IF

Kalbos dovana grįžo, kaip ir reikėjo tikėti! Gal tie keisti sapnai padėjo? Bet dabar atsirado kita problema - o su kuo gi man kalbėt?:D Šeimyna išsievakavo į giminės balių. . . Sesė miega dantukais į sieną. Hmmm. . . Eisiu, jaučiu, voveres pakalbinsiu. Arba barsuką kokį. . . Visada taip. . .

. . .

Šiandien džiugi ir liūdna diena. Europos čempionato finalas. Futbolas baigiasi. . . Vokiečiai gali laimėti auksą! Sovieso.

. . .

Labai noriu į miestą. Nebe į salą. Panorėsiu ir praeis?. . .

. . .

Kartais labai norisi pasiduot šantažui. Bet ne, Migle. . .

. . .

If I were you. . .

Tranquilized

Tos kelios valandos tamsių ir slogių sapnų nesugebėjo suteikti man taip lauktos ramybės. . . Vis dar jaučiuosi kaip įkalinta ne savam kaily. . . Negerai. Negerai, kad nebežinau nei ką sakyt, nei ką galvot. . . Ir kai iš viso nenoriu nieko matyt, nei su niekuo kalbėt. Na gal tik su porą žmonių. Bet ir tai. Gal. . . Man skauda galvą. Aš pikta. Vakar beblūdindama nikstelėjau koją. Man skauda nugarą. Man reikia masažo. . . Ir žmogiškosios šilumos. Juk visi mes žmonės, po galais, ar ne? Visi viską suprantam visi ką nors jaučiam, tik kažkaip prasižiot neleidžia kažkoks sušiktas baimės/gėdos/nevilties jausmas. O gal tai, kad nėra ko pasakyt?. . . O gal?. . . Imk ir nusišauk. Iš durų rankenos. . . nes čia neišgėręs nesuprasi. (joke)

. . .

Mano intuicija mane stebina. Bet jaučiu toli gražu ne viską. Blogai. Gal todėl ir nesekasi pastarosiomis dienomis taip, kaip mėgčiau. . . Bet galiu pasakyt vieną - nieko nėra neįmanomo. . . Kaip ir padėties be išeities.

. . .

Šitas nežinia iš kur atsiradęs pyktis irgi stebina. Bet juk žmogiška. . .

. . .

"Noriu į negyvenamą salą. Ieškau bendrakeleivio. Radusiam atsilyginsiu."

Tirlis Pirlis Terlius

Ekskursija praėjo be didesnių aukų. . . Ir iš vis be ypatingų įspūdžių, praradimų, atradimų, džiaugsmų ar pykčių. Tik suvokimas, kad šita ekskursija tapo tarsi pabaigtuvių štampu. 10 metų. Baigta dešimta klasė. Rugsėjį viskas jau bus kitaip. . . Vis dėl to profiliavimas ir visa kita. . . Truputį liūdna. Truputį smagu. Ir truputį keista. Beveik su visais kartu jau 10 metų, ir vistiek supratau, kad nė velnio nepažįstu. . .

. . .

Aš tikrai per daug kalbu, ane?

. . .

Klasiokas sakė, kad aš jam labai keista. Aš visai nesijaučiu keista. Et, nesvarbu.

. . .

Nežinau ką parašyt. Vakar galvoje sukosi šimtai minčių. Kai plaukiojomės valčiukėm. . . O dabar gal miego trūkumas padarė savo? Noriu, o negaliu. Rašyt. Nesmagu kažkaip. . .

. . .

Viskas gerai, kas gerai baigiasi.

. . .

Įsimintiniausia ekskursijos frazė:

"Asta pasta, šikna prakąsta! Linas cepelinas, Linas plastilinas! Tirlis pirlis. . . terlius!"

Nežinau. Dabar kažko visai nebejuokinga. . . O tada patiko. Būna. . .

