Cry Me a River

Žmogus pradeda savo gyvenimą verksmu, verkia gyvendamas tą gyvenimą, ir verksmu tą gyvenimą dažniausiai užbaigia... Vieni verkia daugiau, kiti mažiau. Vieni verkia dėl visų niekų, antri ašaros neišspaudžia net iš didelio skausmo... Verkiam viešai, verkiam pasislėpę, verkiam ant draugo peties, per televizijos šou, parduotuvėje, teisme, kapinėse... Ir kai pagalvoji, ašaros dažniausiai priimamos geriau, nei juokas. Negalima juoktis iš nelaimių, iš to, iš ano, iš trečio.. O kodėl negaliu juoktis iš savęs? O iš tavęs? O iš jo? Kodėl negalima vietoj raudų iš to pasijuokti ir palengvinti savo pačių vargą paprastai ir neskausmingai?.. Verkti mokame jau gimę. Juoktis išmoko gyvenimas. Cha.

The Warmth

Pavasaris. Įskaitos, nemiga, mentai parke, meilės trūkumas ir maniakų antpuoliai. Besikeičiantis gyvenimas (ir ne tik mano) atneša daug džiaugsmo, bet tuo pačiu ir daug nerimo... Viskas keičiasi. Ir nelabai kas klausia ar mes to norime, ar mums reikia.... Bet viskas bus gerai. Visada būna. Gal su lengvais nukrypimais nuo kurso, su paklaida ar su pašalinėmis pasekmėmis... Bet argi ne tai ir yra gyvenimas? Gal. . Sunku patikėti, kad jau įpusėjo balandis. Gi tuoj vasara... Atrodo tik vakar buvo rugpjūtis, įjunk šviesą.... ir šėlionės Zypliuoes..... rugsėjo 1... Kažkur naktį, su sijonuku ir aukštakulniais... po brūzgynus su Giedre ir draugais draikėmės... :D Ką tik laistėm naujus metus, ką tik siautėjau savo gimtadienyje... Tuoj viskas versis aukštyn kojom... nesakau, kad nesidžiaugiu, bet nemeluosiu, kad nė kiek nesibaiminu. . O tu mane išvarysi iš proto. Jau nei juokinga, nei liūdna. Jau paprasčiausiai baisu.

Only You Know Me

Vakar buvo viena iš tų dienų, kai galva ūžė ir pūtėsi nuo apmąstymų: gyvenimo prasmės paieškų, savianalizės, įvykių dėliojimo į lentynėles ir bekūnių sąsajų čiupinėjimo... Pasistengiau galvoje atkurti visų draugų veidus. Gėda. Ne visus pavyko atsiminti taip aiškiai, kaip norėjau... Bet iš esmės, kai ėmiau dėliot... Dievulėliau! Žmonės! Kokie jūs nesveikai skirtingi!... Nuo nedrąsių, giliaminčių tylenių iki akiplėšiškų vakarėlių liūtų... Draugų ir gerų pažįstamų sąraše radau davatkų ir kalių, narkomanų, abstinentų, savižudžių, gėjų, reperių, didžėjų, metalistų, architektų, sportinikų, mokinukų, mokytojų, rastamanų, šamanų, fifų, banglų, muzikantų ir visai klausos neturinčių... O kokia neaprėpiama paletė savybių, bruožų, pomėgių, polinkių..... Oh mama!

.

Kai kurie iš tų draugų jau atitrūkę, kažkur... Kažkaip nutolę... Ir reikia prisipažinti, kad kai kurių man tikrai labai trūksta. Bet ne visada pavyksta išvengti povandeninių rifų ir srovių... Tokia politika. Taip sakant. Neprarandu vilties, kad viskas dar gali būti taip, kaip gerai buvo kažkada...

.

Iki išprotėjimo lauktas pavasaris pasirodo esantis tik smarkus žiemos pratęsimas. Blin :/ Dar pora savaičių šitos kankynės ir ieškosiu kokio švaresnio būdo pasidaryti lengvą galą....

.

I'm a freak bithc, baby.

