2011 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Hotblack


-Ko tu tokia atsipūtus? -Nes niekam nepavydžiu, nelaikau pagiežos ir nepykstu ilgiau, nei 20min. 


Gyvenimas nėra toks jau sunkus, kaip daug kas nori mums parodyti. Viskas yra gal kiek labiau komplikuota, nei rodo filmuose ir kiek buitiškiau. Mažiau stebuklingų sutapimų ir magiškai žavių happyendų. Nors dėl tų sutapimų nesu tikra. Ir šitam pasauly jų pakanka... Ir šiaip. Yra žmonių, kuriems mielai papasakoji savo gyvenimo istoriją. Kažkodėl. Yra žmonių, kurių gyvenimo istoriją norėtum išgirsti ir prisiimt.... 

Norisi, kad visi būtų laimingi ir patenkinti. Norisi, kad būčiau laiminga ir patenkinta aš. 

 Griaustinis ir žaibai lapkričio gale. Na...

2011 m. lapkričio 22 d., antradienis

She Lost Track

Likimas kartais iš manęs labai šaiposi. Bet turbūt dėl to laikas nuo laiko ir apdovanoja - ką nors man grąžina... Ak taip, aš jo niekada neturėjau... Tai vadinasi padovanojo. Bet kam rūpi smulkmenos. Džiaukimės tuo, ką turime šiandien. Tuo, kad už kantrybę apdovanojama. Tai kas, kad gal tik trumpam. Tai kas, kad gal tai tik kvailių auksas. Tai kas, kad eilinį kartą ... Tai kas!

2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Lies

Nes reikia susitvarkyt gyvenimą. Dabartinis vakarėlių liūtės amplua ne visai dera su mano gyvenimo vizija - penki garbanioti vaikučiai, padorus vyras, tvarkingi namai... Blah blah blah. Oh well. Aš tikrai to noriu. Now, please! Realybė kiek kitokia. Tiesiog. Niekam nieko nepavydžiu. Na gal tai kalei. Ir tai, kuri dabar su Ryan Gosling (O taip. Man vėl 12, aš vėl myliu kino žvaigždę. Kiekvieną kartą jam ką nors bučiuojant mano širdis dūžta. ;D) Tiesiog bandau turėti tokius kiaušus, kokius užaugino gyvenimas. Bet kai esi dude, sunku pereit į kažką kito. Tiesiog. Toliau nesiplėsiu, nes reikės cenzūros. Vakar buvo betonofkė. Daug nepasakosiu, tik pasakysiu, kad mane skauda it šunį. Mat atradau savo slaptą talentą - šokiai ant stulpo. Na... Žodžiu, noriu gyvent ramiai ir jaukiai, bet darau viską, kad tik taip negyvenčiau.

2011 m. spalio 31 d., pirmadienis

Seabeast

Nieko gero... Visiškai nieko gero. Tik dar daugiau maišaties ir širdperšos. Nemoku gyventi. Nemoku mokytis iš savo klaidų. Iš viso. Kas su manimi darosi? Kažkokia kvailystė. Kažkokia nesąmonė... Kažkas... Kažkas ko nebekontroliuoju. Kažkas, dėl ko nebeturiu dūšios ramybės. Tai, dėl ko nesijaučiu kalta, bet kas rimtai gadina man gyvenimą. Kodėl viskas su tais žmonėmis taip sudėtinga... Na kodėl kodėl kodėl...