Jesus loves me

Kažkodėl kiekvieną savo apgailėtinos egzistencijos akimirką aš viskam ieškau pateisinimo, paaiškinimo ir bent vieno įrodymo. . . Nežinau kam man to reikia. Gal kad patikėčiau realybės realumu? Aš nežinau. Bet netikiu jokiu dievu. Ir nemanau, kad mano gyvenimą tvarko būtent jis. Ir taip dažnai deklaruojamu jo gerumu aš netikiu. Gal ir negerai. Gal tikėjimas Kažkuo suteikia psichologinę apsaugą? Bet nežinau. . . Ir vakarykštė Hauso serija man labai patiko. Kai Hausas kovojo su Dievu. Lygiosios. . . :D

. . .

Išlydėjau Giedrutę su Eglute. . . Sunkiai užveri paskui save duris ir namai vėl apmiršta. . . Kažkaip liūdna. Vakar turkai gavo. Vakar vokiečiai laimėjo. Vakar daug juokėmės. Vakar buvo gerai. Kaip bus šiandien?. . . Ar išsipildys norai? Ar sudaužysiu neatsargų puodelį? Su kuo susipyksiu? Kas įskaudins? Ko bijosiu? Iš ko juoksiuosi? Kas juoksis paskutinis? Kas tiesiog tylės?. . . O kas atsiprašys tūkstantąjį kartą?. . . Man atrodo, kad atsakymai bus labai paprasti. Tik tereikia kantriai palaukt. . .

. . .

Kad skrandis pavirstų palaimingu vakuumu kartais gana vieno žvilgsnio. O šypotis visą dieną nereikia net tokios priežasties.

Wery nice! How much?

Ak, kaip puiku gyventi šioje žemėje toms dieviškoms, tobuloms iki kaulų čiulpų, būtybėms: gražioms, protingoms, sąmojingoms, linksmoms, noulat pasitempusioms, gracingoms kaip stirnos, kiekvieną minutę sugebančioms išlaikyti nepriekaištingą prekinę išvaizdą. . . Joms nestringa internetas, netrina batai, jos neįsimyli aklai, o jei taip atsitinka, tikrai netyli šiknų igaubusios, jos moka matematiką, rūbus perka tik D&G, Armani ir Gucci. . . Gerai toms, kurių kiekviena gyvenimo akimirka yra tiksliai tokia, kokios jos tikisi. Kiekvienas veiksmas apskaičiuotas tūkstantųjų tikslumu, o kiekvienas žodis pasvertas ir visaip kaip išmatuotas. . .

. . . . . . .

O kur dėtis mums, paprastoms žemės mergaitėms? Kartais nusišnekančioms į lankas, kartais tinginčioms, o kartais tiesiog vienišoms. . . Parastos žemės mergaitės nėra nei tobulai gražios, nei mirtinai protingos. . . Jos turi trūkumų. Ir ne vieną. . . Tik tiek, kad tikros.

. . .

Tik va, tų nuostabiųjų dieviškųjų tobulybių ant žemės vaikšto kokios dvi antruoju. Kad gerai. . .

Debesėliai

Kai pradeda pykinti nuo apsvaigusių nuo alučiaus, bedančių šypsenų, kai pradeda plyšti galva nuo girtų dėdžių ir tetų, nevikriai trepsinčių kažką panašaus į klumpakojį, kai girti bilanai truputį per daug įsisiautėja ir išvadina Marina, kai prisikabina nežinia iš kurių Bublelių paleisti „kieti byčai“, o naujieji bateliai nugramdo pirštus ir verčia cypčioti vaikštant. . . Kai nuo šalčio suragėja pirštai, o keistas hiperlinksmas draugelis ima pasakoti apie Europos sąjungos lėšų fondus, kai įsilipi į neaiškią drumzliną balutę, o biotualetuose vos neprarandi sąmonės nuo tėviškės aromatų . . . Kai alėjos suoliukas tampa pačiu nuostabiausiu dalyku, galinčiu atsitikti gyvenime. Imi, ir netyčia pagalvoji, kad tai ir yra tikrosios, lietuviškos, nuostabios joninės. Iš peties. Ir nesvarbu, kad linksma ir negėrus, kad pagal Vudį taip pat smagu šokti kaip ir pagal Kučinską. . . Ir suvokimas, kad kai kurie žmonės tikriausiai taip ir nesusiprotės, o kai kurie susiprotėjo geeerokai po laiko, jau nebeglumina ir nė kiek nebestebina.

