2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis

Štai kaip būna kartais. . .

Kaip atrodau, taip ir jaučiuosi. . .
*
Va, kažkaip nesekasi man gyvent pastarouju metu. . . Visiems kliūvu, visi kišasi į mano reikalus, visi mane erzina ir visus erzinu aš. . . Nors ir nieko ypatingai kitaip nedarau. . . . . Pms, kaip kažkas pasakė?. . . :D
*
Na, gal ir šitą sutrikimą miegu ir muzika išsigydysiu?. . .
*
Net patys gražiausi ir mieliausi dalykai gali apkarsti.
Net patys bjauriausi dalykai staiga gali pasirodyti būtini egzistencijai ir neatsiejami nuo normalaus, pažįstamo gyvenimo. . .
Na ir ką tu čia bepasakysi?
Matai kaip būna kartais. . .
*
Tik norėtųsi, kad šalia būtų kas nors, kas suprastų savijautą. . .
(Mano mieliausioji Giedrute, kodėl tu taip toli toli - gimnazijoj?. . . Ką?:>)
*
Ir dar norėtųsi, kad praeities baubas nekamuotų - nekaltintų, nekrautų man savo nepagrįstų pykčių, baimių, nuoskaudų. . . Bet praeitis lieka praeitimi. . . Ji niekur nedingsta. Stovi šalia ir alsuoja į nugarą. . . Ir niekur nepabėgsi. Juk tai yra mūsų pačių tikrasis šešėlis. . .
*

2 komentarai:

Giedre rašė...

Aš čia. ;D Kaip galėtume pavadinti tą abipusę pagalbą?; D

.mildelė. rašė...

Ui. . . relišeriais? (kreivai nežiūrėk, čia Jurgaitis mane tokių žodžių primokina. . .) ;D