Alibi

Neskau, kad esu labai guvi. Gal greičiau atvirkščiai. Pastaruoju metu kietai įmigau žiemos miegu ir be pirmų pavasario požymių galiu nesitikėt prabudimo. Kur kas mieliau žiūriu Krikštatėvį, negu ieškau tūso. Na gal kad po gimtadieninio siautulio dar neatsigavau. :>

.

Mūsų bohemiško gyvenimo svajonės atgimė. Prieš miegelį pasimelsiu, kad planai pavyktų. Kad gyventumėva sykiu ir siaustumėm po Vilnių. Dvi bohemiškos pupitės. Mew. :D net kirbu, kaip man patinka šita mintis. Pasidalinau su mama. Jai irgi labai patiko.

.

Sapnavau savo gyvenimo vyrą. Seniai ką nors taip aiškiai ir detaliai buvau sapnavus... :D Tai va. Pagal sapną jis bent jau jis turėtų būti toks: aukštas. ~190. Gimęs 1979. Garbanotas. Išsiskyręs. Turi sūnų. Ar tai advokatas, ar tai antstolis..... Pilkom akim ir kreivoka nosimi. Atsimenu duslų balsą ir kaip man bandė išaiškinti, kad jonizuotas vanduo tikrai naudingas organizmui. :D Taigi sapne mačiau, kad mes susipažinsim kažkokiam bare, kai man bus 20, o jam jau 32. Na ir mes ilgai bei laimingai gyvensim. Kas be ko. :DD kokių tik serialų neprisapnuoju...... ;DD

.

Gal kas nors turi išbandytų receptų, kaip prisiversti mokytis? Ar bent jau minimaliai padaryti nd? :D

.

http://www.youtube.com/watch?v=TgFYKUdz9dE naujausia meilė. :D

19

Aplaisčiau, apverkiau, apraudojau savo paskutinįjį -niolioktą. Ne bet kaip. Su draugais. Galingai, triukšmingai ir pripažinkime, įsimintinai... :D Stebuklai, bet aš dar gyva. Ir po širšių medaus, ir po ugninio vandenėlio, ir po Musės dantų atakos... Ir po visų kitų keistai neįtikimų ir painių dalykų. :D Bet tikrai galiu pasakyti viena - štaip švenčiau pirmą ir paskutinį kartą. :D Smagu buvo. Labai. Iki tam tikrų momentų, žinoma. Bet visumoj.... Supratau, kad turiu daug fantastiškų draugų... Rožės dar žydi, knygos laukia savo eilės, kūdikių kubikas jau išmėgintas, o keraminė sraigė puošia palangę, su grandinėle nesiskiriu, apyranke pasipuošiau šiandien, dažausi, patenkinta lakuoju nagus ir galvoju, kad tikrai labai myliu jus visus. Tuos kurie laistė kartu ir kurie nelabai galėjo to padaryt... Ačiū. ;*

Mildute ir Milena, jūsų pyragas buvo pasakiškas! Padovanokit man jo recepčiuką! :P

Jurgyte, ką aš be tavęs daryčiau?... :>

Giedrute ir Monikute, sesės, ačiū! :)

Ajajai. Laukiu nesulaukiu vasaros. Kai Ieva vešis mane prie ežeriuko pavakarot, kai darysim reggae party, kai sėdėsim ant estrados, kai lėksim į bliuzus, kai bus šilta ir ramu, kai švęsim gimtadienius ir mokyklinio gyvenimo pabaigą. Ajajai.

12 klasėje aptsipimpalavau, tai kaip priklauso... Ne prieš gerą, oi ne prieš gerą... :D Driftas, Kaunas, tūsai, plotai... ;DD

"O mai gad! Menkė, ne? Tempk ją čia!!!" :DD

Pokahonta

Pikta. Negi taip sunku tą sušiktą karantiną paskelbt? nes jaučiu, kad imu atkritinėt... Nubėgau į vaistinę, prisipirkau visokių chemikalų. Gydysiuos. O perpietėlė jau pirmadienį irgi nėra geras ženklas... Namie čigonynas kažkoks... :D

.

Lipu ir lipu į tą patį š... vieną... Du... Tris kartus iš eilės... Ir ką? Ir nieko. Nulis sveikų. vaikiškas naivumas ir tikėjimas pasakom nugali argumentus ir kritinį mąstymą (taip! aš jį turiu! šiokį tokį)... Tiek to. Viskas bus gerai. Visada būna! :D

.