. . .

Taip ir gyvenam – perspektyvos nešviesėja. Tik šonai po trupučiuką džiūsta. . .

. . .

Buvo smagu.

. . .

Amen.

Bim bam

Su kiekviena nauja, švaria ir tuščia visatos minute, visa raizgalynė mano galvoje tik plečiasi ir pučiasi. . . Viskas keičiasi kas tūkstantąją sekundės dalį. . . Viskas mainosi ir persipina tūkstantį ir vieną kartą. . .

. . .

Aš nesustabarėjusi. Aš tiesiog pavargusi.

. . .

Ką tu mąstai, po galais? Ir kur mano negyvenama sala?. . .

. . .

Visas neapčiuopiamas mano vidinis Aš miega. Bandau jį žadint. . . vasaros pradžioje jis visada taip – apsunkęs nuo letargo miego. . . nes pavasarį jo niekas neužkliudė. Bet pastaruoju metu aš jaučiu, kad jis yra gyvas. Vis dar. . . Aš žinau, kodėl jis bunda. Ir dar keli žmonės žino. Tik nežinau, ar jam verta bust. Nežinau, ar ,neduok die, jis dar giliau neįmigs, neišdegus užmačioms. . . Nežinau. . .

. . .

Tik tiek, kad kai manasis Aš snūduriuoja, sakinius dėlioti yra nepalyginamai kebliau. Ir mintis reikšti yra sudėtinga. . . . Bet pati miegu ramiai. Ir sapnai gražūs. . .

. . .

Viskas bus gerai, ar ne?:)

. . .

Ačiū

Hallo hallo! Pagaliau mano mielas procesorius grižo namo. Tupi stalo dėžėje, specialiai pritaikytoje jo gabaritams, ir meiliai dūzgia. . . Pagaliau jis turi naują valdymo bloką. Ankstesnysis išsilydė. . . Pff. . . :D (O vis dėl to panašumų atrasti galima. . . :D)

. . .

O kad man kas būtų pasakę, kad savaitėlė be pc yra toks liūdnas dalykėlis. . . Nei one, nei skype, nei blogger, nei bahu. . . Žodžiu nieko. Batai. Ir kai gyvenimas susideda iš futbolo, miego ir nuolatinio svaigimo, tai gero nelauk. . . :D

. . .

Ačiū tam, kuris sukūrė nuostabiausią vaistą nuo liūdesio ir niūrių minčių - apsipirkinėjimą ;DD

. . .

Vakar naktį, pusę pirmos, aš šokau virtuvėje. Mėčiau kas papuola, kur papuola. Turkai sužaidė aaaaaaaaaaaaafigenai gerai. . . kad ir be Volkano.

Ė. Aš normali. Man tik futbolomanija. . . :D

. . .

Kartais man pasivaidena, kad gyvenimas man klojasi per gerai. O kartais tikrai atrodo, kad "Jesus doesn't love me". . . Ir nežinau kuria hipoteze tikėt. . .

Sugalvojau.

Juk vienas būdas išsiaiškinti yra. . . .

. . .

Aš vis dar negaliu patikėti, kad viskas baigta. 10 klasė įveikta. Lietuvių egzaminas - tvirtas 10. . . Trimestrų per daug nesusimoviau. . . Nu fantastika!. . .

. . .

Ką gi ką gi - dabar liko atlaikyt likusią vasarą - jonines, metines, tūsiukus, mišką, vasarinę depresiją ir vasarinę euforiją, vienatvę ir apgultį, fobijas, kompleksus, priepuolius, ekskursijas, keliones, meiles, ašrasa, džiaugsmus. . .

Atrodo kas čia yra - du mėnesiukai. . . Bet nagi išgyvenk, kad gudrus. . .

. . .

Nieko nėra šlykščiau, už bet kokius santykius dėl bet kokios naudos. Nieko bjauriau - už apsimetinėjimą ir tam tikro laipsnio aktorystę. . .

