2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis

Bimbinėju

Ką jau čia ir pridursi... Kai visas atostogas prabimbinėji...
.
Sapnavau, kaip keliauju po Aziją... Ir kaip nuostabu Šri Lankoj... ir kaip mano princas ten kažkokį marą džiunglėse drambliais keliaujant pasigavo. (ar pasveiko nežinau, Giedrutė paskambino :D) Per daug filmų žiūriu, kad jau tokias pievas sapnuoju...
.
O vakar žiūrėjau "Bleiro Raganą". Taip ir nesupratau kur ten bijot reikėjo... Visą filmą laksto po brūzgynus ir klykauja. Na gal aš tiesiog žiauriai nesupratinga... .
Ryt operuoja močiutę. Nerimauju. Labai. Nes neaišku nei kas, nei kaip, nei kur, nei kodėl...
.
Miegu po 12 valandų (mažiausiai), ryte pažadina draugų skambučiai, nieku nereikia rūpintis... Ko ne puikus gyvenimas?...

2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Dooo-oooooooo-oooo-o.....

Ar man tik vaidenasi, ar šventės rimtai praėjo? Io. Basta. Vakar dar tėčio gimtadienį atšventėm. Ganėtinai ramiai. Ir jaukiai. Užtat ruoša buvo intensyvi. Kepiau, tarkavau, pjausčiau, maišiau, tepiau, barsčiau, dėliojau, skaičiavau (pasitaikė ir apsiskaičiuot), nešiojau, pilsčiau... Pieš miegą pakalausių senų gerų dainų... Gal dėl to visokios nesąmonės ir sapnavosi...
.
Gražiai snigo. Atsiminiau seną draugą. Net ne vieną... Kartais atmintyje sušmėžuoja veidai, kuriuos mačiau vos kartą... O kartais prieš akis sovi tie, kuriuos pažįstu itin gerai...
.
Prieš porą dienų baigiau "Sidro Namų Taisykles". Fantastiška knyga. Dbar nekantrauju kaip nors, kur nors, kada nors pamatyt filmą! Kiek mačiau, tai ten turėtų mano Jake Gyllenhaal vadint! :P
.
.
Matai, kaip kartais gyvenime būna.... :>>

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

12 patiekalūūūūūū... Be mėsos aš negaliūūū....

Tai va. Kūčios. Niekada per daug nemėgau kūčių. Ir dabar nemėgstu. Per Kūčias aš jaučiuosi kažkaip nejaukiai... Nors iš kitos pusės... Jauku, ramu ir gera... Bet mane slegia prievartinis maldų kalbėjimas prie stalo, evakavimasis į bažnyčią... (Kodėl tu eini, nors nenori? Kodėl aš neinu, nors noriu? Tikrai. Kodėl?:) ) O kai nėra močiutės iš vis vert norisi... Ji viena ligoninėj... Blogai.
.
JAUKIŲ JUMS VISIEMS KŪČIŲ.... ;)*
.
Šiandien, turbūt švenčių proga, atradau superdainą.... Jimmy Nail "Crocodile Shoes". Kas mėgsta Johny Cash, tiems turėtų būt prie širdies ;) http://www.youtube.com/watch?v=APJwMLvZYZU

2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

This is Christmas

Sowieso (ne toks jau ilgas šitas žodis...). Sowieso... Būna dienų lyg tyčia. Na pavyzdžiui - kaip šiandien... Kai dėl velniai žino kokios priežasties viskas krinta iš rankų, susipykti kuo puikiausiai pavyksta per 3 minutes ir dar dėl nieko... Ir šiaip visi blogi dalykai sugriūva ant galvos vienu metu. Lyg lavina...
.
Močiutė Kaune. Intensyvios terapijos palatoje... Per pastaruosius du mėnesius ji paseno, tikriausiai, dešimčia metų... Skaudu. Andriui blogėja. Po naktinių pokalbių su Vilku belieka paverkt įsikandus pagalvės kampą... Vaiduokliauju po namus. Tiesiog....
.
Šia liūdna nebaigsiu įrašiuko. Yra gyvenime ir labai daug gražių dalykų. Tik jie kažkaip praplaukia pro šalį tarsi savaime suprantamas dalykas... Be reikalo. Depresija užeina ir preina. Kaip meilė, kaip danties skausmas, kaip Kalėdos, kaip baimė, kaip euforija, kaip geras oras, kaip... patys susigalvokit....

2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

P.S.

Nesu aš tokia ragana... Ir ne Grinčas - nevogsiu Kalėdų... Bet tikrai būna dienų kai viskas daveda (atsiprašau už netikusį priešdėlį)... Va... Ir kur kas geriau, manau, yra susikaupusią neviltį aprašyt, negu užkart kam nors ant kaklo... Labai čia kam reikia svetimos pagiežos... :>

Blue Christmas

Kalėdos tai Kalėdos... Bet kad tai yra stebuklų metas, aš nepritariu... Nuostabusis-didysis-gerasis Džyzis Kraistas savo gimtadienio proga žmonėms nepalengvina ligų, nepadovanoja sveikatos, laimės, sėkmės, teisybės, proto, grožio, gerumo... Niekas nesikeičia. Tik lempučių, girliandų, kaspinų, blizgesio ir reklaminių triukų apie nuolaidas apstu, kur bepasuktum skaudančią galvą...
.
Žinau žinau.... "Vėl tau viskas blogai." Tame ir bėda, kad blogai ne man. Aš gyvenu pavydėtinai gerai ir ramiai... Žmonėms aplinkui blogai. Taip taip "reikia tikėti stebuklais ir jie išsipildys...". Bet kad nei velnio! Ne taip jau lengva įsikalbėti didį džiaugsmą, kai kelintus metus kovoji su vėžiu, kai tyliai gęsti... Žmogus yra stiprus iki tam tikro taško. Paskui viskas nebetenka prasmės...
.
Kaip nuostabu! Kalėdos! Linksminkimės ir džiaukimės!

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Santa Claus is comming to town....

