2017 m. rugsėjo 11 d., pirmadienis

Nothing But..

2017-ųjų metų vasara pralėkė kaip trumpas saulės žybsnis tyvuliuojančio vandens paviršiuje. Nepastebėjau nei kada, nei kur pradingo šiltos dienos ir naktys, jaukūs vakarai ir tingus vasaros lengvumas. Senstu? O gal tiesiog per gerai gyvenu. Baugiai arti darosi žiema ir šalčiai. Nelaukiu. Bet gal ir tai pralėks taip pat staigiai ir neskausmingai. Gyvenu nuo savaitgalio iki savaitgalio. Viskas gana tvirtai stovi savo vėžėse ir ramiai važiuoja.

Viskas lyg super, bet kartu ir visai lievai. Nemoku apibūdint, bet štilius keičia audros, o idilę chaosas. Galvoje kartais vyksta tokie dalykai, kurie man vykti neturėtų. Neįprasta, nenatūralu ir nu kodėl man???... Parazituojančios mintys yra suvaldomos. Kol kas. Visa laimė.

Vieniems gyvenime viskas klojasi labai lengvai, kitiems reikia daug kantrybės ir nepaprastai daug darbo, kad pasiektų tokių pat rezultatų. Vieni gimsta gražūs, liekni, baltomis šypsenomis ir neeiliniais gabumais - kitiems reikia viską pasidaryti patiems... Bet gal čia ir visas įdomumas? Kaip sugebėsi sužaisti su tuo šūdu, kurį gauni?