. . .

Nieko nėra geriau už laisvę: senos meilės naują meilę, ir naują meilę. . . ;)

. . .

Įmečiau į Carito dėžutę kelis litus. Pasidarė geriau. Nes ji ir taip buvo labai netuščia. . . :>>

. . .

Ačiū!:*

Who let the dogs out?

Seniai jau buvau taip pakiliai nusiteikusi. . . Nors ir žinau, kad žmonės yra linkę viską interpretuoti taip, kad jiems būtų patogiau. . . Aš pati taip darau. . . Bet. . . :)

. . .

Atvirumas yra puikus dalykas. Vakariniai pletkai per skype - irgi. . . :D

. . .

Šokti iki sąmonės netekimo yra gerai. Kitą dieną nevaldyti kūno yra blogai.

. . .

Internetas veikia. Gerai. Bet jis neįsivaizduojamai srtinga. Blogai.

. . .

Kaip aš nemėgstu ugdytis kantrybės. . . . . .

Ir kaip gražiai vakar turkai laimėjo!. . .

. . .

Nebijau lietuvių kalbėjimo. Dar. :) Rytoj numirsiu iš panikos. . .

. . .

Skambant IAMX - after every party I die viskas man atrodo dar geriau!:P

. . .

Dieve dieve, kai pagalvoji. . . <3>

. . .

Nevermind

Niekada net į galvą nebuvo man šovę, kad nuo muzikos galima šitaip užsitręšt. Ir be alkoholio. Dar šiandien protarpiais pastrykčioju. . . :D Aišku, tai psichinio stabilumo nedemonstruoja, bet kam tai rūpi. . . :D

. . .

Na, reikia pasakyti, kad viskas tobula kažkodėl niekada negali būti. . .Juk būtiniausiai turi kažkas sušikt visą puikų gimtadienio party. Reikia iškęst kažkieno isterijos priepuolius. . . . Ką jau be padarysi. O gimtadienis, turiu pasakyti, buvo tikrai labai puikus! Ačiū tau, pupyte :P*

. . .

Bet faktas lieka faktu - man velniškai sekasi. Kad ir ką besakyčiau, kad ir kaip bezvykčiau. . . Aš turiu angelą sargą, laimingą žvaigždę (ar dar kokį brudą), nes man tikrai labai sekasi. Ir ne tik todėl, kad visada laimiu prieš sesę metant kauliukus ar monetą!:D

. . .

Kai kurių refleksų atsikratyti yra sunku. O ir nesinori.

. . .

"Dabar kokios 2? Aš ir sakau kad slidu kažkaip. . . "

"Ups. Metaliukas. . . Jis nukrito. . . . ."

"Uuuuuuuuu. . . Smirda svylančia guma. . ."

"Kiauuuuuuulės! Ir tu būsi kiaulė. Tu pamatysi. Tikrai būsi. Aš tau sakau."

. . .

Tik tiek bėdos, kad ir geri ir blogi dalykai visada turi pabaigą. Net ir netikri. Nors jei iš tiesų viskas yra netikra?. . . Tik tas pagalvės kampas. . . Žinai ką, aš išsimiegojau ir šiandien visą dieną galvoju: "O tikrai - kas po galais tikra?". Ir nerandu jokio patvirtinimo ar paneigimo. . .

. . .

Baba. . .

