2010 m. gruodžio 24 d., penktadienis

War Is Over

Kalėdos. Vėl. Kad ir kaip nelaukiu, bet jos visada mane užklumpa iš pasalų. Pritykina ir suleidžia dantis kaklan. Nežinau kodėl, bet šita šventė man atrodo tokia ganėtinai apsimetėliška. Sudaiktinta, sukomercinta ir išsikvėpus. Vis mažiau stebuklo širdy ir viena raukšle kaktoj daugiau galvojant, kaip čia dar nupirkt ką nors tam, tam ir tam. Smagu duoti. Malonu gauti. Bet norėtųsi, kad tai plauktų iš širdies, o ne dėl to, kad reikia. Ir žodžio reikia nemėgstu....
.
Bet užskaitau atostogas. Užskaitau, kad nuo šiąnakt dienos ilgės ir trumpės naktys. Kad tuoj naujieji... Kad galima sau pažadėti gražių dalykų. Ir kad galima laukti gražių pažadų tesėjimo...
.
O principe, tai varguoliai nemėgsta Kalėdų. Tarp jų ir aš. Nes tada pasijunti dvigubas varguolis - dar ir dvasios ubagas...

2010 m. gruodžio 14 d., antradienis

Girls Just Wanna Have Fun

Keistai pasaulis surėdytas. Daug neteisybės ir mažai gėrio. Daug ilgesio ir mažai meilės. Ir daug juoko pro ašaras... O moteriška draugystė man visada darė įspūdį. Moteris supranta moterį. Baisiai smagu yra turėti draugių, su kuriomis gali per naktį kalbėtis. Apie laimes, nelaimes, sopulius, skaudulius, skudurus ir kotletus. Apie Juos.... Kaip lengva seniau buvo rašyt. Ir kažkaip itin sunku dabar. Seniau rimuodavosi tiek, kad nespėdavai rašyt. Dabar taip skurdžiai, kad nebėra ką užrašinėt. Nei iš pykčio , nei iš meilės. Nebent iš liūdnumo. Bet ir tai - kačiukų ašaros.

2010 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

Hands Away

Kartais jaučiuosi lyg helio balionas. Kartais jaučiuosi lyg įsiutus ragana. Kartais jaučiuosi lyg aklas elgeta. Kartais jaučiuosi lyg alkanas vilkas. Kartais jaučiuosi lyg brolžudys. Kartais jaučiuosi lyg senas ligotas šuva. Kartais jaučiuosi lyg laimingiausias žmogus pasauly... Nežinau nuo ko tai priklauso ir ką kaltint derėtų.... O dar kartais jaučiuosi kaip dabar - nesijaučiu niekaip. Kosmoso tyla ir šaltis.