Alina Orlova - Betoninės kaladėlės

Tavo miestas - betoninės kaladėlės,

Kvailos varnos vis prišąla prie laidų,

Aš naminė tavo kanarėlė

Man nešalta, tik truputį neramu.

*

Ei, maitinki iš delno mane,

Šis narvelis per ankstas, ar ne?

Ir gink savo liūdesį lauk,

Ar žinai, Vasaris nebus amžinai

Vasaris nebus amžinai...

*

Tavo miestas - betoninės kaladėlės

Kvailos varnos pergraužė laidus,

Rytas sirpsta, o lange vasario mėlis

Išvažiuokim i pietus.

*

Ei, maitinki iš delno mane,

Šis narvelis per ankštas, ar ne?

Gink savo liūdesį lauk,

Ar žinai, Vasaris nebus amžinai

Vasaris nebus amžinai...

*

Dam-da-da-dai-dai-dai-dai-da-da-dai...

Dam-da-da-dai-dai-dai-dai-da-da-dai...

Dam-da-da-dai-dai-dai-dai-da-da-dai...

*

(Jau seniai taip gerai nesijaučiau ko nors klausydama. . . ;)

Tokio artimo, gražaus, nuostabiaus, prasmingo, žavaus, mielo. . .

Ir aplamai, Olova yra beprotiškai fantastiška.)