Galvoje skamba "Requiem For a Draem" garso takelis. (Tas pagrindinis. Tas nuostabusis. . .) Ir Fionos daina iš Šreko. . . Neblogas derinukas. :P . . . O ant širdies kažkaip lengva. . . Kaip visad, kai netikėtai aplanko penktadienis, 13. Ir nieko, kad mano dovaną, į kurią įdėjau šitiek meilės, kažkas pavogė, Akvilei nei nespėjus pamatyt. Na liūdna ne dėl to, kad tai buvo kažkoks ypatingas daiktas. Aš jai padarysiu kitą, bet man liūdna dėl to, kad mūsų žmonės yra šitokie baisūs. Tai va, jei pamatysit kada žydrų stiklinių karoliukų apyrankę, su tamsiai mėlynų karoliukų užrašu "Totikė", tai žinokit - vogta. Nužiūrėkit tą žmogų piktut piktutėliais žvilgsniais. . . Fu. Bet pasveikinom mes ją gražiai. :) . . . O šiaip, viskas okis. Namie karaliauja močiutė - vombatė, kas vakarą raškau dideles sultingas rasotas braškes iš plačios lysvės, ir jas valgau pusryčiams. Tai kas, kad alergiška aš joms. . . Pf. . . Jei žiūriu futbolą, tai jau iš kart žinau, kad mano komanda pralaimės. Taip tik su portugalais nebūna. Atsparūs kažkokie pasitaikė. . . Ir laiko nebeturiu. Kažkas jį ėda. Kitaip čia nebus. . . Sapnuoju keistus sapnus, bet meigu ramiai ir gerai kaip niekad iki šiol. gal kad dvasios ramybę pagaliau atgavau visiškai. Niekas nebegraužia. Nebesuku galvos dėl visokių pievų. O kam?:> . . . Va, atlaikiau egzaminą lietuvių. Tik pakalbėt beliko. :>> Bet pirma dalis pasisekė geriau nei tikėjausi. . . ;) . . .

True or True

Taigi štai. Sėdžiu pikta, susivėlusi ir rūsti kaip paskutinė nelaiminga raganų ragana, apsikasus milijonu popiergalių, papkių ir sąsiuvinių su lietuvių kalbos taisyklėm ir taisyklytėm. Su pavyzdėliais, sudėtingais atvejais, sąvokomis ir galimomis klaidomis. . . Mokausi egzaminui, per kurį rytoj neišgirsiu ir nepamatysiu Chesterio. . . Tad pikta. Nuklampojau iki kaimynės pieno. Kelias – tikros kopos. Nejuokauju. Inkarai pilnut pilnutėliai biraus, šilto smėlio. Bet pieno močiutei gavau. Ir šiaip ne be nuotykių. Grįžau, mečiau stiklainį ir puoliau ieškot savo laimės maikutės. Ant priekio - „Italia“, o ant nugaros „10“ (Totti, jei ką.). Ir ką jūs manot. . . . Smagumas prasidėjo, kai Van Nistelrooy įmušė būdamas nuošalėje. . . Ir beje beje, arbitras užskaitė įvartį. . . Toliau nepasakosiu. Reziume – 0:3. Žodžiu nepadėjo nei sėkmės maikutė, nei keiksmai 5 kalbom, nei varškė mesta į ekraną, nei grasinimai. . . Niekas nepadėjo. O kur dar supratimas, kad neskiriu duslių ir skardžių priebalsių. Po galais! Kodėl c duslus, o h skardus?! Arba šita sistema neparemta absoliučiai jokia logika, arba aš kažką ne taip apie skardumą ir duslumą suvokiu. Anyway. . . Nieko nebus. . . Parašiau du nevykusius straipsnius. Neturiu ką rengtis į tą nelaimingą patikrą. Tai ačiū dievui, kad man užteko proto atsisakyt eit į matematikos egzą. Sovieto. Bjork man varo psichozę, bet klausau jau kokią 7 dainą. Nieko nieko. Šiaip rytojaus egzo aš nebijau. Visai. Bijau kalbėjimo ir rezultatų. Tai tiek. Labanakt :*