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Oblivion

Žinau. Atbukau. Ir žinau kodėl. Ir ką? Ogi nieko. Gerai kaip yra. Gyveni ir juokiesi visiems į akis. Ir ką? Ogi nieko. Vieni už tai myli, kiti nekenčia. Vieni gyvenimo būdą supranta, kiti baisisi... Bet tiesiog juokiesi ir šoki ant stalo. Ir džiaugiesi šita diena. Nes rytoj gal bus visai šūdas. O gal tereikia išsimiegot, kad suprastum, koks laimingas esi ir kokie puikūs žmonės supa tave... Gyveni žmogus ir mokaisi. Su kiekvienu spyriu į užpakalį kažką naujo išmoksti apie žmones ar dėl žmonių. Nežinau kodėl, bet savo gyvenime nuolat susiduriu su tais, su kuriais turbūt neturėčiau susidurti. Bet gal ne mano vienos gyvenimo paradoksas tas, kad labiausiai myli tuos, kuriems niekada nebūsi kažkas daugiau, nei pašnekesys prie bokalo. Labiausiai verki dėl tų, kuriems tai reiškia mažiausiai. Ir vengi tų, kurie galbūt galėtų pasiūlyti daugiausiai savęs. Žaizdos gyja lėtai ir skaudžiai. Ypač, kai ne viskas pasakyta ir ne visko paklausta. Kai dar kabo tas piktumas ir apmaudas. Todėl kartais darai neadekvačius sprendimus. Arba iš viso, tiesiog darai, o paskui galvoji. Nes galvoji "o kas man jaunam...". Ir kartais nieko nesinori, tik ramios širdies. Pamiršti visas savo kvailystes. Ir visas tavo.

2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

I Know You Well

Taip jau atsitiko, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūtį. Na ką gi. Susitaikysim ir su šita eiline gyvenimo neteisybe. No love. No joy. No life. Miegi, valgai, dirbi. Pyksti ir šaipaisi iš kitų, nes tik taip gali rasti ramybę "Ha ha ha! O tu dar didesnis nevykėlis, nei aš!" Oh, well. Kam dabar lengva? Ak taip, turbūt tiems, kurie turi normalius santykius, normalius gyvenimus ir normaliai santykiauja, bei normaliai gyvena. Bet ne tai užknisa labiausiai. Iki negalėjimo nervina tas faktas, kad aš nežinau ką aš darau blogai. Kai matai savo klaidą, kai tau ją parodo, tada gali daryti išvadas, sprendimus, kažką keisti, o kai stovi akligatvyje. Naaaa... Anyway. Beer is easy. Kaip gerai, kad ne visi išeina. Kaip gerai, kad kai kurie žmonės grįžta.

2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Neverland

Nusibodo man viskas. Kažkaip piktumas ima, tik nežinau į ką jį nukreipt, tai kreipiu į save. Kai viskas apsiverčia 360 laipsnių kampu, o tu nė nesuvoki kas nutiko. Pokšt! Hipotezės, tušti svarstymai ir galų gale - akligatvis. Šūdas, jei jau tarp mūsų kalbant. Nesijaučiu to nusipelnius. Jaučiuosi kukutė. Eilinį kartą, kai nori, kad būtų gerai, o yra taip, kaip būna visada. Tik tiek, kad sąžinė rami. Bet nusibodo laukt. Nusibodo nusivilt ir šiaip... Kaip čia yra, kad viskas taip gluminančiai painu ir nieko nesugebu padaryt?..

2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

Rolling in the Deep

Ar visiems taip, ar čia tik man gyvenimas šokinėja nuo beprotiškai fantastiško iki tragiškai šūdino? Nežinau kas dėl to kaltas. Hormonai? Žmonės? Aplinka? Kubilius? Giminaičiai? Turbūt pati aš esu kalta. Kad užsimerkiu prieš tai, kas akivaizdu. Kad įsikimbu į tai, kas visai nepatvaru. Kad reaguoju neadekvačiai. Kad skubu. Kad klystu. Kad kvailioju. Kad kalbu daug. Kad aš esu aš. Bet gi stengiuosi... Hm. The more you care, the more you have to lose. :>

