2008 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

Hurricane

Žvėriškai žvėriškai žvėriškai liūdna. Kaip vienišam šuniui rudenį, gulinčiam nutriušusioj būdoj, pro kurios stogą matosi žvaigždės ir lyja, o pro plyšius gaudosi vėjai... Surūdijus grandinė gniaužia kaklą, o nuo kasdienio srėbalo kliba dantys. Kas belieka? Staugt. Ir, man atrodo, kad aš tikrai tuoj staugsiu į mėnulį, nes viskas panašiai ir yra... Mano gyvenimas turi dvi labai kontrastingas puses. Todėl kartais jaučiuosi šūdinai - veidmainė. Bet nemoku ir nenoriu demonstruot savo gyvenimo visam pasauliui. Man dėmesio užtenka... Tik valios ir kantrybės nelabai. Bet ką padarysi, kad "mes labai mėgstam būt mylimos", tik va, myli mus ne tie, arba ne taip. Ką jau padarysi.
.
Ką pasakyt mirštančiam geriausiam draugui? Jaunam žmogui netekusiam vilties ir bandančiam kabintis į gyvenimą iš paskutiniųjų? Kad viskas bus gerai? Ak taip, tai jį tikrai labai paguos. Juk gydytojai davė 30% išgyvent ir antras chemoterapijų kursas iščiulpė visus paskutinius normalios gyvasties likučius. Kai skausmas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, kai sunyksti trigubai, kai gyveni nežinodamas, ar mirsi rytoj, ar po mėnesio, ar po metų, kai gyveni svetimoj šaly, kai draugai nusisuka ir telieka pora ištikimiausių. Lietuvoj. Aha. Kaip paguosti tokį žmogų? Kaip įkvėpti jėgų? Kaip nuramint? Ir kas paguos guodžiantįjį?
.
Nevažiuosiu aš į jokią sušiktą Jamaiką. Nei į savo negyvenamą salą. Nusiperoksidinsiu plaukus, prisiklijuosiu nagus, blakstienas, užsidėsiu paraloninį staniką, kad visus bachurus sužavėčiau stambiakalibriu D dydžio intelektu, 30min pagulėsiu soliariume, apsitempsiu kokius sexi skudurus iš Gariūnų, pradėsiu rūkyt, gersiu ką duoda, durnai žvengsiu iš lievų bajerių ir kalbėsiu vien apie orą ir tavo tačkę, dar išsip**nėsiu Griškėj, eisiu į tavo draugų lievus plotus, išmesiu Nivanos ir Pink Floyd įrašus. Kasdien tau rašysiu ir skambinsiu pati, kad tau nereikėtų vargintis. Ot tai būsiu putiova sexjukea mergaitea. Žiūriu tokias labai mėgstat. Juk super, ne?
.
Tu man vis sakydavai, kad aš naivi ir dar optimistė. Tada juokiausi, o dabar visiškai sutinku. Tik pamiršai pasakyt, kad žiopla, kaip kažin kas.
.
Kai Chuckas Norrisas eina per gatvę, mašinos turi žiūrėti į abi puses...

10 komentarų:

Giedrė rašė...

Day old, day old, day old
Day old, day old, day old, day old blues

mil. rašė...

kad "mes labai mėgstam būt mylimos", tai tikra tiesa.
bet kyla klausimas kodėl neišeina, kad taip būtų...

milda rašė...

Day old blues...... :)

"Mylim ne tuos ir ne taip." o mus myli ne tie, arba niekad ;D Arba esam paskutinės raganos? XD

milda rašė...

*niekas , o ne niekad

Anonimiškas rašė...

Ne, žinok, visai ne super.

milda rašė...

Visai visai? Nagi kdėl? :D

Anonimiškas rašė...

Kartą protingas žmogus pasakė: "Neverta sustoti ištikus nesėkmei, reikia eiti toliau." Nepasiduok trumpalaikėms emocijoms.

milda rašė...

O ką daryt, kai trumpalaikės emocijos užsitęsia? Žinai, labai paprasta būti Protingu Žmogum ir patarinėt, bei kurt gražias sentencijas, visai kas kita yra patarimus pritaikyti praktiškai... :)

Be abejo, viskas praeina ir nėra čia ko draskytis, bet momentinės emocijos užtemdo blaivų protą...

Anonimiškas rašė...

O aš to protingo žmogaus paklausiau ir padėjo.

milda rašė...

Mtyt ir pats/pati esi nekvailas/nekvaila... ;)