Come together

Vėl mintis lieju begalinėmis paklodėm. Kažin, tai geras ženklas, ar nelabai? Bet juk aš tiek daug pasakyt noriu. O nėra kam. Kur rasi tokį kantrų žmogų, kuris manęs klausytųsi?. . .

. . .

Nieko gero pasauliui šiandien vėl nepadariau. . . Eilinį kartą. Nieko nieko, aš dar galiu pasitaisyti. Galiu? Tik beslampinėdama, bemąstydama ką čia tokio nuveikus ir bemūčydama savo sparčiai augantį šunėką (tėvai vargšą pakrikštijo Sambu. . . O aš maniau, kad mano antras vardas baisus. . .), spėjau saulėje nusvilti pečius ir rankas. Dabar inkščiu ir kasau. Skaudaskaudaskauda. . . .

. . .

Pailsėjau. Namie visą dieną viena. Kažkaip pradedu mėgt vienatvę. Nežinau. Manau, kad tai nėra gerai, kai keturios sienos mieliau už žmogų. . . Kaip viskas apsiverčia. . . Tai kas buvo baisiausias košmaras, šiandien palaima. . . Senstu? Bet viskas mano gyvenime verčiasi aukštyn kojom. Nelabai be suprantu kas patinka, o kas nelabai. Gal čia tie garsieji Savęs Ieškojimai? Tik kai kasdien nuomonė pasikeičia kardinaliai, vakarykštės nuomonės atžvilgiu, man pradeda nebepatikt. . .

. . .

Ilgiuosi. Tikrai.

. . .

Sapnavau sapną. Jis kartą mane jau buvo aplankęs. Niekaip nepriprantu sapnuot tokių pačių sapnų keletą kartų. O ypač šito. Ryškiausio ir ,norėtųsi tikėti, pranašiško. . .

. . .

Atsiminiau gražų vakarą. Nusišypsojau pagalvojusi apie tą žmogų. Ir pamėginau paskaičiuoti, kiek per gyvenimą aš sutikau žmonių, su kuriais pabuvusi vos porą valandų pagalvojau "Viešpatie, koks beprotiškai fantastiškas. . .".

. . .

Suskaičiavau.

2 berniukai, 2 mergaitės.

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Viskas yra padaroma ir visko yra išmokstama. (Minedas)

We aren't the winners!

Diena buvo puikut puikutėlė. Jei pamirščiau kai ką nuo ankstyvo pabudimo. Pvz: rytinį galvos skausmą, neturėjimą ką rengtis, piktybišką plaukuosenos nepaklusnumą, dėl nepaaiškinamų priežasčių neskanią pusrytinę arbatą, nepadoriai negražų spuogą, sapnuotą košmarą, sudegusį (ir labai ne kaip po to lemtingo sudegimo kvepiantį) skrebutį, perplėštą naujutėlaitatę kojinę, nelygioje kovoje su stalu, tragiškai lūžusį nagą. . . Dieve dieve, kai pagalvoji. . . Prie kokių šūdinai nesvarbių dalykų mes pradedam kabinėtis, kai nebeturim ko veikti arba norim pasijusti svarbūs, nelaimingi, nuskriausti. . . Bet rimtai. Juk išš tikro, tai diena tikrai buvo labai puiki!

. . .

Kodėl vienodi epitetai iš skirtingų žmonių lūpų skamba skirtingai?:D

. . .

Kodėl kai kurie žmonės man sugeba įkvėpti legvos laisvės pojūtį ir gyvenimo džiaugsmą?

. . .

Kodėl Lietuvos futbolo rinktinė nė velnio nemoka žaisti futbolo???

Dievuli, kodėl aš žiūrėjau tas draugiškas varžybas su čekais? Na kodėlkodėlkodėl?. . . Vienintelis dalykas, kuris nekėlė juoko pro ašaras, buvo vartininkas. Maniau, kad Abudabio aklųjų ir silpnaregių asociacijos moterų regbio rinktinė ne kaip žaidžia futbolą, bet pasirodo, kad yra kur kas graudesnių variantų. . . Na ok, gal per žiauriai. Bet po galais, ką jie mąsto, tai aš nesuprantu. Futbolininkas vos ne bėgantis nuo kamuolio man neatrodo normalus. ak, mano partiotizmui šakės. Batai. Kapai. Chana. Na, jei trumpiau, tai kažin ar dar kada žiūrėsiu ką nors draugiško, susijusio su LT futbolu.