2011 m. liepos 31 d., sekmadienis

Polly

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D

2011 m. liepos 26 d., antradienis

Obledi

Būna labai labai gerai. Grįžti iš darbo ir krykšti kaip apsipūtus. Nes kolektyvas fainas, nes ta koja iš lovos išsivertei, nes diena graži. Būna labai labai blogai. Stovi darbe, ir bandai neapsiverkt, nes viskas užkniso iki negalėjimo. Nes piniginėj 3Lt, nes skauda kojas, nes klientai sukos, nes kažkas primena prarastą žmogų, nes namų ilgesys, nuovargis ir rutina veržia kilpą ant kaklo... Smagu, kai draugai sustoja ten, kur norėjo, smagu, kad žemė dar sukasi, smagu, kad kartais nervinuosi , pasirodo, be reikalo. :)

2011 m. liepos 22 d., penktadienis

Bless This Mess

Buki vidiniai konfliktai ir nežinia iš kur (tiksliau, žinia iš kur) lendančios įvairaus plauko abejonės. Kaip? Kiek? Kodėl? Ilgam? Trumpam? Argi? Bet gi mes tokie padarai, kad jei nėra problemos, tai būtinai ją susikuriam. Gi neįdomu gyvent be nesąmonių ir savigraužų. Kai viskas yra gerai, tai yra gerai. O gal nėra? Ak. Bobos. Bobelės... O reto liūdnumo momentas yra toks, kai sužinai, kad visos tavo mylimiausiosios ir numylėtieji važiuoja į puikų nuostabų festivalį, o tu puikiai nuostabiai dirbsi savo visai nepuikų darbą. Jagshiemash. Kai kurios dainos pravirkdo. O kai kurios sukelia keistą nostalgiją, ar tai proto nušvitimą. Nemoku tiksliai apibūdinti to keisto skimbtelėjimo pilve, kai žiūriu ir klausau šito. Daug vienatvės ir neblaivumo. Buvo tokie laikai. Kaip gerai, kad gyvenimas keičiasi. Kaip gerai, kad į jį ateina tokie žmonės, kurie sugeba sukelti lengvą džiugesį ir pačią nuoširdžiausią šypseną... Kaip velniškai gerai.

2011 m. liepos 15 d., penktadienis

Beauty

Jei darbas tikrai taip puošia žmogų, kaip manė mūsų senoliai, tai aš daili kaip niekad. Kaip išeini iš namų 12 dienos, taip grįžti 11 vakaro. Skaudančiom kojom, maudžiančia galva ir nenumaldomu įpročiu sveikintis su kiekvienu. Pilnas etatas tai ne zuikių dainos. Pavargsti. O minimalus atlyginimas - kačiukų ašaros. Jeigu reliai. Nauda tokia, kad imi vertinti kitų darbą ir pajunti ką reiškia užsidirbti tą prakeiktą litą, už kurį nuėjus į parduotuvę nelabai ką nuperki. Pim pirim. Anyway. Life's Good.

2011 m. birželio 29 d., trečiadienis

Yra Diela

Diela tame, kad kai viskas gražu ir gerai, nebėra ką rašyt. Kai dirbi, ir pagaliau pasieksi tą stadiją, kai nebesėdėsi mamai ant sprando.. Kai į tą darbą po bemiegės nakties ne nueini, o nuskrendi, nes juk esmė ne kur per tą naktį buvai, o su kuo... Kai yra ko laukti, ko pasiilgti ir dėl ko nerimauti, kai turi su kuo džiaugtis... Kai viskas stoja į vietas. Planai pildosi. Jei jau ieškom palyginimų, tai labai tiktų tas banalus gyvenimo sugretinimas su puzle. Vis mažiau ir mažiau tuščių langelių. Kai imi jausti pilnatvę, nebėra nei noro, nei laiko, nei reikalo zyzti. Gyvenu gerai. Tai kas, kad vasara parduota, kad nėra laiko, kad jokių atostogų ir nieko neįmanoma planuot. Bet ta šūdelienė nepranoks šviesiosios gyvenimo pusės. Don't Worry. Be Happy.

