Rodomi pranešimai su žymėmis susitingėjimas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis susitingėjimas. Rodyti visus pranešimus

2010 m. gruodžio 24 d., penktadienis

War Is Over

Kalėdos. Vėl. Kad ir kaip nelaukiu, bet jos visada mane užklumpa iš pasalų. Pritykina ir suleidžia dantis kaklan. Nežinau kodėl, bet šita šventė man atrodo tokia ganėtinai apsimetėliška. Sudaiktinta, sukomercinta ir išsikvėpus. Vis mažiau stebuklo širdy ir viena raukšle kaktoj daugiau galvojant, kaip čia dar nupirkt ką nors tam, tam ir tam. Smagu duoti. Malonu gauti. Bet norėtųsi, kad tai plauktų iš širdies, o ne dėl to, kad reikia. Ir žodžio reikia nemėgstu....
.
Bet užskaitau atostogas. Užskaitau, kad nuo šiąnakt dienos ilgės ir trumpės naktys. Kad tuoj naujieji... Kad galima sau pažadėti gražių dalykų. Ir kad galima laukti gražių pažadų tesėjimo...
.
O principe, tai varguoliai nemėgsta Kalėdų. Tarp jų ir aš. Nes tada pasijunti dvigubas varguolis - dar ir dvasios ubagas...

2010 m. kovo 3 d., trečiadienis

Only You Know Me

Vakar buvo viena iš tų dienų, kai galva ūžė ir pūtėsi nuo apmąstymų: gyvenimo prasmės paieškų, savianalizės, įvykių dėliojimo į lentynėles ir bekūnių sąsajų čiupinėjimo... Pasistengiau galvoje atkurti visų draugų veidus. Gėda. Ne visus pavyko atsiminti taip aiškiai, kaip norėjau... Bet iš esmės, kai ėmiau dėliot... Dievulėliau! Žmonės! Kokie jūs nesveikai skirtingi!... Nuo nedrąsių, giliaminčių tylenių iki akiplėšiškų vakarėlių liūtų... Draugų ir gerų pažįstamų sąraše radau davatkų ir kalių, narkomanų, abstinentų, savižudžių, gėjų, reperių, didžėjų, metalistų, architektų, sportinikų, mokinukų, mokytojų, rastamanų, šamanų, fifų, banglų, muzikantų ir visai klausos neturinčių... O kokia neaprėpiama paletė savybių, bruožų, pomėgių, polinkių..... Oh mama!

.

Kai kurie iš tų draugų jau atitrūkę, kažkur... Kažkaip nutolę... Ir reikia prisipažinti, kad kai kurių man tikrai labai trūksta. Bet ne visada pavyksta išvengti povandeninių rifų ir srovių... Tokia politika. Taip sakant. Neprarandu vilties, kad viskas dar gali būti taip, kaip gerai buvo kažkada...
.
Iki išprotėjimo lauktas pavasaris pasirodo esantis tik smarkus žiemos pratęsimas. Blin :/ Dar pora savaičių šitos kankynės ir ieškosiu kokio švaresnio būdo pasidaryti lengvą galą....
.
I'm a freak bithc, baby.

2009 m. liepos 12 d., sekmadienis

Don't forget me

Tik 6 valandos miego yra tarsi akmuo po kaklu - visą dieną tempia žemyn... Baisu. Sunku ir pagalvot, kad einant į mokyklą miegu dar gerokai mažiau... man atrodo, reikės keist įpročius, jei noriu normaliai pabaigt mokyklą (t.y. neišprotėjus, nepasiligojus ir normaliais balais).
.
Šiandien visą dieną aukliavau. Į Adomiuką žiūriu kaip į mažą kirbantį stebuklą. Mes visi taip žiūrim. Suskydę ir krykščiantys dėl kiekvieno naujo jo išmokto dalyko. Taip ir matau, kaip Jurga meta į mane ironišką žvilgsnį ir sako "Eik tu, motina...". Iš tiesų, mielai turėčiau vaiką. Taip taip. Anksti man dar. Spėsiu. Bet kūdikis namie labai pažadina motiniškus instinktus...
.
Vakar iki paryčių žiūrėjau Pragaro Virtuvės vaikėzus (ang. Sleepers). Va ko negaliu pakęst ir kas mane tiesiog veda į pasiutimą, tai reklamos per filmus ir durnai išversti pavadinimai. Na po galais, jei režisierius kažkaip pavadino filmą, tai kodėl taip žūt būt reikia tą nelaimingą pavadinimą pakeist? Na kodėl? Perverčiau TV anonsų žurnalą - gera pusė pavadinimų išversti belenkaip. Ir dar visiškai ne į temą. Paaiškinkit man kur čia šuo pakastas! Filmas, beje, buvo geras. Pradžia kiek sukrečianti. Aš apie įvykius toje kolonijoje. Siaubas. Ir visai nenustebčiau, kad tai visiškai realu...
.
alfa.lt yra nelaimingas plepalų ir pletkų saitas. Pusė ką rašo - nesąmonės, kita pusė - straipsniai iš kitų panašaus tipo puslapių. Tiksliau straipsnių iš ten anotacijos. Kad ir apie Jacksoną. Užsienio portalai pateikia normalius straipsnius, su faktais, nuomonėm, o čia parašo vieną pastraipą. Tiek to. Skaitau, o paskui bambu. Niekas neverčia ten lankytis....
.
Vėl susipyniau indėnišką kasytę. Vėl turėsiu ką tampyt.
.
Hump de bump!...