. . .

Kelios varganos nuotrupėlės iš aliasinimosi ir diskusijų: Kurka. Kurkinas. Išsipaleistas. Pasikonsultuotintas.

. . .

Mano mamytė yra labai nuostabi. Tėvelis irgi toks pat. Tad kodėl aš, tokių nuostabių tėvėlių atžala, esu tokia nuostabiai nenuostabi? M?

. . .

Man patinka kalbėtis su mano močiute. Taip, su ta, kuri kepa tradicinę naminę duoną, turi bičių, siuva, mezga vilnones kojines, gyvena senoje trobelėje, baigusi vos 4 klases, bet yra nepaprastai apsiskaičiusi ir viskuo besidominti moteris, ji žiūri "Duokin garo", turi du vaikus ir tris anūkes. . .

Aha, kalbėti su nuostabiaja, mielaja, geraja močiute, kuri gyvenime niekam nėra pasakius blogo žodžio, kurią visi myli, kuri auginusi ir priglaudusi ne vieną svetimą vaiką, tikrai yra apie ką. . . :>>

. . .

Ir dar tiek dalykų norėtųsi papasakot. . . Bet jie nesutelpa į mano akiratį. Neatrenku kur yra kas ir kodėl. Visko per daug. . . Bardakas. Tai gerai, kad ryt tėveliai man davė laisvadienį. Tad galėsiu viena namie pasilikusi per visą mielą dieną ir pamedituot. . . . :>>

. . .

Dadadam dadadam! Pim pim. . . (Kažkaip prisiminiau.)

. . .

Tada šia linksma gaida ir pabaikime šiandieninį įrašiuką. . . :P

. . .

O čia netikėtai išplaukė iš konteksto:

We aren't the winners. We are the wieners. . .

Mosquito song

Tylios tykios mintys. . . Garsūs beprasmiai žodžiai, painūs kvaili sakiniai, kurie visai nepasako to, ką turėtų pasakyt. . . Keisti, protu nesuvokiami sutapimai. Iškreipti vaizdinai. Tiek belikę iš mano realybės.

. . .

Džiaugsmo šūksnis užstrigęs kažkur tarp skrandžio ir Oriono. Kiaurai šlapi batai, kelnės, delnai, ir akys. Žalias slėnis. Žali toliai. Geltoni toliai dar toliau. Baugšti saulė. Deja vu. Kažkas nepaprastai pažįstamo. Dalelė to, kas atrodė prarasta ir seniai sunaikinta. . . O štai, pasirodo, kad neįmanomo nėra nieko - mano hipotezės nuėjo velniop. Viskas gyvenime yra nesuprantamai painiai išmėtyta ir iškaišiota giliausiuose užkaboriuose, toli toli nuo akių, kažkur pasąmonėje, o gal tiesiog būtent po pat akimis?. . . Bet viskas yra čia. . . . Ir dar būtinai išnyra iš už kokio posūkio, kai to visiškai nesitiki. . . Nes taip būti turi. Taip būti privalo. Nes taip yra. . . Tiek skurdžios logikos. Tiek banalios, ir per tiek laiko jau nuvalkiotos kaip reikiant, filosofijos. Tiek tos vaikiškos meilės. Pusvalandis ir 3 minutės keistų prisipažinimų ir atvirų minčių. Kai pagalvoji, tai už ramią sąžinę geriau yra tik atvirumas.

. . .

O mažiausiai tikėti dažniausiai būna skambučiai. . . Krūpteliu. Atsiliepiu. Išgirstu iki skausmo gerai pažįstamą balsą. Kaip kartais smagu paplepėt apie nieką, tiesiog šiaip, nes norisi. . .

. . .