2011 m. birželio 10 d., penktadienis

Don't Look Back In Anger

Kiekvienas sutiktas, pažinotas, mylėtas žmogus kažką davė. Kažką daviau jam. Prieraišumas, dėmesys, švelnumas, gyvenimiškos pamokos. Būna su tais žmonėmis visaip - gerai ir blogai. Ir nuostabiai smagu kartais. Ir graudu. Bet gerai, kad jie buvo/yra/bus. Puiku, kad paliko gyvenime žymę. Ar randą. Iš klaidų mokomės, o geri prisiminimai padeda ramiau užmigt, kai naktys tamsios ir ilgos. Bet kaip čia būna, kad taip staiga taip labai prisiriši. Pamiršti visus atsargumo pažadus. Visus kabliukus ir visas kabutes. Barjerus. Tvoras. Džiaugiesi kaip mažas vaikas, nes dabar yra gerai. Tik baisu, kad viskas, kas gerai, turi pabaigą. Bet kas tos pabaigos neturi? :)

2011 m. birželio 5 d., sekmadienis

Fade Away

Džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas, džiaugsmas, stresas. Stresastresastresas. Džiaugsmas. Tokie tie nauji vėjai. Gresiantis perlaikymas, žudantis karštis, atsisakantis funkcionuoti skrandis ir visiškai pakrikęs miego ritmas. Priešzombinė būsena. Tai vadinama sesija. Ir vis dėlto, šiuo metu nedrąsaus džiaugsmo yra daugiau. Yra dalykų, kurie visą tą šūdą atperka. :>

2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis

People Are Strange

Keista, kaip nevienodai žmonėms atmatuota gyvenimo džiaugsmo. Vieni šika vaivorykštėm, kiti banguoja tarp ašarų ir juoko, o treti sako, kad viskas čia yra sušiktai šūdinai šūdina. Jo. Visko gi būna - geros dienos, blogos dienos, tragiškos dienos, beprotiškai fantastiškos dienos ir nykios dienos... Tik kas blogiau? Kai skraidai padebesiais, ar kai turi tiek piktumo ant viso gyvenimo, jog nieko šviesaus jau kaip ir nebėr?.. Jo jo, žinau, reikia siekti aukso viduriuko, pusiausvyros, In ir Jang...

2011 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

Hide-and-Seek

Kai eilinę naktį negali miegoti, dainuoji savo dainas sau savo mintyse, ir pritari sau antru balsu, sėdi tylomis, lenki pirštus. Skaičiuoji. Matuoji... Prisimeni. Žmones suskaičiuot sunku nėra. Vardai, veidai, prisiminimai, net ir išblukę, yra bent kažkiek apčiuopiami. Tik va, kaip suskaičiuoti ir pamatuoti meilę? Kad ir kokia ir kam ji būtų. Kai pagalvoji, kaip būtų nuostabu, jei žmonės jaustų bent dešimtadalį to, ką jauti jiems. Kaip viskas būtų paprasta! Nes toli gražu, ne visada mokam, ir juolab, tikrai ne visada norim parodyti tą jautriąją , pažeidžiamąją ir minkštą širdies pusę... Žinoma. Visada yra galimybė rinktis. Gali sakyti, kad tau nesvarbu. Gali sakyti, kad tau visai nerūpi. Gali užsimerkti ir šypsotis. But sometimes a smile is like a slut. Fake and Easy... Noriu namo. Į savo mišką. Į savo pievą. Į savo medį. Į mūsų senus gerus laikus. Kai viskas buvo paprasta. Gražu. Lengva. Ir svaigiai aišku. Kai dar nebuvom tokie - maža mergaitė nebuvo virtusi pikta kale, o linksmas geraširdis princas dar nebuvo nusmurgėlis negyvom akim...