Mau. Pirma atostogų diena jau kaip ir pramiegota... Ir vakar diena... Mama atėjo manęs žadinti pusę 3 ir jau norėjo pulsą tikrint... :D Ką, sunku suprast, kad man žiemos miegas???
.
Ėjau pasivaikštinėt. Oras tobulas tokiems dalykams. Gaivus, ne šaltas, minkštas... O kai smegenys gauna pakankamai deguonies, vakarykščios problemos atrodo visai kitaip... Bet vistiek protarpiais pajijuntu didžiausia nevykėle.
.
Pasaulyje yra labai daug nieko nekainuojančių dalykų, kurių už dyką negausi... Svarbiausia jausti, kad kažkas tave myli, kad kažkam esi reikalingas... Ir kai rašant kalėdinius kūčiukus per lietuvių pamoką juos gauni vos ne nuo visų klasiokų, turiu pripažinti, pasidaro gera... :)
.
Sapnuoju. Gal todėl man mano sapnai taip patinka, kad jie tokie gyvi ir realūs? :>
.
Sniegas batuose, plaukuose, ant blakstienų, ant pirštinių ir kišenėse... Šiltos rankos ir neišsipildysiantys planai. Nemanyk, kad pamiršau... :)

2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

All I Want For Chrismas...

Žiema. Visur slidybių slidybė... Nemėgstu aš tokios žiemos. Jau geriau lengvai pasnigentų. Šviesiau, ramiau, lengviau ant širdies...
.
Šiandien buvo linksma. Jaučiasi, kad tuoj atostogos. Visi linksmi ir smagūs. Visi daug juokiasi ir kaktose sumažėja rūpesčių raukšlelės. Ore nebelieka slogios įtampos... tik kalėdinis pakilumas ir kalėdinė muzika per pertraukas... 2 dienos, o tada jau.... mmmm.... negaliu patikėt :D Nesveiekai smagu :D
.
Aš juokutė. Na ir gerai! :D
.
Naujas topas - Katukas! :D
.
Kartais būna baisiai pikta, kai suvoki, kad nieko negali pakeisti ar pakreipti kita vaga... O taip norėtųsi... Bet tada apsisuki aplink savo ąšį 16 kartų ir pagalvoji, kad nifiga man čia reikia?? Nu ir nereikia! Yra kaip yra. Tiek jau to. Ir tai jau per gerai gyvenu... :D
.
All I Want For Christmas... O ko aš noriu? O.o

2008 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

Last Christmas

Tai va. Mokykloj skamba kalėdinė muzika, mokytojai kiek atlaidesni ir dosnesni, kontrolinių kalnai, ir kiekviena diena yra tarsi žingsnelis atostogų link... net ne tarsi! O taip ir yra! JĖ! Tik dovanos varo galvos skausmą.... Ak! dar sugalvojau vieną dalyką. Aš vis bambaliuoju, kad nejaučiu kalėdų. Ir pati kalta! Reikia pačiai save nuteikti! Nes niekas kitas to tikrai nedarys. Dar turiu 10 gražių dienų šiam tikslui!
.
Noriu vaiko! Šiandien liečiau brolio paduką. Nepakartojama..... Ir aš noriu tokio!!! ;>>

2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Christmas in the air

Įkrėskit man ko nors! Ko nors krečiamo. Tinkamiausias dalykas, be abejo, būtų protas. Bet jo man niekada niekas neįkrečia. Nebent kokios uogienės arba košės... Kai pagalvoji, tai gyvenime visada viskas susiklosto taip, kad per gerai nebūtų. Jei turi idealią šeimą, tai gyveni miške. Jei turi porą veikiančių neuronų, tai nugnybta grožio. Tiek jau to... . O štai Megoje jau Kalėdos. Viskas žaliai raudona ir su lemputėm. Ir be abejo blyksi. Sklinda kalėdinės dainelės, vaikiūkščiai žaidžia su santaklausais... Man labai patinka blaškytis po parduotuves ieškant kokio otkutiūrinio skudurėlio... :P Na o kad aš auskarų, diržų ir tašių maniakė, tai nenuslėpsiu niekaip... Sunkiausias dalykas man - išrinkti padorią dovaną... Ir kiekvienas variantas atrodo prastesnis už kitą... Ir ima panika... Na bet ką jau padarysi :D . Nieko nespėju. Pyragas apsvilo. Visi užknisa ir aiškina gyvenimą. Imsiu kandžiotis...

2008 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Tipo io?

Aš labai dažnai sėdžiu ant savo rašomojo stalo ir ilgai žiūriu į kažką pro stoglangį. Tiksliau į šitas (žr. viršuje) klevų viršūnes... Jos tokios pačios.... Senos, šakotos, pavargusios... Tik va mintys galvoje toli gražu ne tos pačios... Nors kam dabar gyventi lengva? :D
.
Planuoti galima begalinę begalę dalykų, o kiek iš jų virs apčiuopiama realybe, tai tik pats velnias težino. O gal ir ne...
.
Šiandien nenuveikiau nei pusės to, ką planavau nuveikti. Šūdas su žibutėm! Nors kambarį persitvarkiau, namus išsikuopiau, sunešiojau gėles, sutampiau laikraščius... Bet geografijos žemėlapiai (5), kurių dar nemoku (!!!) ir kuriuos privalau atsiskaityt iki trečiadienio man žiauriai guli ant sąžinės... Žiauriai....
.
Ryt tikriausiai lėksim su visa šeimyna Megon. Žieminis apsipirkimas. HipHip Horrrrrayyyyy!
.
Man atrodo, kad tuoj tapsiu atsiskyrėle. Na kaip pasakose: gyvena atsiskyrėliai miško tankmėje, apžėlę, apsamanoję ir visiškai surambėję. Jau baigiu priprast, kad niekur negaliu ištrūkt iš savo namų. Nes vienaip ar kitaip tai yra problemos... Ir kai n-tąjį kartą negali, tai ir pamanai, kad ai, tiek to... Nes užknisa. Viskas. Norisi tik įsirausti ir miegoti uodega užsiklojus sau nosį. Miau...

2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Don't shoot me Santa! I'll do it by myself!

Tai va. Nuo sekmadienio per parą temiegu po 4 valandas. Sušiktas 4 valandžiukes! Tad nereikia stebėtis, kad per lietuvių užsnūstu.... Tačiau kas belieka, kai per 2 dienas 6 kontroliniai? :D Na bent jau šiandieninė perpietė apmalšino klaikų miego trūkumą... Jė :D tačiau visvien mielai nusišaučiau. (Nieko toks visai šitas bičas, ane?:Dp)
.
Ryt ryte patarčiau atsargiai vaikštinėti po miestą. Man pirmoji vairavimo pamoka. :D Jurga bando mane įbaugint. :D O man kažkodėl visai nebaisu. Gi neskaudės. Ar skaudės? O.o
.
Nejaučiu Kalėdų. Pernai irgi nejaučiau. Tik naujus pajutau... :D Kai Santa Klausas nebeateina, Kalėdos prarado savo įprastinį pakilumą...
.
Per ką gi prisikrykši, jei ne per anglų kalbą ir lietuvių modulį... Šiandien truputį įsisiautėjom... bet stogai jau visiems nuvažiavę.... "I think the best is japanese man's variant of learning" kažkodėl visi šį sakinį suprato, kaip "the best is japanese man..." :D Hm... Nepajėgiau neišraudonuot... :DD Na ok, daryba kvailoka, bet ką aš žinau... :DD
.
Tai va. Išteku už brazilo. Turėsim daug pasišiaušusių rudaakių braziliukų-lietuviukų ir gyvensim baltam name pietų Europoje. Jis žais futbolą, o aš deginsiuosi. Jė. :DDD

2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

to Waikiki!