Peace

Rytoj lietuvių kalbos egzaminas. Pirmas gyvenime. Dieve dieve, kai pagalvoji. . . Žinant, kad nė vienos minutės nepraleidau kad jiems specialiai pasiruoščiau, padūkusiai ima graužti sąžinė. . . Ai tiek to. . . Dar į one.lt nueisiu. . . Paskui išbėgsiu laukan, dar pas močiute, dar kai kas paskambins, dar reikia susitvarkyt. . . Dar futbolas vakare. . . Taigi. . . . :D Nors kitą vertus - taigi 10 metų aš ją mokausi! Ką moku, tai moku, o ko nemoku juk neišmoksiu per valandą. . . . . . Pasijutau labai ganėtinai moraliai sužlugdyta, kai užvakar susizgribau, kad rytoj Vilniuje gros Linkin Park. . . Aš juos dievinu. O gyvai neišgirsiu, nors jie vos už mažiau nei 300 km. . . Nors verk. . . :( Bėgu pjaustytis! . . . Tai va. . . . Ak kokių pozų tik neišlaužia tos oranžinės mergytės one.lt. . . Niekaip neatsistebiu - na iš kur paprastoms Kavarsko ūdroms tokie gimnastikos įgūdžiai?. . . . . . O štai aš gyvenu gerai. Tikrai. Ir šeštadienis puikut puikutėlis nusimato!:) . . . Nuotaika triukšmingai grįžo. Įkvėpimas jau buvo šmėstelėjęs. O meilė vis vaikštinėja. . . Tai šen, tai ten. . . Kas ją supaisys? Tik tiek galiu pasakyt, kad praregėjimas yra labai naudingas dalykas. Net labai labai. :) . . . Ak, pagaliau sulaukiau - kas dieną futbolas. . . Pasaka - ne gyvenimas. . . :P . . . Tai va. O svajonės irgi pildosi. Po truputį. . . Bet pasirodo, kad stebuklų vis dėl to būna. . . :)

Makin Magic

Mėgčiau parašyti čia ką nors toooooooooooooookio. . . Stulbinančiai protingo, įsimintino, žavaus, sąmojingo (ar bent jau sąmoningo). . . Ką nors įdomaus, kiek juokingo, labai prasmingo. Bet kai pati tokia puiki nesi, tai kaip išgimdyti tokią nuostabybę?! Nū ogi niekaip. Tad susitaikai su savimi, pamąstai, atsisėdi, parašai ką nors nuoširdaus, graudaus ir kasdieniško. Ir gerai, ir sueina. . . Stebuklų žemėje nebebūna. . . . :)

One cup of freedom, please.

Kaštonai jau kaip ir nužydėjo. . . Meilės - baba. Normalios. Apraiškų, užtemimų, apsvaigimų būta, čia ginčų didelių kelt negaliu. . . Beeeet. . . Neužsiliko. Nė viena. Matyt nerimtai atrodė viskas. O kartais eini, žiopsai, ir nė nepajunti kaip kvaila šypsena iš kažkur atslenka, vos pamačius jo šviesią ševeliūrą iš už kampo. Pasaki draugei. Su drauge draugiškai pakrizeni. Ir visa meilė tuo užsibaigia. Penktokiškai, ane? Kokia meilė, toks ir jos likimas. . .

. . .

Kai kalbu telefonu, man visada atsitinka visokių nuotykiukų nuotykėlių. . . Va, kad ir šiandien. Kalbėjau. Ir pokalbio metu iš kažkur atsklisdavo nesuprantami, nepaauškinamos kilmės garsai, su rusišku akcentu. Tarsi koks dėdė rusas, be abejo šnipas, užkandžiautų silke, klausytų pokalbio ir protarpiais garsiai pašnopuotų į ragelį. Dar iškėlėm hipotezę, kad tai ateiviai. Invazija???. . . Ojojoi ojojoi, kaip Akvilė pasakytų. . . :D

. . .

Šiandien išgirdau pageidavimų pas mane daryt arbatytę su nakvyne ir visu kuo.

Tikrai norit?

O plačiu mąstu?:>

Makes me wonder

Kartais, kai sėdžiu viena kokioje nors mažai pastebimoj pakampėj, man vaidenasi, kad laiko tėkmė nebeegzistuoja. Nes kiekvienas rytas toks pat, kaip vakarykštis. Kiekvienas vakaras - identiškas , kaip praėjęs. . . . . Net dulkės ant lentynų gula tolygiai ir vienodai. . . Naktį tie patys šikšnosparniai, ryte - tie patys alkani paukščių balsai. Viskas kaip nesibaigiantis deja vu. . . Pavargau. Nusibodo. O gal tiesiog letargo miego stadija? Gal aš kokonas? Na žinot, kaip maži drugeliai. Iš pradžių būna kirminas, paskui kokonas, o paskui jau drugelis. Nors iš tų kirminų retai kas gero išauga. Ech. Pieva.