Sapnavau senus laikus. Kai aš buvau Pokahonta, o tu lakstei kaubojum.... :D

.

Bent kartą gyvenime būtų faina žinot ko noriu. ;D

Lights

Kvėpuoju praeities dulkėmis. Mintu šukėmis. Rankioju nuotrupas. O svaičiojimai apie gyvenimo keitimą taip ir lieka svaičiojimais. Anot Giedrės, mes neturime talento gyventi. Bet aš labai mažai žmonių pažįstu, kurie tokį nepaprastą talentą turėtų... . Miegas miegelis. Dėl to ir myliu ramius savaitgalius namie. Niekas nedrumsčia sapnų. Nebent esamesinimasis iki ryto... :D . Netikėtumai. Praeitis grįžta. Gal ir gerai. O kodėl gi ne?...

The Piece Of My Heart

Kartais pati nebesuprantu kas esu. Kartais elgiuosi taip, kaip Milda niekada nepasielgtų. Kalbu, kaip Milda niekada nekalbėtų. Mąstau, kaip ji niekada nemąstytų... O gal Ji tiesiog išėjo? Gal naujasis Aš liks gyventi iki kito pasaulio persivertimo? Gal šitas chaosas galvoje tiesiog vieną rytą išnyks... Žudo mane šitas gyvenimo etapas - žengimas į tą vadinamąjį Suaugusių žmonių pasaulį. Šiais metais spręsis likimas. O aš einu Va Bank...

.

Pastaruoju metu mažai ką jaučiu. Nebent šąlančias rankas ir greipfrutų kvapą.

.

Keičiasi mąstymas, keičiasi draugai, keičiasi vertybės, keičiasi norai, keičiasi planai, keičiasi, keičiasi, keičiasi, keičiasi...... ir keisis...

.

Praeitis yra šešėlis. Ilgas šleifas.... Nėra žmogaus be šešėlio, kaip ir be praeities. Tik vienų praeitis yra smaugianti šaltais pirštais, ir kiekviename žingsnyje kvėpuojanti į nugarą...

.

Vakar atsikandai dar vieną gabalėlį mano širdies.

Life is Simple

Po savitės sirguliavimų vėl apsireiškus mokykloje jausmas lygiai toks, kaip po ilgo savaitgalio. Viskas taip pat, kaip palikau. Tik gal klasiokyčiai kiek labiau pasiilgę. Ne kasdien gauni tiek nemokamų apkabinimų! :D Visai smagu. Nors ant galvos griūva kontrolinių ir šeip fainų namų darbų lavina.... Aš ne indaplovė. Ištversiu. ;DD

.

Nusimato ramus mergaitiškas savaitgalis. Su vyniuku. ;D

.

Giedrutė vis bando mane užkrėsti savo pozitiuviomis gyvenimo idėjomis. Bet aš kažkaip sunkiai užsikrėtinėju... Senstu...

.

Noriu reggae party. Gal taip nebesiautėčiau... Ir šiaip... Atsisėdus prie pc klausyt reggae ir švęst reggae yra visiškai skirtingi dalykai!

.

.

Ką man daryt..... Nes noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu, nenoriu, noriu(?)...

Žiemos miegas

Žiemos miegu šitą įrašą pavadinau neatsitiktinai. Taip zyziau, kad atostogos jau baigiasi, kad pirmadienį nuėjus į mokyklą susirgau. Nesunkiai. Bet temperatųra vakarais vis laikosi, mama ima nerimaut, nes jau 3 dienos viskas lygiai taip pat. O man ta nepelnytų atostogų savaitė kažkaip irgi mažai džiaugsmo neša. Nekenčiu liepžiedžių arbatų, šiltų chalatų ir vilnonių kojinių. Nemėgstu gulinėt ir eit miegot anksti. Tad ir neinu. Tikiuosi čia ne kiaulių gripas. Su kariūnais, kuriuos regis šita liga išguldė, aš nekontaktavau, tad kol kas miegu ramiai... :DD

.