Kuo dienos darosi rūškanesnės, kuo dažniau lietus sugadina šukuoseną ir kuo dažniau batai permirksta balose, tuo labiau aš noriu teleportuotis iš šito dievo apleisto užkampio.... Kur nors. Šiaip mėgčiau į Havajus. Pageidautina ne viena... :D
.
Apleidau savo blogger. Tenka pripažinti... Ir jei ne Margaritos priekaištai, tai turbūt dar nebūčiau rašius. Laiko nėra. O ir tingiu.
.
Tai va. Ant nosies jau tabaluoja Kalėdos. Laukiu. Tikrai. Žodis "atostogos" skamba neįtikėtinai maloniai.... tiesą pasakius, atostogų planą jau turiu - kiurksoti namie, miegoti, miegoti, miegoti...... Mmmmmmmmmmmmmmm.... Gėris..... Nes šiuo metu mokykloje visiems atostogų karštinė... Rašom po 3 kontrolinius į dieną. Amen.
.
Vakar buvom paskaičiukėje. Būčiau nėjus, bet pagunda nusimuilint nuo 3 pamokų buvo nenugalima :D paskaičiukę vedė motera, kuri sunkiai dėstė mintis (o šiaip yra dėstytoja), kuri VU diplomą "įsigijo", kuri jaunystėje bėgo iš namų, na ir t.t. Esmė tame, kad tokią paskaitą, apie tokius niekalus ir aš pravesčiau.... Dievaži. Tik mano kalba 15 kartų taisyklingesnė.
.
Taigi štai. Aš niekaip nenugaliu savo chuliganiškos prigimties... Būūūūūū... :D
.
Che che, man atrodo, kad aš prisižaisiu su tais užsieniečiais kadrais... :DD
.
Šalta. Mokykloj šalta, lauke šalta, kojytėm šalta, rankytėm šalta... :D
.
Ui, vos nepamiršau. Šeštadienį buvau Siemens'e. Žiūrėjom krepšinį Žalgiris vs Rytas. Spėkit kas sėdėjo Ryto tribūnoje ir plojo už Žalgirį? :D Spėkit, kas atspėjo rezultatų skirtumą? :D (na kam tos gėlės? :DD ) mėgstu krepšinį. Bet gyvai. Ne per TV. Efekčiukas visai kitoks :P Iš viso tai buvo viena puikiausių ekskursijų! :p
"Tai tu atgrubnagis, visai kaip Prekevičius...." :DD
.
Ką dar parašyt? Pamirštu daug įdomių dalykų, kai retai rašau... Truputį apmaudu. O šis įrašiukas gavosi nei apie šį, nei apie tą. Kratinys kažkoks. Tiek to. Bent Margarita nebambės :Dp

2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

I like to move it!

Filmavomės. Truputį grasu, kai rodo kada ploti ir kaip ploti... Bet kai rodo ToOoooOoooOOOOooooooOooks bičas, tai nenuobodžiavau.... :Dp Ir šiaip, tai atsakymus pasakyti visiškai nesunku, kai sėdi tarp žiūrovų. Tačiau kažin ar bent vieną išlemenčiau atsistojus priekyje. Ne... :D
.
Va. Tingiu eiti į tą mokyklą. Tingiu skaityti "Metus", "Faustą", "Altorių Šešėlyje" ir taip toliau... Tingiu ir visiškai nenoriu laikyti tų sušiktų teisių... Aš noriu į Afriką. Masajų fotografuoti. Arba į Amazonę ieškoti naujų orchidėjų rūšių ir gaudyt papūgų. Psichė, ne?
.
Močiutė man liepė susirast gražų berną, turintį mašina ir bent šiek tiek proto.... :D
.
Vyriškoji žmonijos dalis niekada niekada nesupras, kokia euforija apima nusipirkus naujus auskarus, šalikėlį, skudurėlį, rankinuką, lūpdažį ar dar kokį šūdelį ;Dp Jie daug ko nesupranta. O dažniausiai jie nepastebi pačių akivaizdžiausių dalykų...

2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Familia

Tai va. Taip ir gyvenam. Tyliai, ramiai ir niekam nekliūdami.
Po egle. 2+2 ir vienas minty.... :>>

2008 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Ki ki ki

Savaitgalis. Gėris. Atgaiva. Palaima. Ramybė. Miegas. Jokių namų darbų. Jokių kontrolinių. Rytoj bus panašiai. nes į Vilnių lėksiu pirmadienį. Šiaip gal ir negerai. Pamokos ir t.t... bet ai.... :D
.
Neseniai išlydėjau Giedrutę ir Gintarytę. Buvo smagu :P Niekam nekaito ausys? :DD
.
Baigiu visiškai išsisemt. Mažai rašau. Mažiau kalbu. Mažiausiai galvoju. Kažkas man negerai. .
Kaip malonu erzinti žmones... O šlykščiai juokauti dar maloniau. Kartais. Ir kol prieš tave neatsisuka. ;DD bet tada vėl imiesi šlykščių juokelių ir vėl smagu! Pigoka logika... Hm.
.
Vakar žiūrėjau Matrix. Gal 5 kartą. Bet man patinka. Yra žioplų vietų, tačiau kaip filmas kuriam jau netrukus bus , berods, 9 metai - šedevras. O štai pjūklas III (o gal XIX? :D) pasirodė totali nesąmonė. Mačiau pabaigą, bet juokingas. Labai nuspėjamas ir visiškai neįtikinantis. Pirma mintis, kad kokia nors korėjiečių siaubo komedija. Paskui kai įsižiūrėjau, supratau, kad čia visai ne čiurkos, o amerikiečiai ir kad mini Pjūūū ūūū ūūū ūū ūklą.... Būūū.... :D
.
Būna taip gyvenime, kad imi ir suvoki. Ir aš suvokiau šį bei tą... O apipavidalinau maždaug taip:
"Brangus Mahometai, jei kalnas pas tave dar neatėjo, tai vadinasi jau ir nebeateis...." :D Ką jau padarysi. Bus gerai ir be kalno... :DD