. . .

Rytoj į mokyklą. Nenoriu. Vėl tvankios klasės, makalynė, painiava, klykiantys it nuplikyti piskiai, intelekto ne tik, kad nesužaloti, bet net nepaliesti liurbiai, kvailos pamokos, eilės valgykloje, triukšmas, spūstys. . . Ar keista, kad nuo to pavargau? Tiesa, praėjus dviem vasaros mėnesiams jau prasideda "lomkės". Reikia to. Bet reikia ir pailsėt. Juk į mokyklą norim ne dėl kūno kultūros, tikybos ar matematikos. Dėl pertraukų, dėl draugų. Negi ne?

. . .

Pikta. Liūdna. Ir baisu. Mane visiškai apleido įkvėpimas. Net straipsnį išgimdyt pasirodė ne mano jėgoms. . Negaliu. Bijau, kad ir egzamino metu bus tas pats. Ir kalbėjimo. Mintys tapo skurdžios, sakiniai sukapoti, nuoseklumas. . . Hm. Pirmoje klasėje įkvėpdavo Nėris, trečioje - Velskopf-Henrich, penktoje - Rowling, šeštoje jau Tolkienas. . . Paskui buvo Allende, Binkis, Hearn, Irvin, Coelho, Ivanauskaitė, Murakami, Lukjanenka, Egziuperi. . . O dabar mane įkvepia režisieriai. . . Stone'as, Alen'as, Ono, Aronofski, Zemecki, Bet aš nebe sugebu reikšt minčių žodžiais. . . . Aš tik savo galvoje matau, kaip tai turi atrodyt vizualiai. Koks apšvietimas, kokiu kampu reikia rodyt veidą, kokia turi būti butaforija. . . . .

. . .

Tai va. laukiu vasaros. Tiksliau jau sulaukiau. Bet kokia vasara, kai dar reikia kuprinę pakuot ir namų darbus daryt?. . . Taigi, kad šūdina.

. . .

O aš tavęs tikrai pasiilgau.

. . .

That's not my name

Tikri draugai, nors ir būdami toli, sugeba skleisti gerąją energiją. Ačiū. Pirk tą D&G. . . :D

. . .

Pabudau ryte patenkinta ir romi. Kažkaip viskas (beveik) puikiai klojasi. . . Iki tobulybės toli, bet mirt rytoj nežadu. . .

. . .

Mačiau gerą filmą. Tikrai ne veltui iki 3 ryto sėdėjau susirangius virtuvėj ant kėdės. "Girl, Interrupted". Geras. Patiko. Pabaiga galėjo būt dramatiškesnė, bet neblogas. . . :>>

. . .

Buitiškumas. Nebepastebiu žydinčių kaštonų. Nes skaičiuoju dulkes ant batelių nosių. . . Ir žingsnius. Negerai. O ką daryt? Naivuoliams sunkiau gyventi. Tad ilgainiui jie tampa buitiški. Ne be pagalbos. . .

. . .

Aš ne Rūta. Aš nestudijuoju medicinos. Kiek galima. Kai sutinku nepažįstamą žmogų, jis neretai paklausia ar aš ne Rūta. Ir kelintam medicinos kurse studijuoju. Nebejuokinga.

. . .

Kaip gaila, kad nesugebu užkonservuoti prisiminimų. . . kiek gerų dalykų aš jau pamiršau? . . . O kiek dar plaukia užmarštin. . . Tikrai gaila. Na, tiek paguodos, kad kartu pamirštu ir visus blogus. . . O atmintyje kabėt lieka tik nereikšmingi mažmožiai, kurie tuo momentu visiškai nieko nereiškė. . . Negerai. Visai negerai. Alshaimeris tokių metų?:o

. . .

Noriu į negyvenamą salą. Havajuose. Tik ne į tokią pripainiotą, kaip per "Lost". Noriunoriunoriu. Na gal ne visai viena. . .