2009 m. sausio 21 d., trečiadienis

Sapnų gaudyklė

Kai atsibundi vidury nakties visa tirtanti, išpilta šalto prakaito ir nesupranti kas aplink darosi... Tarsi ledinis vanduo plaučiuose. Kai akys apsipranta, suvoki, kad tai tik sapnas... Kad tai pirmas sapnas, po, tikriausiai, 10 metų pertraukos, kuris privertė taip krūpčioti... Mama sakė, kad jei miręs žmogus tau užtrenkia duris, reiškia gerai. Reiškia saugo... Bet Sunku apsakyti tą šoką, kurį patiri po tokio realaus sapno.......
.
Darausi bjauriai tvarkinga. Užknisu pati save. Susidedu knygas ant stalo ir prieš ruošdama ND negaliu atsispirti pagundai sulygiuoti visus kraštelius... WTF? Čia šalutinis pilnametystės poveikis? Tai kas toliau?...
.
Koks neapsakomas malonumas išleisti krūvą pinigų sau. Galiu išleist bet kokią sumą :D Kokią tik reikia! :D Mama visada sako "Jei nemylėsi savęs patas, tai nemylės ir niekas kitas". Man atrodo, kad ji velniškai teisi!... :P
.
Mokykla jau tikrai ima lipti per gerklę. Nuoširdžiai... O kai pagalvoji kas laukia kitais metais... Nejuokais pagaugai nueina per nugarą... Nors ryt rašom matematiką, o aš eilinį kartą nieko ten nesusigaudau... :D Va taip žmonės ir įsivaro tikrą ir pastovų nepilnavertiškumo kompleksą... :D
.
Kas gali būti tobuliau už žalią, šiltą, pūkuotą chalatą, puodelį citrinų arbatos ir Metallica...
.
Mew :D

2008 m. spalio 15 d., trečiadienis

C h e e r s !

Nuovargis. Mp3 tyli stalčiaus dugne - sugedęs. O kaip nesmagu užmigt tyloj... Šąla kojos ir rankų mažieji piršteliai (visi piršteliai šąla, jei atvirai, bet va tie bestijos - labiausiai). Užgriuvo kontroliniai, o aš tingiu dar bene daug labiau negu iki šiol... Gėda, bet tikrai tingiu. O apie tai, kokius jausmus (apart nepilnavertiškumo) man kelia matematika, aš geriau patylėsiu. Cenzūra yra cenzūra...
.
Ką tik suvokiau, kad VĖL pražiopsojau Hausą. Šūdas! Nū kaip aš taip?! Antrą katrą iš eilės! Galva mandagiai atsisako dirbt. O štai tėvai man neleidžia atsisakyt rusų. Ir pasakojimus rašys, ir kartu skaitys, ir namų darbus darys toliau, kad tik lankyčiau. Nū gerai...
.
Rytoj laukia pakartotinis vizitėlis pas dantistę. Po praeito karto imu jau net bijot. Ką jau padarysi. Kur kas labiau bijosiu, kai ryte reikės D.Š. paprašyt, kad išleistų iš savo Itin Svarbios Pamokos, kad galėčiau parašyt lietuvių testą. Tėtis tik purtė galvą ir prašyt nesutiko. Sako: "Ne, aš reikalingesnis šeimai". Blin... :D
.
Kažkas su didžiuliausiu apetitu suryja mano visut visutėlį laiką...
.
Kad jūs visi kiaulinai, tai ką dabar - jau susitaikiau ir nusiteikiau... Na bet kad aš neturiu ką apsirengt!... Nu po galais!...