2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

ČimbiRimbi

Sowieso. Kažkodėl gyvenime niekas nepasiskirsto tolygiai... pikta. Pavyzdžiui šiandien rašiau 3 kontrolinius: lietuvių, anglų ir biologiją. Biologijai mokiausi mažai. Tad tiek ir gavau 6. Šūdas. Susimėžiau. Ir šiaip, savaitė tai kaip iš košmaro paimta. Visi sėdasi. visiems baisiai reikia, kad parašytumėm atsiskaitymus... Va, L.J. šiandien mestelėjo 30 sakinukų vertimą. Oi pribūriau... Oi juoksis prieš miegą skaitydamas... :D
.
Budim. Nesąmonė. Velniam to reikia? Kad piskiai ką pagaidint turėtų?
.
Noriu miego... labai labai noriu... nežinau kaip reikės ištvert dar kelias savaites iki atostogų. O jos lengvesnės už šitą tikrai nebus...
.
Aš grasi? Turbūt. Bet jei man atrodo kad taip, tai aš taip ir pasakysiu. Jeigu nesuprantu kodėl, tai būtinai paklausiu. Jei man nepatinka, tai pasakysiu... kai pabos, tai kokį batą meskit, ar dar ką nors.... :D
.
Antradienį prifotkinau šermukšnių. dabar visur kaišioju - džiaugiuosi jais.... :P
.
Tai va. Myljoookazzz.... Einu mokytis....
.
.
Auris groja savo gitarėle "čimbi rimbi"... :DD Jurga visada ką nors nemirtingo suskleia.

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Kokios moters nori vyras

"Grupė amerikiečių psichologų trejus metus atlikinėjo viengungių apklausas norėdami išsiaiškinti, kokia mergina šiais laikais tampa vedybų objektu, t.y. turi daugiausia galimybių greitai ir sėkmingai ištekėti.
Savarankiška, turinti savo asmeninį gyvenimą – tokia moteris ar mergina planuoja laiką, turi pomėgių ir savo draugų būrį.
Nesiima iniciatyvos ir negreitina santykių – geriau leisti vyrui inicijuoti ir planuoti pasimatymus, nes rodant per didelę iniciatyvą prarandama galimybė sužinoti, ar ja domimasi.
Atrodo seksualiai, bet jokiu būdu ne vulgariai – pažinties pradžioje bus išvengta atviro ir perdėto “intymumo” demonstravimo iki santykiai taps apibrėžtais ir peraugs į rimtesnį lygmenį.
Niekada nenaudoja spaudimo – telefonas neskambės per dieną po keliolika kartų ir nebus klausinėjama kur ir su kuo esi, kad nebus linksniuojamos temos apie būsimas vestuves ir vaikus.
Tarpusavio santykiuose labiausiai vertina meilę – tokia moteris žino, jog jo laimė tau lygiai tokia pat svarbi kaip ir jos pačios."

...

Šitai radau Alfa.lt . Rimtai tik tiek tereikia?!? Tai kodėl aš dar neištekėjusi?!? :D

2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

True

Na iš tiesų, tai prieš potvynius ir atoslūgius aš neturiu nieko prieš, tačiau kai kuriose srityse jie mane tiesios veda iš kantrybės...

2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis

D.Čepauskaitė ''Noriu pasakyti"

Noriu pasakyti – myliu,
bet gėda,dar apsijuoksiu,
todėl sakau – nekenčiu.
Noriu pasakyti – nekenčiu,
bet neturiu priešų,
todėl sakau – į sveikatą.
Noriu pasakyti – labas,
bet galiu pasakyti per garsiai,
todėl apsimetu nepastebėjęs.
Noriu pasakyti – sudie,
bet bijau, kad sugrįšiu,
todėl nieko nesakau.
Noriu nieko nesakyti,
bet bus per tylu,
todėl sakau – lyja.
Noriu pasakyti – šalta,
bet gali neišgirsti,
todėl šilčiau apsirengiu.
Noriu pasakyti – eisiu,
bet šalia nieko nėra,
todėl paprasčiausiai einu.
Noriu pasakyti – žvirblis,
bet gal ne taip supras,
todėl sakau – akmuo.
Noriu pasakyti – skauda,
bet jau sakiau,
todėl sukandu dantis.
Noriu pasakyti – smarvė,
bet negražu,
todėl nekvėpuoju.
Noriu pasakyti – velniop,
bet ir taip aišku,
todėl sakau – sriubos nori?
Noriu pasakyti – kodėl,
bet į kvailus klausimusniekas neatsakinėja,
todėl sakau – nieko, nieko.
Noriu pasakyti – gražu,
bet dėl skonio nesiginčijama,
todėl sakau – vakar.
Noriu pasakyti, bet nesakau,
nes negaliu,
o kai galiu – nenoriu.
Noriu pasakyti – noriu,
bet norai ne visada pildosi,
todėl sakau – karamelėarba šiaip kvailystė.
Noriu pasakyti – taigi,
bet tokiais atvejais nieko nesakoma,
todėl sakau – geras oras.
Noriu pasakyti – be reikalo,
bet be reikalo, šiaip sau
juk nešnekėsi...