2011 m. gegužės 18 d., trečiadienis

Easy Come, Easy Go

Ar gyvenime iš viso yra kas nors ilgalaikio, jei net tavo paties, atrodytų, tvirti įsitikinimai, nusistatymai ir nuomonės gali būti taip greitai pakeisti kažkokių subjektyvių (na gal ir objektyvių) priežasčių... Draugai virsta priešais, meilės nekenčiamaisiais, o ignoruojamieji meilėmis. Ko galiu atsisakyt ir ką mielai paaukočiau dėl Jos ar Jo? Jomajo... Bet juk galima kartais sau leisti užsidėti rožinius akinius ir pamiršti visą racionalumą? Tik va proto išjungti nereikia, kad ir kaip ilgai ir kaip gražiai prašytų... Tai va, visa laimė, kad senos svajonės darosi visai realiais gyvenimo įvykiais... :>

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Šeši

Pastaruoju metu matau daugiau saulėtekių, nei matau įprastai. T.y. kasdien. Taip jau gaunasi, kai pokalbiai iki paryčių yra gerokai mieliau, nei miegas. O nauji draugai atrodo keistai pažįstami... Viskas tvarkoj. Viskas gerai. Atsitiktini atsitiktinumai. Vakarėliai... Naktelės... Ryteliai... Dienelės... Viskas lekia pro akis, ir liejasi į kažkokią mandalą. Nesistengiu kažko išskirt, analizuot, ar interpretuoti. Viskas puiku, kai daug juokiesi, o verki taip pat tik iš juoko. Viskas nuostabu, kai gali ramiai ištiesęs kojas sėdėt ir kalbėt vėjus. Smagu, kai dieduliukas troleibuse sako, kad primeni jo jaunystės meilę. Smagu, kai gali dalintis džiugumu ir kai juo dalinasi su tavimi...

2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Never Say Never

Kiek kartų sakyta: "Ne, aš tai taip tikrai nepadaryčiau..", "Jis toks ir anoks, o jau ji...", "Kaip galima tai daryt..." . O šiek tie pagyveni ir tavo žodžiai atsisuka prieš tave. Čia kas? Kiaulystės dėsnis? Gyvenimas? Likimas? Niekada nesakyk "Niekada". Nes niekada nežinai, kas į tavo gyvenimą ateis ryt. Niekada niekam nieko negali garantuoti. Niekada negali žinoti, kam ką pajusi ir kas išblės, kas pasikeis... Niekas niekada nežino...

2011 m. balandžio 15 d., penktadienis

That's Life

Į gyslas plūstelėjus adrenalinui prikalbi tokių dalykų, kurių net pats išsigąsti. Bet gal ir gerai, kai pagaliau išsiaiškini, gerai, kai pagaliau akis į akį susiduri su tuo, nuo ko ilgai bėgai ir slėpeisi. Gerai, kai pagaliau pasakai, kas seniai gulėjo ant širdies ir trukdė gyventi. Blogai, kad yra tik du tolimesni scenarijai ir pavadinus juos kraštutinumais tikrai nesuklysiu. That's Life and Shit Happens.

2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

100 pavasarių

O man, kur pažiūriu, visur pavasariai - kiekvienoj kišenėj pavasarių 100. Maži dalykai kartais teikia dideliai daug džiugumo. Naktinės diskusijos pakelia ūpą, o "labankt" auštant čiulbantiems paukščiams, jau lyg ir kasdienybė... Filmas po filmo. Žalingi įpročiai. Žodžiu, gyvenam gerai.

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

Darlin'

Malu šūdą kaip malus, čiinu kaip čilinus, kvailioju kaip kvailiojus... Tik regeneruoju n kartų greičiau, nei seniau. Rock! Ekstraverto didžioji laimė yra tame, kad jis džiugesio ir energijos semiasi iš aplinkos. Aplinka padeda atgaut jėgas, pusiausvyrą ir gyvenimo džiaugsmą. Ir šiaip kažkokia pavasariškai lengva nuotaikėlė ore. Morčius? Jo. Visi turbūt žinom tą smailių akių jausmą... :D O dievai, kaip man patinka jaust ateinantį pavasarį! Kaip mane džiugina visi tie žmonės aplink mane! Yyy!