O liūdna pasidaro, kai grįžti, paglostai savo šunį, kuriam dabar nervinė krizė, nes jį pririšo, nors iki šiol galėjo klajoti vienas. . . ir dar į kailį davė. Už instinktus. . . ir pagalvoji, kad jį supranti. Nes ir pačiai kartais tenka sėdėt raudonom akim, krečiant drebuliui, visų bijant ir jaučiantis vaiduokliu, kuris atsidūrė ne savo vietoje, ne savo laiku, ne dėl savo kaltės. . . Abu su Bobu mes sėdim pririšti prie tos pačios senos būdos, kuri pergyveno jau ne vieną kartą, tokiu pačiu trupu, aprūdijusiu lenciūgu, maitinami tos pačios griežtos rankos. . . Tik man dar yra prošvaisčių, o jam jau tik vienintelė - mažas švino gabaliukas, kurį garsiu pokštelėjimu nukreips ta pati, jį šerianti ir vis paglostanti ranka. . . Ar ir man taip bus?

. . .

Queens Of The Stone Age - Mosquito Song . . .

Cookies

Nieko nėra brangiau už ramią sąžinę.

"Deli"

Prisiminimų nuotrupos, praeities skeveldros, gražiausios sekundės ir stingdantis šaltis. . . Viskas susminga į kūną milžiniška jėga, vos pajuntu tavo šiltą delną. . . Viskas kaip vakar. Bet tik vienai minutei. Vis dėl to žmogus per pusę metų pasikeisti negali. Aš irgi negaliu. Vis dėl to laikai nebe tie. Viskas kitaip. Naujos baimės, seni lūkesčiai. . . Viskas per painu. Viskas seniai užkasta ir tiek laiko mėginta pamiršt. . . Kam kelt viską iš praeities? Kam draskyt senas žaizdas? Taigi. Nereikia. . . Bet koks nepaaiškinamas jausmas vėl kalbėt apie orą, draugus, praeitį, ateitį. . . Kvailomis temomis, bet atrodo tiek daug pasakant. . . Tiek nedaug norint pasakyt. . . Aš nebijau. Aš nerimauju. Aš nesuprantu. Aš žinau.

. . .

Gyvenimas yra nešvarus reikalas. Painiomis, komplikuotomis ir sunkiai įsisavinamomis taisyklėmis. . . Nepatinka man dabartinė mano padėtis. Viskas neaišku. O kas turi surikiuot šitas atplaišas į savo vietas? Aš? Lengva pasakyt. . .

. . .

Perskaičiau ką čia parašiau. Visiškai nebesugebu perteikt emocijos. Gavosi padrikas kratinys. Prasmė - miglota. Išraiška - apgailėtina. Nuotaika - nepakaltinamo žmogaus. Ai, juk tai dienoraštis. . . . Rašau kaip noriu, ką noriu, kada noriu ir kam noriu. . . Ar ne?

. . .

Niekada negalvojau, kad klausysiuosi turkiško roko. Bala nematė - klausau. Ir man visai patinka.

Beni büyütün, ağlatmayın

Sevginiz nerde övündüğünüz

Beni büyütün, ağlatmayın

Sahte düşlerle oyalamayın

Bir akıllı bir yarım deli

Dört yanım akıllı bir yanım deli

Herkes akıllı bir ben deli

Bir ben deli bir ben deli

The girl with no name

Kibirais. Ir ne tik gėris. . . Dar kažkas. Toks pat neapčiuopiamai neparagaujamas, nematomas. . . Apgaulingi manevrai, klastotės, pasalos, kaukės. . . Daug ir dideliais kiekiais. Kur be pasuktum pavargusią galvą: į šiaurę, pietus, rytus ar vakarų pusėn. . . Juk visur rasi tą patį vaizdą. . . Niekada negali būti įsitikinęs, kad lakai tikro žmogaus ranką, kad kalbi ne su tos dienos kauke, kuri skirta tau. . . Kad viskas tikra. To niekas jau nebegali garantuoti. Aš irgi kartais nebežinau. . . Tiesiog nebeatsieju kur esu Aš, o kur Ji. Klastotė. Riba beveik nematoma - plonytė perregima linija, nubrėžta pirštu. . . Argi čia kliūtis. . . Argi čia gairė. . . Bet yra tokių žmonių, kuriems mano kaukė neegzistuoja. Draugystė neįmanoma, jei slapstaisi po kauke. Tiek žinau. Tuo vadovaujuosi. Nors kartais negaliu pasakyti visko. Kad ir kaip norėtųsi. . . Nes tai gali tiesiog gali sugrįžti bumerangu. Kas būtų negerai, be abejo. Ir dar skausminga. Bet kaip žinot? . .