2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Kai nesekasi

Na va... Ketvirtadienio vakaras, o rytojus absoliučiai nieko gero man kaip ir nežada, kai pagalvoji... Ryt darysim anglų "individual talk", na 12 klasės anglų įskaitos repeticiją šiokią tokią. Hm.... temos tokios, kad lietuviškai sunku būtų papezėt, o čia reikės per 10 minučių pasiruošus, 4 minutes kalbėt, turtingu žodynu, prasmingai, protingai, įtaigia, be klaidų... Tad sumasumarum - tai, kam įprastai ruošiamės porą valandų, ryt turėsim sugebėt per 10 min.... Nu-si-šau-siu! Ak taip, dar matematikos kontrolinis. Ar besiruošdama bent vieną už davinį išsprendžiau teisingai? Tikrai ne! Košmaras... O dar peršalau... Kažkokia susna apsėdo... Visa susisukus šnipščiojanti ir apsnūdus bambaliuoju po nosim tai apie Durbės mūšį, tai apie sxual equalinty in Japan.... Mat šiandien parašėm istorijos kontrolinį. Lietuvos istorijos. Mokytoja davė tooookį šaltinėlį, kad vos neapsižliumbiau iš nevilties... Vakar visą vakarą kaliau sušiktas datas, o čia viskas buvo iš viso kažkaip ne į temą... Rašėm dar ir atsiskaitymą iš "Hamleto" per lietuvių. Šitas irgi kainavo nervų.
.
Darausi nervininkė. Blogai. Labai blogai. Susiraukšlėsiu kaip džiovintas obuoliukas - be laiko.
.
O jaučiuosi gana kasdieniškai - kaip nugręžta kempinė. Viskas ko įstengiu norėt - valandą pastovėt po dušu, tada išgert taurę skanaus vyno ir paklausyt kokios malonios muzikėlės, o tada pamiegot bent 15 valandų... Dar būtų labai neblogai, kad kas nors tvirtai apkabintų ir ramiai paglostytų galvą..............
.
Nepatinka man ta pusiausvyra. Kiekvienam geram dalykui yra blogas. kaip atsvara. Kad per gerai netyčiai nepataptų gyventi...
.
Šiandienos hitas, kurį niūniavau visą dieną ("ot užsivedei..." ) - The Cranberries "Zombie".

2008 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Whyyyy?

Begalinis, neaprėpiamas, neįveikiamas tingulys, nekantrus atostogų laukimas, smagios intrigėlės, nuobodžios knygos, maži bei didesni džiaugsmai ir ištįsęs veidas ryte pamačius sniego pusnis.... Tokia šiandieninė diena. Nieko gero. Kaip ir nieko blogo. Eisiu pamiegot. Nes per pamokas tik trumpai nusnūdau.
.
Sėdžiu ir kraipau galvą, kaip alkana susivėlus šimpandzė. Nesuprantu. Ir, matyt, tikrai savo jėgom nesuprasiu. Kodėl? :D
.
Taigi, o kodėl? :D

2008 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

Apie tą patį

Nuo paskutiniojo įrašėlio praėjo nemažai laiko, tačiau situacija ne ką pasikeitė... Viskas lyg neblogai, nieko netrūksta, nieko neskauda... bet... Matyt, tas nesižinojimas ko noriu čia kaltas...
.
Pas Monikutę buvo smagu :)*
.
O pasirodo, kad ir draugai gali pašikt...
.
Aną vakarą žiūrėjau roko naktis. Mama pareiškė, kad kol gyvenu jos namuose, į jokius festivalius galiu nesitikėt važiuot, nes ji pražiltų. Dieve dieve.... Cituoju "Kai būsi studentė, galėsi važinėt į tas orgijas. Kai iškruš koks purvinas metalistas....". Mano mama topinė!
.
Aš tikrai per daug išsisukinėju? :DD
.
Lauki lauki, o kai sulauki, supranti, kad persilaukei. Taip ir su tom Kalėdom...
.
Kodėl aš juokutė? Dėl to, kad laimingas žmogus? :D
.
Per kokią nuobodžią pamoką, kai sėdžiu ir bukai vėpsau pro langą, galvoje sukasi daug gerų minčių. Va, parašysiu tą, parašysiu aną... Bet kai reikia rašyt, šūdas gaunasi...
.
Ką aš žinau... Myliu jus visus... ;)*

2008 m. lapkričio 10 d., pirmadienis

Lucky me

Vakar naktį paaukojau porą valandų brangaus miego ir pažiūrėjau snobo filmą. "A Good Woman". Na ką aš galiu pasakyt... Jaučiasi, kad čia Oscar Wild... :> Filmo dialogai beveik vien iš superinių sentencijų. Man patiko!
.
Šiuo metu aš turėčiau intensyviai mokytis geografiją... Jo, mokausi... kkype kiauksi, one mirksi, telefona birbčioja, kolonėlės ošia, kojos trepsi, laidau geklę ir rašaurašaurašauuu....
.
Laimė susideda ir iš daugybės kasdienio gyvenimo nuotrupų, ne tik iš didelių džiaugsmų, meilės proveržių, netikėtų sėkmės atvejų, nuoširdžios draugystės... Nežinau. Aš užmiegu su šypsena. Atsibudus gal irgi šypsočiausi, jei nebūčiau kominė... :D Tiesiog dabar mano gyvenimas darosi toks, apie kokį svajojau... Geras jausmas. Na yra dar porą dalykėlių, bet su laiku ir jie ateis. Po truputį aiškėja, kad mama man davė nemažą dalį įvairių savo genų... :>
.
Žinau, kad esu paika.... Žinau.... Na bet tai ką man dabar sau padaryt, kad pro gražias akis nepraeinu neišsilydžius?.... ;Dp

2008 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Ahoi!

Šiandien buvo talka. Ir mano kritiškas požiūris į šitą sovietinių laikų palikimą kiek pasitaisė... :D Su pasiklykavimais, pasiūbavimais ir pasidainavimais per valandėlė ir baigėm.... :D Kadangi prie vandens grėbėm, tai kokius 5 kartus klasiokyčiai mėgino nuskandint (ak, kaip miela), o fainiausias epizodas buvo tada, kai pririšo mane prie medžio kažkokiu skuduru. Smagumėlis...
.
Gyveni ir vis sužinai apie save ką nors netikėto. Aš moku murkti. :D

2008 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

Better Together

Sėdžiu, šypsausi į ūsą (be abejo ne savo, o butaforinį ūsą) ir klausau tokią mielut mielutėlę Jack Johnson dainelę "Better Togehter". Galvoje švysčioja gyva begalybė vėsokiausių padrikų minčių ir planų-chuliganų... Bet tuo švysčiojimu viskas ir pasibaigia... Bet aš niekaip negaliu negalvot, kaip čia buvo, kad viskas tebėra kaip yra... Tiek jau to...
.
Kodėl aš tokia nepastovi? Viskas man tuoj nusibosta... Na gal dar išaugsiu.... Tikiuosi.
.
Vis nesuprantu kuo aš patinku žmonėms?... Man atrodo, kad jei sutikčiau savo prototipą, kažin ar jis man patiktų... Nežinau. Čia šiaip tokie pasvarstymai... :D .
Nepasimokau nei iš savų, nei iš svetimų klaidų kartais... Na bet gi visi žinom, kad viltis yra nemirtingoji visų kvailių motina...
.
Man tikrai nuoširdžiai patinka biologija.
Mane kartais užpuola nevaldomas juoko priepuolis. Ypač kai einam pas Jurgą.
Po dviejų mėnesių man 18. Šakės.
Man trūksta miego. Natūralu.
Neturiu kuo apsirengt. Įprasta.