Kai guli namuose antrą savaitę iš eilės, laiko apmąstymams apstu. Net per daug. Kartais norisi trenkt sau. Na kodėl turiu pridaryt tokių paikysčių? Kodėlkodėlkodėl? M? Na kodėl? Kodėl kartais taip savęs nekontroliuoju? Kodėl nepalaikau liežuvio už dantų? Ir iš viso... Kartais pasekmių ir nuobodulio baimė yra didesnė, nei noras tą kažką gauti... O dažniausiai tai būna tiesiog užgaidos - laiko klausimas... Tai neduoda man ramybės. Bet aš nieko negaliu sau padaryt. Meldžiuosi, kad išaugčiau. Bet garantijų nėra... Eilinį kartą apie tą patį. Bet gi čia dienoraštis. Galima.

.

Tai va. Prisnigo. Verksiu. Myliu ir ilgiuosi. :>

Monsters Under The Bed

Atostogos turi tokią labai bjaurią savybę - trumpalaikiškumą. Nors tiesą pasakius, aš jas pramiegojau. Po 14 valandų toje minkštoj didžiulėj lovoj... Na ir kaip keltis, kai už lango lyja, staugia vėjas arba tiesiog šiaip.. kaip atsikelt? Sunku patikėti, kad įmano taip nieko nenuveikti per savaitę laiko... :D Darausi apkiautusi. Viskas nuobodu, visi erzina, viskas tas pats per tą patį... Nuobodulys ir rutina daro savo. Aš žiauriai nuobodžiauju ir man tai nepatinka, nes imu prarasti tai, dėl ko kažkada kai kurie žmonės mane mylėjo - gyvenimo džiaugsmą... O be šito varikliuko galiu ilgai neištempt. Man visada atrodė, kad savo dienas baigsiu beprotnamyje. Nežinau kodėl. Tiesiog nuo mažens turėjau tokią viziją... Freak? O.o

.

Ir ką daryt, kai morčius trunka kiaurus metus? :D

In My Blood

Yra dalykų, kurie tiesiog yra kraujyje. Nei išmesi, nei išplėši. Ir aš nekalbu apie eritrocitus ar trombocitus. Yra tokių savybių, įpročių, papročių arba potraukių, kurie yra tiesiog auksinis šeimos genas. Ką aš galiu padaryt, jei tai kraujas? :D Taip sakant, "Nesmerk žaidėjo. Smerk žaidimą."

.

Kai atrodo reikėtų mokytis visu intensyvumu, tai nesimokau nė pusės tiek, kiek mokiausi pernai. O tai būtų lygu nuliui. :D Gero čia nelauk. Bet valia mane apleido. Visiškai.

.

Pagaliau kuria mokyklą. Nebereikės vilnonių kojinių. Hip hip valio! Iš viso, tai esu tragiška tinginė ir man jau pačiai pikta. O Bet Tačiau. Tuo pačiu, man viskas lygiai taip pat. Noriu tik Reggae. Trenkit man kas nors.

.

Kartais labai norisi būti labai geru, protingu ir gražiu žmogumi. Tada nueinu, nusiprausiu veidą šaltu vandeniu ir išgaruoja kvailos mintys. :D

.

(argi šitas vyrukas ne dieviškas? kaip Paolo Nutini, tik dar gražesnis :D)

Burtai ir būkšneliai

Pasitaiko mano gyvenime tokių užburtų ratų, iš kurių, regis, neįmanoma pasprukti. O gal tiesiog valios per mažai turiu daužyt tai, ko kažkada labai sunkiai siekiau. Ir čia, turbūt, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis...

.

Juokai juokais, bet aš tikrai kažkokia keista. Boba, bet su nukrypimais. Mėgstu futbolą, mano humoro jausmą būtų galima apibrėžti nuo Džimo Kerio iki Bruno ir Borato. (Pastarieji, beje, daug juokingesni.) Mėgstu roką. Regį. Rokerius. Rastamanus. (ir prisipažinkim, gerokai vyresnius...) Vyną. Baltą. Žalią. Raudoną. Auksinį. (ir tai nebūtinai vyno spalvos....) Nekenčiu saldžių romantinių šlykštybių... Jei vaikinas parašo "meškutis myli medų, o aš myliu tave" arba saldų "labanktuką" su eilėraščiu, ant jo kaktos piešiu ryškiai juodą kryžių. Viešpatie! Visada šoku kaip apsirūkius... Bet kitą vertus, skudurų parduotuvė yra rojus žemėje, špaklium nukrautos lentynos, nagai lakuoti, plaukai blondiniški... Gal man rimtai galvą perpūtė? Žodžiu senmergė.

