Bless This Mess

Buki vidiniai konfliktai ir nežinia iš kur (tiksliau, žinia iš kur) lendančios įvairaus plauko abejonės. Kaip? Kiek? Kodėl? Ilgam? Trumpam? Argi? Bet gi mes tokie padarai, kad jei nėra problemos, tai būtinai ją susikuriam. Gi neįdomu gyvent be nesąmonių ir savigraužų. Kai viskas yra gerai, tai yra gerai. O gal nėra? Ak. Bobos. Bobelės... O reto liūdnumo momentas yra toks, kai sužinai, kad visos tavo mylimiausiosios ir numylėtieji važiuoja į puikų nuostabų festivalį, o tu puikiai nuostabiai dirbsi savo visai nepuikų darbą. Jagshiemash. Kai kurios dainos pravirkdo. O kai kurios sukelia keistą nostalgiją, ar tai proto nušvitimą. Nemoku tiksliai apibūdinti to keisto skimbtelėjimo pilve, kai žiūriu ir klausau šito. Daug vienatvės ir neblaivumo. Buvo tokie laikai. Kaip gerai, kad gyvenimas keičiasi. Kaip gerai, kad į jį ateina tokie žmonės, kurie sugeba sukelti lengvą džiugesį ir pačią nuoširdžiausią šypseną... Kaip velniškai gerai.

Beauty

Jei darbas tikrai taip puošia žmogų, kaip manė mūsų senoliai, tai aš daili kaip niekad. Kaip išeini iš namų 12 dienos, taip grįžti 11 vakaro. Skaudančiom kojom, maudžiančia galva ir nenumaldomu įpročiu sveikintis su kiekvienu. Pilnas etatas tai ne zuikių dainos. Pavargsti. O minimalus atlyginimas - kačiukų ašaros. Jeigu reliai. Nauda tokia, kad imi vertinti kitų darbą ir pajunti ką reiškia užsidirbti tą prakeiktą litą, už kurį nuėjus į parduotuvę nelabai ką nuperki. Pim pirim. Anyway. Life's Good.

Alektromantija

#Per pilnatį raudonu kaspinu pririšiu seną raudoną gaidį už kojos, smėlyje varnos koja prirašysiu raidžių ir prie kiekvienos padėsiu po užkalbėtą grūdą.

#Išmušus dvylikai paklausiu raudono gaidžio, ką turėčiau daryti su visa šita maišatimi mano galvoje.

#Gaidys rinks grūdą po grūdo - raidę po raidės.

#Kai jis baigs, turėsiu atsakymą.

#Nusuksiu senam raudonam gaidžiui kaklą, nupešiu raudonas plunksnas, tris kartus apvyniosiu raudonu kaspinu ir sudeginsiu su likusiais grūdais. Mėsą išvirsiu su pelenais ir užkasiu.

#Nusiplausiu rankas ir veidą šaltu vandeniu, atsikimšiu alaus ir įsijungsiu futbolą, nes ką tas sušiktas smirdantis ir tikrai skaityt nemokantis paukštpalaikis gal ižinot apie mano gyvenimą?!

Nice To Know You

Žiema į pabaigą. Gal todėl ant šaligatvių telkšo balos, iš po sniegų veržiasi purvai ir šiukšlės. žiema yra puikus metas jau vien dėl to, kad užsninga visą tą bjaurastį... Bet batukai šlapi. Ir pikti vairuotojai taškosi negailėdami. Bet, kaip arkliai užuodžia namus, kaip šuo užuodžia pėdsakus, kaip baltasis lokys užuodžia ruonį, kaip kupranugaris užuodžia vandenį, aš imu užuosti pavasarį. Plaučiai kiekvieną kartą įkvepiant prisipildo gaivesnio ir gaivesnio oro. 2 dienos ir tai prasidės.

.

Apleidau blogą. Apleidau mylimus žmones. Apleidau rašymą. Apleidau knygas. Po galais, nieko nebeįsimyliu! Nejaugi pasenau???

.

Kai kurių kvailų poelgių tiesiog neįmanoma pateisinti. Ir nesvarbu, ar tai draugas, ar priešas, ar iš viso pašalietis. bet faktas lieka faktu, kad mes visi, visi žmonės, esame ganėtinai kvaili...

.

Keisti dalykai dedasi... 12 metų išbuvę kartu, belikus finišo tiesiajai, ėmėm ir persigrupavom. kai pčia populiariau paaiškinus. Tiesiog visi apsikeitėm kas su kuo draugauja. Bent jau mano artimiausių draugų ratas šiemet labai pasikeitė! bendrauju su tais, su kuriais niekada nejaučiau jokio stipresnio ryšio, ar tuo labaiu didelės simpatijos. Tačiau dabar net keista. Atrodo, kad tie žmonės visada buvo taip šalia... :>> Galėtų šitaip ir likti.

.

Noriu gyventi su Giedrute.

Dreamers

Sėdžiu ir mąstau (pastaruoju metu tikriausiai per daug suku blondinišką galvelę)... Regis man nieko netrūksta. Turiu viską, o jei ko ir neturiu, tai tereikia kantriai palaukti ir gaunu. BET. Kaip čia geriau pailiustruvus... Tu svajoji apie dviratį, taupai jam, metus lauki, kol jį padovanos, o kai pagaliau gauni, paaiškėja, kad jis be vairo... Arba, kad vienas ratas keturkampis... :D Tai va. Ir šitaip man pasiseka ganėtinai dažnai... Ech. :D Ir šiuo metu mano gyvenime yra pora tokių "dviračių". Ir neišmanau ką su jais daryt...

.

Gintės party buvo siautulingas.... Ajajai... ;D

.

Miego miegelio stygius... Na nieko. Šiandien prasideda atostogos, gal pavyks truputį pamiegot... Nors ir abejoju.... :D

.

Sunku patikėt, kad teliko pusė metų ir baigsiu mokyklą... Nesinori nė galvot... O dar tas jausmas, kad kuo toliau, tuo mažiau visko žinau ir moku, kad iš vis nieko nebesugebu ir nebenoriu... Žiauru, jei atvirai. :D

.

Kartais veidmainystė būna vienintelė išeitis norint išsaugoti taiką ir ramybę. Bet jei jau veidmainiauji, tai bent pasistenk, kad visi kiti apie tai nežinotų...

Su Evaldu šiandien padarėm nusikaltimą. :D

♥♥♥

Kai panešioji šitą mažą grožį ant rankų porą valandų, imi suvokt, kad jis pranoksta bet kokį sporto klubą ir bet kokį kantrybės ugdymo būrelį... O kai jis užmiega įsitvėręs tavo pirštą....

♥

Už tai mes Adomėlį ir mylim..... :D

Ahoi!

Šiandien buvo talka. Ir mano kritiškas požiūris į šitą sovietinių laikų palikimą kiek pasitaisė... :D Su pasiklykavimais, pasiūbavimais ir pasidainavimais per valandėlė ir baigėm.... :D Kadangi prie vandens grėbėm, tai kokius 5 kartus klasiokyčiai mėgino nuskandint (ak, kaip miela), o fainiausias epizodas buvo tada, kai pririšo mane prie medžio kažkokiu skuduru. Smagumėlis...

.

Gyveni ir vis sužinai apie save ką nors netikėto. Aš moku murkti. :D