2008 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Deepest Blue

Šiandien buvo labai graži diena. Saulėtas dangus rudenį yra ganėtinai retas reiškinys... Nuotaika pasitaisė. Pasiėmiau fotiką. Išėjau į lauką. Paslampinėjau... Gavosi kas gavosi. Man šitos gėlytės patiko... :P
.
Ryt į mokyklą... Vajėzusmanomarijaaukštelninka....
.
Nieko nenuveikiau per visą mielą savaitę... Nors tiesą pasakius, tai net nepajutau tos savaitės. Ai, perskaičiau Parulskio "Sraigė su beisbolo lazda" ir baigiu įpusės "Sidro namų taisykles". Knygos yra gerai. Vis į galvą, o ne iš galvos... :D
.
Šiandien pabudau, bet pamaniau, kad aš vis dar sapne. Keistas jausmas. Bet kad sapnai pasitaiko man tokie realistiški....
.
Aš labai pasiilgau daugybės dalykų. Ir dar daugiau žmonių. Daug pojūčių ir įvykių iš praeities... Daug daug visko... O ateities ilgėtis galima?

2008 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Pieno Lazeriai - Aš tavo kūnas

Aš ant blakstienų išsitatuiruosiu tavo vardą.
Paimki kardą, nukirsk man galvą.
Aš jūra ošiu tau mišku per kaklo skylę.
Mane kaip kriauklę padėk į vietą.
Padėk mane ten kur geranijos nežydi.
Padėk ant žemės, aš roposiu pėsčias.
Aš būsiu tavo pumpuras mažytis
Ir jeigu reiks, aš dėl tavęs pabūsiu nėščias.
.
Aš tavo kūnas, tu mano siela,
Kartu mes viskas, niekas – po vieną.
.
Aš tau girlianda būsiu ir buitiniu prietaisu.
Aš būsiu tuo kirviu, kuriuo kapoji mėsą tu.
Aš tau dainas gražias dainuosiu atsistojęs,
Jei nepatogu - nupjauk man kojas.
.
Aš tavo kūnas, tu mano siela,
Kartu mes viskas, niekas – po vieną.
.

Na ir kas, kad tai mano mėgstamiausia daina apie meilę. Ir aplamai šiuo metu pati mėgstamiausia. Ir aš visai nemanau, kad mano romantikos suvokimas keistas. Tiesiog jei man parašytų tokią dainą, aš džiaugsiausi daug labiau nei dėl kokios bavariškos "amžiną meilę". Nuoširdumas lieka nuoširdumu. :>>

2008 m. spalio 31 d., penktadienis

Turbūt

Giedrutė išvažiavo, bet parą laiko galėjau pasidžiaugti jos gera aura... Tik dabar namai atrodo tušti. Vienatvė grįžta ir vėl smelkiasi net į pačius kaulus...
.
Kažkodėl kiekviename gyvenimo žingsnyje desperatiškai stengiuosi išvengt banalybės. Nepavyksta. Vengiu kritikuot kitus už tai, ko pati tobulai nepadarau. Nesiseka. Mėginu egtis šaltai, apgalvotai ir teisingai. Visiškas fiasko.
.
Pasiilgau jausmo, kad pilve plevena kažkokie burbuliukai, kai dreba keliai ir tirpsta rankos. Nors nepasakyčiau, kad seniai taip buvo... Tiesiog pasiilgau to žinojimo. Ir jausmo, kad esi reikalingas.
.
Kaip norėčiau suprast kai kurių žmonių mąstyseną! Kažin ką atiduočiau, kad man kas paaiškintų jų veiksmų sekos logiką... Na tiek to. Laikas parodys.
.
Jaučiuosi išsekusi. Turbūt nuo minties, kad atostogos jau kaip ir baigiasi, o aš absoliučiai nieko nenuveikiau, ką nukeikti planavau!... Košmaras. O energijos neturiu visiškai. Jaučiuosi kaip prikimšta pjuvenų...
.
Šiandien Helouvynas. Ople. Buvau visai pamiršus, kad toks dalykas egzistuoja... Na o koks galų gale skirtumas, jei mama liepa tupėt namie, kad ir kas kur bekviestų, ir ką besiūlytų, ir kaip aš norėčiau... Beviltiška. Aš iš šitų plieninių tėviškumo ir motiniškumo gniaužtų ištūksiu turbūt tik kai ištekėsiu. Hmm...
.
"Miego Mokslas" man patiko. Šiza. Bet geras. Savotiškas. Trenktas.

2008 m. spalio 29 d., trečiadienis

Trū Green

Ką aš galiu pasakyt.... Tūsinantis "Žaliam Kampe" ne vienam buvo žalia ir akyse, ir ant kelnių, ir ant kilimo... Ir eilinį kartą pasitvirtino, kad apšnerkšt nori visi, o tvarkyt reikia seniūnui... Čia tiktų mano dėdės Felikso auksinė frazė: Daugiau negersiu, mažiau - irgi.
.
Ryte verki iš juoko, o vakare iš liūdesio - tiek tos romantikos. Dar mažiau romantikos lieka, kai suvoki, jog nesi nei per pusę tiek gražus, gabus, protingas, kūrybingas, žavus, sąmojingas, mielas, dosnus, draugiškas, teisingas ir visaip kitaip puikus žmogus (ak, kiek skambių epitetų!)... kažkur skaičiau, kad ūpą pakelia užrašas virš veidrodžio "KITAS - NE GERESNIS!". Ar tikrai? :D Dar liūdna, kad ne visi nuostabūs dalykai yra nuostabūs dykai. Pasaulis kapitalistinis. Dykai net gripo nebegausi... O ponas Parulskis man atrodo esantis egoistas ir labai gerai apie save galvojantis šiknius, tačiau rašo jis tikrai gerai. Tik aš niekaip neapsisprendžiu - myliu aš jo rašliavas ar negaliu pakęst. Turbūt kažkur per viduriuką. Bet jei negaliu neskaityt, vadinasi jis laimi.
.
Man atrodo, kad reikėtų gerai padaužyt galvą į mūrinę sieną, o tada nulindus į kokį laisvesnį Emokampelį paverkt iš širdies. Et... Nagi velniop viską.... Aš žinau, aš tikrai žinau - ir šita momentinė nuotaika praeis. Tik va, kiek naudos iš to bus aplinkai, aš nežinau. Kaip šūdinai pasijauti, kai suvoki, kad tu nieko nelemi... Tik kokio metro spinduliu. Tik aplink save. Nors gal yra šūdiniau, kai lemi labai daug, o suklysti. Gerai pagalvojus, tai geriau nieko nelemt. Bent stambaus masto žalos nepadarai...
.
Šuniško liūdnumo stadija mane užpuola dažnai. Bet tai yra šlykštu - aš nenoriu absoliučiai nieko. Nebent norėt ko nors... O apatija yra jausmas, kuris žudo greičiausiai...
.
"O tu nebijok. Juk aš tave prisiminsiu tokią - gerą ir besijuokiančią." Kartais gražūs dalykai ir geri žodžiai labai graudina... Ir net dorai nežinau kodėl...