2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

H o p e

Dalykas tas, kad pasidariau kažkokia atbukus. Vidinių emocijų amplitudė pasidarė itin nedidelė. Net verkt žmoniškai nelabai moku. Pašniurkščiot tik. Gyveni žmogus ir rambėja skūra kiekvieną mielą kartą, kai tau įkanda. Ir kai kandi tu. Tiek tos romantikos, tiek to grožio. Vakar naktį ilgai sėdėjau balkone ir žiūrėjau į viso Vilniaus žiburių gražumą. Pagalvojau, kad gyvenimo meilė turbūt yra baisiai instinktyvus ir net paradoksalus dalykas, sakyčiau. Labai jį mylėjau vaikystėje, kai maniau, kad viskas yra pasiekiama ir viskas bus nuostabu, kaip tuose filmuose, kur vienintelė reali pabaiga yra happyendas. Dabar, kai žinau kiek gyvenime visokių rūšių ir konsistencijų šūdų, ir kokio reto šlykštumo prišiktadūšių žmonių pasitaiko, myliu dar labiau.

2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

It's rain again

Ot ir nenorėk tikėt nuojauta... Ot ir neklausyk mamos... Ot tau, boba, ir devintinės. Shithappens all the time. Tik kartais labiau, nei paprastai. Pora savaičių šoko terapijos. Why me? Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. :)

2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

True real life

Kartais atrodo, paimtum ir padėtum ant stalo savo širdį. Inkstus. Ar kepenis. Nusinertum odą. Bet ką. Kad tik neliktų nieko neaiškaus ir ne taip suprasto. Kad tik viskas būtų gerai. Nes ne viską gali pasakyt. Ne viską pavyksta perteikti taip, kaip yra. Žinoma. Paslėpti galvą smėlyje yra paprasčiau...

2011 m. kovo 26 d., šeštadienis

Waster

Kaip mano gyvenimas atrodytų šiandien, jei ne kelios smulkmenos, kelios kvailystės, jei ne keli staigūs ir žūtbūtiniai sprendimai?..
. .
Skambutis paryčiais. Vėl ta pati plokštelė. Kylantis pyktis, kraujospūdis ir graudulys... Kartais praeitis įsisega pikčiau, nei dėlė. Ir nuleidžia gerokai daugiau kraujo....
.
Bėdos po vieną nevaikšto. Tą mes žinom seniai.
.
Užanty sunki ir negera nuojauta...
.
.
.

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

F a r e w e l l

Kaip gerai mes išmanom gyvenimiškas teorijas, kokie puikūs strategai esame... Ir kokie netikę praktikai. Kiek daug dalykų lieka nepasakyti. Kiek daug visko nepadaryta. Kiek iššvaistyta laiko, progų ir šansų... O kaltininkų paieškos užsibaigia ties senu veidrodžiu ir pirštu nukreiptu į savo atvaizdą jame. Nieko aiškaus. Nieko apčiuopiamo. Tik daug klaustukų. Ir apmaudas, nes eilinį kartą nepadarei, ką galėjai.
.
Džiugesį dažniausiai vainikuoja ašaros. "Verk verk, mažiau myši".
.
Yra naujienų, kurios tiesiog išmuša kietą pagrindą iš po kojų. Kai netenki artimo žmogaus, visai nebesvarbu ar žinojai, kad tai tik laiko klausimas, ar ne, bet pasijunti lyg mėsmalėje. Aš niekada nepamiršiu tavęs, mano mylimas sielos broli. Niekada nepamiršiu ką man pasakei paskutinį kartą... Nieko nepamiršiu.

2011 m. kovo 12 d., šeštadienis

Walking On The Moon

Daugelis dalykų gyvenime yra pervertinami. Kaip pvz. naujausias Aronofskio filmas "Juodoji Gulbė". Nežinau ko pritrūko. Bet jei filmo metu eini darytis arbatos, tikrint fb ir ieškot kremo ir žvilgčioji į laikrodį, tai matyt juosta nėra tokia jau įtraukianti, kaip derėtų tokio lygio kinui.
.
Kelintą naktį ilgai guliu ir spoksau į tamsias lubas. Nesimiega. Užtat mąstosi. Šiek tiek gailiuosi, kad atmintis dyla. Liūdna, kad tiek geri, tiek blogi prisiminimai praranda savo aštrumą... telieka šešėliai iš pirmų meilių ir blankūs atvaizdai kažkada pažinotų žmonių... Bet gal sunku būtų išlaikyti sveiką protą, jei visi praeities momentai keliautų kartu...
.
Kantrybė - dorybė. O kai nori ir tiki, viskas įmanoma. :*
.
.
.
Įdomūs žmonės... Sorry, bet aš nemanau, kad tikslas pateisina priemones...

2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Principe Taip

Bevalė aš, prakeikta bevalė. Kaip nepramiginėt pirmų paskaitų? Kaip pasidaryt informatiką? Kaip išmokt ekonomiką? Kaip laikytis dietos? Kaip mesti žalingus įpročius? Kaip taupyt? Kaip įvykdyt visus pažadus? Kaip laiku eiti miegoti? Kaip? Kaip? Kaip? Kaip? Kaip? KAIP?
.
Paprastas atsakymas: niekaip. Nieko čia nepakeisi. I'd rather be hated for who I am, than loved for who I am not.
.
Kai pasiseka, prisapnuoju gražių sapnų. Kai nepasiseka, nesapnuoju nieko.
Ir šiaip, gyvenime man dažniau sekasi, nei nesiseka. Kol kas.
.
Labiausiai džiuginantys dalykai pavasarį yra saulė ir tulpės.
.
Aš - profesionali švaistytoja. Laiko. Pinigų. Sveikatos. Reputacijos. Garbės.
Aš galiu būti pikta. Galiu būti nepatenkinta. Galiu būti kvaila. Galiu net nedėkinga pabūt.
.
Bet. Jums, mano mylimiausi, su kuriais galiu per naktį kalbėt apie bet kurį bet kurio galo galą ir bet kurį pragaro ratą, man nebūtų gaila nei abiejų inkstukų.

2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

What Comes Around Goes Around

Mažosios sesutės užauga. Ir dar negana to paaiškėja, kad jos turi trigubai daugiau pasiutimo, nei mes...
.
O mažieji broliukai auga tiesiog akyse. Ir tik žiūrėdama į tas mažas mėlynas akytes supranti, kad jau seniai nebuvai matęs tokio skaidraus žmogaus - nevaidinančio emocijų, nesimuoliančio ir nemanipuliuojančio... Nuoširdaus, nesvanaudiško ir nepavydinčio... Kuris apkabina, nes myli ir nusisuka, kai pyksta. O ne priešignai.
.
Gražuolė mama po truputėlį sensta, kaip su liūdesiu konstatuoja ji pati. Net supertėčio smilkiniai baltėja. O aš irgi vis įtariau šukuojuosi savo blondiniškas kasas - o v drug pro peroksidą išlįs koks žilas plaukas...
.
Maištai prasideda ir baigiasi... Naujos žvaigždės gimsta ir gesta senos... Veržiasi ir užsnūsta ugnikalniai... Mados praeina ir grįžta. Mane apleidžia arba pas mane grįžta žmonės... Kai kurie, deja, smarkiai pavėlavę..... O aš, regis, sena ir sukumpus nuo metų... tik sėdžiu supamoj kėdėj su tokiu pat senu, aklu ir pasauliui abejingu katinu ant kelių ir žiūriu į vieną tašką, tebeieškodama kažko puikaus, bet nebegzituojančio - įkvėpimo, tikslo, pašaukimo.....
.
.
.
Tikiu likimu. Tikiu savo intuicija. Tikiu, kad bus taip, kaip turi būti. :>

