Pokahonta

Pikta. Negi taip sunku tą sušiktą karantiną paskelbt? nes jaučiu, kad imu atkritinėt... Nubėgau į vaistinę, prisipirkau visokių chemikalų. Gydysiuos. O perpietėlė jau pirmadienį irgi nėra geras ženklas... Namie čigonynas kažkoks... :D

.

Lipu ir lipu į tą patį š... vieną... Du... Tris kartus iš eilės... Ir ką? Ir nieko. Nulis sveikų. vaikiškas naivumas ir tikėjimas pasakom nugali argumentus ir kritinį mąstymą (taip! aš jį turiu! šiokį tokį)... Tiek to. Viskas bus gerai. Visada būna! :D

.

Sapnavau senus laikus. Kai aš buvau Pokahonta, o tu lakstei kaubojum.... :D

.

Bent kartą gyvenime būtų faina žinot ko noriu. ;D

Lights

Kvėpuoju praeities dulkėmis. Mintu šukėmis. Rankioju nuotrupas. O svaičiojimai apie gyvenimo keitimą taip ir lieka svaičiojimais. Anot Giedrės, mes neturime talento gyventi. Bet aš labai mažai žmonių pažįstu, kurie tokį nepaprastą talentą turėtų... . Miegas miegelis. Dėl to ir myliu ramius savaitgalius namie. Niekas nedrumsčia sapnų. Nebent esamesinimasis iki ryto... :D . Netikėtumai. Praeitis grįžta. Gal ir gerai. O kodėl gi ne?...

The Piece Of My Heart

Kartais pati nebesuprantu kas esu. Kartais elgiuosi taip, kaip Milda niekada nepasielgtų. Kalbu, kaip Milda niekada nekalbėtų. Mąstau, kaip ji niekada nemąstytų... O gal Ji tiesiog išėjo? Gal naujasis Aš liks gyventi iki kito pasaulio persivertimo? Gal šitas chaosas galvoje tiesiog vieną rytą išnyks... Žudo mane šitas gyvenimo etapas - žengimas į tą vadinamąjį Suaugusių žmonių pasaulį. Šiais metais spręsis likimas. O aš einu Va Bank...

.

Pastaruoju metu mažai ką jaučiu. Nebent šąlančias rankas ir greipfrutų kvapą.

.

Keičiasi mąstymas, keičiasi draugai, keičiasi vertybės, keičiasi norai, keičiasi planai, keičiasi, keičiasi, keičiasi, keičiasi...... ir keisis...

.

Praeitis yra šešėlis. Ilgas šleifas.... Nėra žmogaus be šešėlio, kaip ir be praeities. Tik vienų praeitis yra smaugianti šaltais pirštais, ir kiekviename žingsnyje kvėpuojanti į nugarą...

.

Vakar atsikandai dar vieną gabalėlį mano širdies.

Life is Simple

Po savitės sirguliavimų vėl apsireiškus mokykloje jausmas lygiai toks, kaip po ilgo savaitgalio. Viskas taip pat, kaip palikau. Tik gal klasiokyčiai kiek labiau pasiilgę. Ne kasdien gauni tiek nemokamų apkabinimų! :D Visai smagu. Nors ant galvos griūva kontrolinių ir šeip fainų namų darbų lavina.... Aš ne indaplovė. Ištversiu. ;DD

.

Nusimato ramus mergaitiškas savaitgalis. Su vyniuku. ;D

.

Giedrutė vis bando mane užkrėsti savo pozitiuviomis gyvenimo idėjomis. Bet aš kažkaip sunkiai užsikrėtinėju... Senstu...

.

Noriu reggae party. Gal taip nebesiautėčiau... Ir šiaip... Atsisėdus prie pc klausyt reggae ir švęst reggae yra visiškai skirtingi dalykai!

.

.

Ką man daryt..... Nes noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu(?)...

Žiemos miegas

Žiemos miegu šitą įrašą pavadinau neatsitiktinai. Taip zyziau, kad atostogos jau baigiasi, kad pirmadienį nuėjus į mokyklą susirgau. Nesunkiai. Bet temperatųra vakarais vis laikosi, mama ima nerimaut, nes jau 3 dienos viskas lygiai taip pat. O man ta nepelnytų atostogų savaitė kažkaip irgi mažai džiaugsmo neša. Nekenčiu liepžiedžių arbatų, šiltų chalatų ir vilnonių kojinių. Nemėgstu gulinėt ir eit miegot anksti. Tad ir neinu. Tikiuosi čia ne kiaulių gripas. Su kariūnais, kuriuos regis šita liga išguldė, aš nekontaktavau, tad kol kas miegu ramiai... :DD

.

Kai guli namuose antrą savaitę iš eilės, laiko apmąstymams apstu. Net per daug. Kartais norisi trenkt sau. Na kodėl turiu pridaryt tokių paikysčių? Kodėlkodėlkodėl? M? Na kodėl? Kodėl kartais taip savęs nekontroliuoju? Kodėl nepalaikau liežuvio už dantų? Ir iš viso... Kartais pasekmių ir nuobodulio baimė yra didesnė, nei noras tą kažką gauti... O dažniausiai tai būna tiesiog užgaidos - laiko klausimas... Tai neduoda man ramybės. Bet aš nieko negaliu sau padaryt. Meldžiuosi, kad išaugčiau. Bet garantijų nėra... Eilinį kartą apie tą patį. Bet gi čia dienoraštis. Galima.

.

Tai va. Prisnigo. Verksiu. Myliu ir ilgiuosi. :>