2008 m. spalio 27 d., pirmadienis

SuperDuper

Tikėkausi, kad žiūrint "Deja Vu" neapims deja vu pojutis. Bet apėmė. Ir iš viso, tai kai įsijungiu filmą, kuriame vaidina Denselis Washingtonas, tai noriu, kad bent kiek apčiuopiamos logikos pamyčiau... Na, bet bent įdomių teorijų išvedėm apie kvantines neoplazmines erdves ir transendentines materijas.... :D
.
Keltis 7 ryto per atostogas yra tolygu katastrofai.... O visą dieną maltis po poliktiniką ir per liūtį dar bėgt pas dantistę, o tada vėl į polikliniką, o tada į ligoninę.... Eikit peklon. Mano psichikos tyrimas užtruko lygiai 0,3 minutės. O nauji akiniai vis dar svetimkūnis. Nepriprantu.
.
Kad žmonės yra šlykštūs, tai įsitikinau seniai. Šiandien ypač. Einu pro Aukurą, kovoju su savo pencininku skėčiu, kuris dėl kiekvieno gūsio išsiverčia į priešingą pusę, ima leist vandenį ir dar sukasi ratu, kaip karuselė.... Žodžiu einu, lietus pliaupia... Ir matau, važiuoju gatve sidabrinis Renault. Aš vis dar einu, nieko blogo neįtardama... O tas pyderastas, aborto liekana, tyčiai pasuko į balą... Ir kaip jums atodro, kiek procentų mano rūbų liko sausi? aha, tik megstinis!... Visi džinsai, paltas, tašė, skėtis, pirštinės, plaukai, batai.... Sutikčiau aš tą padugnę... nes nepakartojamas jausmas šlapias rūbais eit per vėją ir lietų....
.
Nesuprantu. Gal jūs man paaiškintumėt? Kas čia per mada į one.lt dėtis foto, kuriose matosi kampelis veido, o paskui jau paaaaapai... Dažniausiai fotografuoti iškėlus ranką iš galvos. Nu aš girdėjau hipotezę, kad vaikinai renkasi merginas pagal krūtinę, nes čia instinktai ir bla bla bla.... Nu bet ką aš žinau... Visos papus turim, daugiau ar mažiau... ką čia nustebinsi? :D Nors gerai pagalvojus, tai mane nustebino... kas toliau? Nuogi užpakaliai? dieve dieve, kai trylikinės savo iškilius biustus demonstruoja, tai kažkaip....
.
Ryt klasės pirčiukė. Bus karrrrrššššššta.... :DD

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis

Mahabharata

Nei galo, nei krašto. Na, kaip skaitant epą... Atsimenu, kai buvau mažesnė, man ptiko epai ir tai, kas tęsiasi ilgai - kai močiutė ilgai skaito Baltušį, arba ką nors apie pasaulio istoriją.... Ilgi filmai apie fauną ir florą, ilgi pasivaikščiojimai po laukus ir miškus, bandant pamatyt kuo daugiau pakščiukų, stirniukų, retų augalų. Skaičiau Kalevalą, Hiavatą ir Iliadą... Kai užaugau, nusibodo tokie begaliniai dalykai. Ir epų nebemėgstu. Dabar mėgstu tai, kas efektinga ir stebina. Gal kiek vartotojiškas požiūris... Bet kad jau ir nustebint mažai kas tegali... Tai nejau kuo toliau, tuo nuobodžiau man bus? Močiutė dar kartais paskaito ką nors, bet dabar ji stengiasi surast kikį nors straipsnį, kuris mane gražintų "prie Dievo". Jai sunkiai sekasi. Nes aš dažniau surandu, kas mane nuo jos Dievo tolina...
.
Per dvi dienas reikėjo suruošt 2 balius. Nusibodo. Kol nedarai, atrodo, kad oi, baisaus čia daikto, beeet tereikia pradėt ir pamatai, kad sunku ir grasu...
.
Mano nervai silpni. Ir su stiprių nervų žmogum aš nepakariauju...
.
Net šiurpas nukrato, kai pagalvoju, kad tuoj vėl į mokyklą... Baisiai nenoriu...
.
Mano kaimynai primeta lenktynininkus. Laksto keturračiais motociklais ir senais žiguliais. Mano manymu, suaugę vyrai turėtų dirbt, o ne po važinėtis. Bovytis, anot močiutės... :DD
.
Vakar buvo apvali diena. Bloge parašiau 200-ąjį įrašiuką, last.fm perklausiau 20000-ąją dainą ir gavau 100-ąjį "shout". ir taip toliau, ir panašiai... :D
.
Kai kurie žmonės neatsikrato blogų įrpočių skambinti 3valandą nakties... Bet vakar nesupykau. Džiaugiausi. Vakar tai buvo būtent tai, ko man labiausiai reikėjo. "Labas. Kaip tu. Pasiilgau.". Regis paprasta, bet genialu.... :>>

2008 m. spalio 25 d., šeštadienis

Debesuota su pragiedruliais

Vakar atsiguliau rekordiškai anksti. 11 vakaro. Ir miegojau 12 valandų be jokio pabudimo. Gėris. Sapnavau keistus, ryškius, nesąmoningus sapnus. O vien žinojimas, kad prieš akis - savaitė be mokyklos, man suteikia palaimos jausmą...
.
Na, savaitgalis nusimato darbingas. Močiutės gimtadienis, kurį švęsim kokias 3 dienas... O kas tupinėja aplink ir nešioja kepsnius? Be abejo - aš... Sowieso.
.
Kiek daugiau, nei po 2 mėnesių man 18 metų. O tėvai regis to nei nepastebi. Kažkaip kvaila, kai reikia kelias dienas įtikinėt, kad klasės tūsas nėra Sodoma ir Gomora. Reikia zyst ir prašyt, kad išleistų... Nesąmonė kažkokia. Dievaži. Užknisa jie mane.
.
Tingiu net kvėpuot... Ir dar liūdna. Labai liūdna...
.
Gera pradžia - pusė darbo. O ką daryt, kai kita pusė kažkaip nesiklosto?