2011 m. vasario 9 d., trečiadienis

Live & Dream

Ne visada esu patenkinta tuo, kaip gyvenu... Kodėl gyvenu... Kur gyvenu... Ne visada esu laiminga dėl to kas ir kokia esu. Bet šitie debesys praeina. Bėdos baigiasi. Ateina geras draugas ir pasako "Neverk, nes rytoj gali ir blogiau būt." Ir tikrai. Visko būna. O kam ne? Visokio šūdo atsitinka gyvenant tarp žmonių, su žmonėm.. Be žmonių.... Bet atsitinka ir daug nuostabių dalykų. Gaunam daug neįkainojamo džiaugsmo ir patirties. Gaunam meilės ir galim jos duoti. Galim dalintis tuo, ką teturim patys. Ar tai mažai? Net garsiai juoktis reikia kito žmogaus... O šiaip, čia biškį ne į temą, bet imu galvot, kad šita James Dean'o frazė visai puikiai žiūrėtųsi ant mano odos... :> Ir dar labai smagu gaut gerų žinių.... ;*

2011 m. sausio 29 d., šeštadienis

Light On

Kartais aš sapnuoju taip ryškiai, jog pabudus dar ilgai negaliu atsikvošėt. Pašoku iš miegų ir negaliu atgaut kvapo. Arba pramerkiu akis ir mintyse nusikeikiu, nes realybė visiškai ne tokia, kaip sapne... ... ... ...


Smagu! Feisbuko dėka vėl bendrauju su June iš Norvegijos, su kuria beveik prieš 10 metų susirašinėdavom tikrais laiškais... Kaip smagu atrasti seną draugę. Kai papasakojau jai , koks minimalus uždarbis pas mus, ji manė, kad juokauju, nes ji tiek uždirba dirbdama porą popiečių per savaitę... Ir kad dabar ji supranta kodėl tiek daug lietuvių dirba ten už tokias, jų akimis, mažas algas... ir sakė, kad jei negausiu darbo, kraučiausi tašes ir važiuočia pas ją į Bergeną. Ot. :D



Atostogauju jau beveik mėnesį. Tai ta proga dar ir susirgau kažkokia susna. Kad netyčiai per gerai nepasidarytų...



Sąžine, čiaupkis.




Per šitą pusmetį išsiugdysiu geležinę kantrybę. Beveik profesionali laukikė... :)

2011 m. sausio 16 d., sekmadienis

Gravity

Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ir ne viskas šūdas, kas šūdu smirda. Ne kiekvienas yra draugas, su kuriuo sugeri. Ne kiekvienas yra priešas, kuris tave keikia. Ne kiekvienas neišsipildęs planas yra tragedija. Ne visos tragedijos planuotos. Ne visi, kurių ilgiuosi, ilgisi manęs...

2011 m. sausio 12 d., trečiadienis

Winter Winds

Turėti, bet neturėti... Nei kartu, nei atskirai... Geresnių laikų laukimas... Mokymasis džiaugtis mažais dalykais... Riba tarp sapno, fantazijos, realybės... Daug abejonių... Netikrumo... Spėlionių... Ir išsigalvotų detalių... Daug gražių planų. Daug pozityvumo. Daug nerimo. Bet kartu džiugesys, ilgesys ir noras pasinaudoti šansu. Kažkas man kužda, kad yra tik 2 galimi variantai. Ir turbūt kaip visada - kraštutinumai. Baugu. Intuicija liepia. O širdis nori..... :>

Sweet 20

Manau, kad aš susitaikysiu su tuo, jog senstu. Tik niekada negalvojau, kad laikas gali eiti šitaip greitai... Net įsivaizduoti sunku, kad 20 metų gali praeiti šitaip greitai. O kad bus kai ateis 40? 50? Viešpatėliau. Smagu suaugti. Baisu galvoti, kad tuoj baigsis studentiškos paikybės ir prasidės gyvenimas ant savo šiknos. Jo. Nežinau iš kur tokios pesimistinės gaidelės. Senstu?