.

Pavasaris. Vieni dalykai miršta, grimzta užmarštin, o tuo tarpu kiti kyla, bunda, auga. . .

.

Norėčiau bent vieną dieną įgyti gabumą skaityt mintis. . . Praverstų kur kas labiau, nei neregimasis apsiaustas, chemijos kontrolinio atsakymai, Bukarešto žemėlapis, kompasas, arbaletas, vairo stiprintuvas ar Bilano CD. . . :D Tikrai. . . Nors vienai dienelei. . .

Shivers of the time

Diena, kaip dar tūkstantis buvusių ir būsimų dienų. . . Tik gerklėj kažkoks gumulas. Tarsi nuo neatmenamų laikų. Tarsi įaugęs. Ir negaliu rasti ramybės. Negaliu tylėti, bet nesugebu išleist nė garso. Lyg bežadė žuvis. Viskas, regis, kažkaip beprasmiška ir beviltiška. . . Nebesupratu kas darosi. Vaizdai liejasi, viskas plaukia pro mane. O aš nejaučiu nei kur pabaiga, nei kur galas. Laikas eina, o žymių nėra. O gal neieškau? Sąmonė tyli. Tyliu ir aš. . . O kas belieka?

Kas tai sukelia? Staigus pavasaris? Paauglystė? Vidiniai konfliktai, pasiglemžiantys ramų miegą ir dvasios ramybę? Bloga nuojauta? Nežinomybė? Baimė? Nerimas? Tušti lūkesčiai? O ar tai laikina? O gal ilgalaikė psichozė? Neapibrėžtas, neapčiuopiamas ir nesutramdomas baubas? Kas žino. . .

Paskaičiau senesnius įrašus. Šilta - blizgu, mėlyna - dygu, sūru - geltona. . . Žodžiu stabilios psichikos žmogaus nė iš tolo neprimena. . . :)

Nowhere in my earht

Norom nenorom, šiandien man teko stebėti liūdną vaizdą - puslaukiniai, murzini, gyvenimo nuskriausti vaikiščiai laksto ir iš visų pakampių rankioja butelius. . . Su girtuokliais, degradais, dalinasi "Klaipėda". . . O rūkydami, rūgčiai baugščiais žvilgsniais nužvelgia praeivius, kurie per parką eina namo patenkinti, nešini Maximos maišais, kupinais to gero, ko tie vaikai, regis, mato retai. . . Jų žaidimai atrodo maždaug taip - užlendi už estrados kampo ir klausi ten sėdinčio: "Nori pasip. . .? a nori pasi. . .?", o tada išlendi ir sakinyje pavartodamas bent 15 keiksmažodžių klausi, kas čia per "pyderius" toks iškrypęs. . . Na, tiksliau visa jų govada taip. . . Ir pasidarė jų gaila. Šuniškai. . . Visai nesidžiaugiau nauja šukuosena, geru oru, rytdienos išeigine ir proto atostogomis. . . Ir laimės neteikė net tai, kas kitokiomis aplinkybėmis galėtų suteikti euforijos pojutį. . . Ar bent jau jį imituoti. . . . Man pasidarė bjauru ir koktu, nes tokių vaikų yra ne tik šitie. Jų yra daugybė. Masė. Ir visi kažkodėl buvo pasmerkti pasaulį išvysti būtent čia - nepritekliuje. Kaip neteisinga. Kaip pikta. Kaip klaikiai liūdna. . .