2008 m. spalio 24 d., penktadienis

Tendencijos

Taip gera pagaliau sulaukus atostogų, kad net bloga, kai pagalvoju, jog laukia toooOOoOoookia krūva darbų... O tenoriu įsiraust kur giliau ir miegotmiegotmiegot...
.
Smagiausia yra girdėt, kai viena bobulytė sako kitoms bobulytės: "Labanakt, mergaitės! Ryt pas mane arbatėlė!". :D
.
Vakarykštė vakarinė diskusija apie L.J., progresavimą, pasiekimus ir matematiką pakėlė ūpą... :>
.
Per anglų netikėtai į galvą atėjo žodžiai begemotas ir hipopotamas. Gražūs žodžiai. Tik nelabai suprantu, kodėl jie taip staigiai mane užpuolė...
.
Matematika prailgo, bet nelabai. Evaldai, ačiū už šokoladą! :D
.
Pas Ovidijų užsuksim kitą kartą... :D
.
Kažkaip imu pamišt. Nieko nespėju, bet nieko ir nenuveikiu... Nesuprantu...
.
Na ir kodėl aš kartais taip pasimetu? :D Šiandien pasimečiau net 2 kartus! Kas man? :D Na, kai mokytojos ryte žarsto tokius komplimentus, kaip nepasimesi...... :DD .
O tendencijos tokios, kad vistiek aš noriu nusišaut...

2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis

Laisvė miegoti

Mirštu. Jau nuo pat ryto viskas šūdinai. Lyja. Talkos nebus. Pamokų niekas netrumpins. 8 pamokos ir nei langelio... Galva tvinksi, sopa, plyšta. Seselė atkiša tabletę. Kiek aš žinau, tai yra gana stiprūs vaistai nuo uždegimo, bet tebūnie, tik duok man ją! Fizinio mokytoja nepatenkinta raito nepasiruošimą. Anyway... Jau neturėjau jėgų jai aiškint, kad aš vos paeinu iš skausmo. Ak taip, per antrą pamoką ėjau pas dantistę. Mano dantistė yra labai gera ir miela moteris. Ji man patinka. Ir ta valanda, kai ji naršė mano nasruose visai neprailgo. Kažkaip...
.
Per lietuvių kažkaip sugebėjau užsnūst. Žiūrėjau per langą, svajojau ir tik pajutau, kad Gabas kumši. Gėda.
Nebegaliu. Per matematiką prasidėjo psichozė. Tuoj kontrolinis, o aš 100% nieko nesuprantu... Tokia kiaura dar niekada nesijaučiau... Sėdžiu, o galvoje viena mintis "ajajai ajajai...".
O tada dar istorija. Linksmiausia dienos dalis - per istoriją bent pasijuokiam. Tik kai paklausė ką vartojam susigriebėm. "Mes iš matematikos... žinot, šaknys, moduliai...."
Rusų - tyli agonija...
Lauke šalta.
Pėdinu pas Jurgą. Prie "Rūtos" iš kažkokios mikruškės iššoka kažkoks susišiaušęs byčas ir energingai klausia "Panele, gal tu žinai kur čia gerą naminį samagoną parduoda?!". Jo vyresnis draugas jam sako nelįst prie merginos (tipo manęs). O aš gūžteliu pečiais ir nueinu. Jei žmogus tavęs klausia kur gaut samagono, tai gal reikia susimąstyt dėl aprangos?! Ar čia toks novatoriškas kabinimo metodas?...
.
Pas Jurgutę jau laukia karšta pica ir kava. Dieve, ką aš be jos daryčiau?....
.
Nieko nenoriu, nieko man nereikia, tik leiskit pamiegot man kokia 15 valandėlių... Tik tiek...
.
Yra ir gera žinia - mama leido atsisakyt rusų!!! Šoku pergalės šokį ir iš džiaugsmo klupinėju. Pagaliau!!!
.
Tereikia ištvert paskutinę dieną... o tada - LAISVĖ MIEGOTI.

2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

Go nx :D

Kai sekasi, tai nesiseka... :D Už ką man taip viskas sugriuvo vienu metu, ant mergaitiškos galvelės? Ką?...
.
Va šiandien su Gabu buvom tokioj valandėlėj apie V. Kudirkos gyvenimą. Sėdėjom tarp bobulių. Na ir kodėl storos senos bobos su įtartinai atrodančiom kupetom/baronkom/kuodais būtinai turi garsiai plepėt, kai akrtorė skaito eiles? Hmm.... arba kodėl vidury renginio kažkokiam lopui iš kompiuterinės reikia garsiai užbliaut: "Dar ilgai čia?!" ... Imk ir verk iš gėdos.
.
Nieko nespėju.
.
Noriu atostogų.
.
Traukinys šikančių nelaukia...
.
Pykau? Taip.
Pykstu? Ne...
.
Šiandien juokėmės kaip niekad. Iš visko. "Flexible eyes, hands and etc. ..." :D

2008 m. spalio 21 d., antradienis

FitiMiti

O man dzin. Aš laiminga. Pavasaris kažkaip man jau ir rudenį. Nežinau nei vienos priežasties, kodėl turėčiau būt nelaiminga. Na gal truputį nieko nespėju, gal kiek per išsiblaškius, gal trūksta miego, milijonas reikalų, o para tik 24 valandas teturi... Bet juk viskas yra padaroma ir visko yra išmokstama (anot Minedo). Tad nei ne panikuoju. reikėtų susiimt..... Vis gali reikėt... :D
.
"Už jus net pragaras šaltesnis....". Štai kokie komplimentai skamba per biologijos pamokas. Aš ten daugiau juokiuosi ir akis vartau, nei mokausi. Negerai. Visai negerai...... :D
.
Kai pabundi pusvalandžiu vėliau, nei normaliai ir visam rytiniam kuitimuisi teturi apytiksliai 13 minučių, tai viską imi daryti šviesos greičiu. Ir spėji! Ir pasidažiau ir susišukavau ir apsirengiau kažką ir pavalgyt spėjau... Štai ką daro ilgi metai treniruočių! :D
.
Ant staliuko prie lovos tvarkingai guli krūvelė puikių knygų... Ir ant jų tvarkingai kaupiasi dulkės, nes niekaip nerandu laiko...
.
Iki atostogų liko 3 dienos!