.

Vakar sapnavau tave. Senus laikus. Mūsų lauką. Ir brūkšniukus. Dar vieną užburtą ratą...

.

Tikriausiai tai, kad bijau to manjako, yra ganėtinai pagrįstas dalykas?...

Mone Month Off

Iš naujo atrandu Bloc Party. Jau buvau pasiilgus to keistokai malonaus skambesio... Tuo ir pasidžiaukime!

.

Kaip gera, kai penktadienį gali miegot... Pamokos trumpintos. O man jos tik 3. Tai negi eisi mokyklon, kai šitaip! Meluočiau, jei sakyčiau, kad į mokyklą žygiuoju su dideliu užsidegimu... dar nejaučiu svylančio užpakalio, matyt todėl ir netriūsiu, kaip turėčiau, žinant, kad pavasarį laukia maximalių išbandymų metas.... :D Et...

.

Ryt didysis mokyklos metų įvykis - Grandbalius. 19 mokyklos gimtadienis. Mokyklai 19, sausį man 19... Greitai bėga metai... Negi mes jau tokios senos?.. Ta proga ryt pašėlsim! Jei išgirsit parke ką nors spygaujant, tai žinosit kas ten.... :DD

.

Pūstelėjo nauji vėjai. Būkime atviri. Neliūdžiu, kad pagaliau kažkas juda į kitą pusę. Seniai reikėjo.

Black and Gold

Šeštadienis. Vos neapsiverkiau, kai ėmė žviegt žadintuvas... Bėt ko nepadarysi dėl kilnaus tikslo... 20 minučių ir mes jau Kaune. Stebuklingai greit nuvažiavom... Akropolyje gali sutikti pusę Šakių... Nuo budinčiosios iki kažkada buvusių varpistų... Margos vitrinos, šurmulys ir atotrūkis nuo pilkos rutinos pakėlė nuotaiką. Mintis važiuot prie Kauno marių buvo labai gera... Visada mėgau vandenį... :>>

.

Paminėjom Gabrieliaus įžengimą pilnametystėn. Valio! Valio! Valiooooo!

.

Pastaruoju metu įtartinai susiduriu su stulbinamais žmonių panašumais... Kažkas čia jau necharašo.... ;D

.

Žinojau, kad dvyliktoj klasėj bus sunku, bet kad kartais šitaip dusins visi, tai netikėjau... ir dar tas žinojimas, kad pavasarį laukia didžioji kulminacija - egzai... Žodis "žiauru" skamba gerokai per švelniai... Na nieko. Ištversiu! Gi aš Šamanė... Rastamanė... :DD

.

Eina šikt. Kai kurie dalykai mane vis labiau ir labiau biesina, jei atvirai...

.

Planai planais, o kaip bus, tai parodys gyvenimas... Vien mano gerų norų neužtenka, kaip matau... :P

Easy Stars

Toks štai mano gyvenimas. Žvaigždėtas, dėmėtas, taškuotas... Fonas pilkas, bet skųstis negaliu.. ;D . Nepastebimai prabėgo jau net trys rugsėjo savaitės... Varge vargeli... O žodį "egzaminai" traukiu į juodąjį sąrašą... Nesakau, kad neužknisa ta mokykla.. Bet ką daryt?... . Ryt ryte trali vali į Kauną, vakare - trali vali pas Gabrielių. Minėsim gražią sukaktį... ;D Sekmadienį skiriu miegui, o pirmadienį vėl į katorgą... . Tai va. Ką pasėsi, tą ir pjausi...

Turn on

Kažin ką atiduočiau, kad tik galėčiau nesikelt anksti ryte ir neit į mokyklą... Tai turbūt bjauriausias dalykas mano gyvenime. Šiuo metu. Ačiū dievui, kad dienos dar šiltos, kitaip išvis riesta būtų...

