2008 m. birželio 3 d., antradienis

One cup of freedom, please.

Kaštonai jau kaip ir nužydėjo. . . Meilės - baba. Normalios. Apraiškų, užtemimų, apsvaigimų būta, čia ginčų didelių kelt negaliu. . . Beeeet. . . Neužsiliko. Nė viena. Matyt nerimtai atrodė viskas. O kartais eini, žiopsai, ir nė nepajunti kaip kvaila šypsena iš kažkur atslenka, vos pamačius jo šviesią ševeliūrą iš už kampo. Pasaki draugei. Su drauge draugiškai pakrizeni. Ir visa meilė tuo užsibaigia. Penktokiškai, ane? Kokia meilė, toks ir jos likimas. . .
. . .
Kai kalbu telefonu, man visada atsitinka visokių nuotykiukų nuotykėlių. . . Va, kad ir šiandien. Kalbėjau. Ir pokalbio metu iš kažkur atsklisdavo nesuprantami, nepaauškinamos kilmės garsai, su rusišku akcentu. Tarsi koks dėdė rusas, be abejo šnipas, užkandžiautų silke, klausytų pokalbio ir protarpiais garsiai pašnopuotų į ragelį. Dar iškėlėm hipotezę, kad tai ateiviai. Invazija???. . . Ojojoi ojojoi, kaip Akvilė pasakytų. . . :D
. . .
Šiandien išgirdau pageidavimų pas mane daryt arbatytę su nakvyne ir visu kuo.
Tikrai norit?
O plačiu mąstu?:>

Komentarų nėra: