl kaip visada - be kostiumų, šlebių, kuodų, garbanų, mamų aukštakulnių, makiažo, gėlių glėbių, jau beveik pamiršę pažadus atsakingai mokytis ir atgavę savo tikruosius veidus... Žodžiu po senovei. Kai ko pasiilgau, kai kas jau spėjo mirtinai užknist. Jaučiuosi keistai. Šiaip - švyčiu, esu laiminga ir visaip kitaip puikiai. Bet sveikata šlubčioja kaip kaimo goželis Bernadas, ble. Ir dar bijau. Nerimauju. Ir kas be ko - būgštauju.
.
Kažkodėl "11B" iš Jurgaičio lūpų man skamba šiurpiai. Na nejaugi jau tokie dideli mes?! Ta proga su Margarita be jokio sąžinės šmėstelėjimo užlindom valgykloj. Prieš kažkokius penktokiūkščius. Visiems gyvent reikia. Ypač 11okam... :D
.
Antradienis - Gabo arbatėlės diena. Šventa taisyklė.
.
Noriu miego, o į mokyklą - ne.
.
Kartais net neparastai senos Green Day dainos gali būti nesveikai mielos ;>>