.

Na, nekalbėsiu nei apie durnų durniausią savo tvarkaraštį, nei apie ūmėjančią neviltį...

.

Štai, kitą savaitgalį Gabo gimtadienio fiesta, aš, žinoma, neturiu ką rengtis, ir nežinau ką jam padovanot... Aš niekada nežinau ką turėčiau padovanot...

.

Mano gyvenimas keistas. Pilnas klaustukų... Šauktukų, kablelių ir taškų...

.

Buvo Jurga. Pakėlė ūpą. Pasivaikščiojom po vieteles, kurių pastaruoju metu vengiau... Prisiminimų antplūdis keistai trenkė į paširdžius... Nemaniau, kad man kada viso to taip truks... Regis, visi klystam... Tokiuose dalykuose mano proto balsas laimi mūšį. Bet ne karą... Ir nieko čia jau nebe padarysi.

.

Vakar mokykloje pažiūrėjom labai savotišką filmą. 2001 kosmonė odisėja. Kubriko filmas. Tuiru pažinti, 2 valandos ir 20 minučių psichodelikos davė daug peno apmąstymams. Man patiko. Gėris.

.

Bet peršalimas , regis, auga į kažką rimtesnio... Nejaugi gripas?..

.

"Triank man, triank man į viaaaaaidą...." ;DDD

Balius Baigtas

Lauki lauki, ruoši ruoši... ir nė nepajunti, kaip praeina...

.

Vakar pakrikštijom Adomėlį. Ot vaikas. Visą dieną nė cypt. ir krikštijamas visiškai nekėlė isterijų. nė ašarėlės. Kaip didelis bernas. Noriai fotkinosi, dalijo šypsenas ir jautėsi tikra vakaro žvaigžde... :D

.

Po metų gyvensiu Vilniuj. Su Giedre. Senamiesty. Vaidinsim bohemą. :D

.

Ryt paskutinė vasaros diena. Atsikimšiu butelį vyno ir verksiu. Oi verksiu.....

Seni skeletai

Darbuojuosi kaip eiklioji domochaziaika... Nuo dažymo iki mišrainės. Nuo vonios šveitimo iki juodų šešėlių... Ūdra Ūdra...

.

Kartais taip norisi tiesiog teleportuotis į Šakius. Pasidažyt ir teleportuotis... :D

.

Rytoj krikštynos. Bus balius, bus baliukas... :D

.

Gyvenimas kartais iš mūsų šaiposi. Tiesiai į veidą. Ir be jokių užuolankų.

.

Kalbant su Giedre naktį, galima išvystyti kosmoso gilumo filosofinių temų... Kurios dažniai (mano dėka) susiveda į vyrus.. Dažniausiai kokį vieną........ :D

Liūdnų mergaičių pasakos

Iš tiesų, šiandien man labai liūdna. Klausausi Portishead, Massive Attack ir Kyuss. Reiškia tikrai labai labai liūdna. Bet dar ne depresija. Playliste nėra Apocalypticos. Tai va. Ateina ruduo. Sunkios, tamsios, trumpos, šaltos, užsiraukusios ir liūdnos dienos... Švinta vėlai, temsta anksti... Visai ne taip, kaip man patinka... Patys baisiausi ir sunkiausiai išveriami metų laikai - ruduo ir žiema...

.

Liūdna. Ir kiekvienais metais šitas rudeninis liūdesys ūmėja...

.

Nei pakalbėt su kuo, nei galvos niekas nepaglosto, nei vilnonių nesuranda... Reikia viską pačiai daryt. (Tame tarpe ir su savimi kalbėtis...)

.

Naršau visokius "kur stoti". Kažin, ar dar neaiškiau visko surašyt neįmanoma?! Verksiu. Oi verksiu... Tiksliau, jau verkiu... Seniau viskas atrodė paprasta ir aišku....

.

O mano sesuo man skaito moralus, kad aš kvailai elgiuosi. Ir ji teisi. Bet aš šitų procesų nekontroliuoju..... . Nors yra ir gerų žinių.... Reikia vėl galvot ką rengtis... :D