Pasimąstymai

Sėdžiu. Muistausi. Kol mano draugai rock'n'roll'inasi, aš sugebėjau: 1. Įsiversti į dilgėles. Su visu dviračiu. (Ui kaip nusikeikiau negražiai lipdama iš jų. . . .) 2. Būti sukandžiota savo šuns. Kai jis traukė mane iš dilgėlių. 3. Suplauti visos dienos indų kaaaaaaaaaalną. 4. Su Jurga paplanuoti rytojaus "extreeeeeeeeeeem makeovers" ;P 5. Bahu atrašyti savo draugai indui. 6. Pasitikrinti last.fm. 7. Pagalvoti, ką derėtų veikti. (T.y. su derama pagarba prisiminti nd. . . ir tuoj pat pamiršti) 8. Paskaityti nesąmoningą horoskopą. 9. Paklausyti puuikiųjų Puddle of Mudd. 10. Pasikalbėti su žmogum, su kuriuo kalbėtis neturiu nė pačio menkiausio noro. 11. Susimušti koją. 12. Atsigerti arbatos. (3 k.) 13. Pavirkauti. 14. Išsimaudyti. 15. Susitvarkyti kambarį. 16. Susirasti rytojui drabužius. Na ir t.t. Žodžiu beprotiškai fantastiškai praleidau ir šį Rock'n'Roll vakarą namie. . .

Ojojoi ojojoi

Na ką, kolegos, iškilmingai paminėjom Giedrutės septynioliktmetį!;) Buvo puiku. Gera. Linksma. Įdomu dabar kiek laiko Giedrytė ištvers neatplėšus dovanos. . . ;D

.

Grįžo Pofka. Atlėkė naktį, visas švytintis, pilnas įspūdžių (apie leses, pastą, meilius italus. . .), su bonka pošlykščio gero vyno. . . ;) .

O su Akvile tikrai šnekėtis yra apie ką ;P Iki 4 ryto. . . Tiek leido galimybės. Greit švinta. . . Nors aiškintis Poterio subtilybes ar dalintis skaudžia patirtimi (o šitas mano ex. . . ;D ) , būtų buvę galima ir ilgiau. . .

.

Rytas. Linksmi pusryčiai ir ilgos kalbos. . . :)

.

Namai. Ramybė. Poteris. Vienas kitas darbelis. Alkani uodai. Pyktis. Nes rock'n'roll vakarą vėl matysiu kaip savo ausis (eik nd ruošt!). . . So. . .

.

Myliu aš tą gyvenimą. . . Ir emo nebūsiu. Viskas. Balius baigtas. . . . :DD

Ojojoi ojojoi. . . . (anot Akvilės) ;D

Biskį truputėlį emo

Ką mąstyt? Suvokiau, kad veikiausiai viduje aš esu yyyyyyyyyyyymoooouuuuuuu. Be juokų. Aš net emo kampą namie turiu. Kietai ne? O be to - pjaustausi. Tik savotiškai. . . :D Na ok, gal ir nesu padori emo atstovė juodai dažyta ševeliūra, beeeet. . . . ;D

*

O jei jau rimčiau, tai nenoriu aš būt emo. Niekuo nenoriu būt. Man užtenka savasties. Manęs. takios, kokia esu. Man gerai, o jei kam nepatinka, tai jau jų problemos. Gali ateiti ir man tai papasakoti. Ir net kantriai išklausyčiau. Juk ir šiaip juk jau paaiškėjo, jog aš esu niekam tikusi, mėmė, kvaiša, savanaudė, ir su manim beveik nereikia skaitytis, nereikia kreipti dėmesio į tai, ko aš norėčiau ar kaip nors kitaip stengtis sugyventi. . . juk vistiek nepakelsiu ciongo, netrenksiu, neapsiverksiu, ir nieko vistiek nepasakysiu, tik nutaisysiu kvailą miną, nes esu pakanti draugė. . . Bet kai man yra blogai, mane būtinai ėda visi kas netingi. Net tie, kurie, atrodytų, turėtų mane suprasti, nes kažkaip jau net nebejuokinga. . . Nusibodo. . . Bet anyway. . .

*

Jei būčiau emo, tai pastarosiomis dienomis pjaustyčiausi atsidėjus. Nes šūdinai viskas yra. Ką aš dar galiu pasakyt ta proga?. . . Nuotaika išgaravo prieš porą dienų. Kažkur. Kažkaip. Nežinoma kryptimi. . . Be koordinačių. Atia atia. Nepasakė kada grįš, nei kur jos ieškot. Jokio adreso, jokios pavardės. . . Nieko. Kaip į vandenį. Ir gerai.

*

Šiandien susitikau su žmonėmis, kuriuos pamatyti troškau bene labiausiai - Gintarytė ir Giedrutė. Pagaliau nesijaučiau muse barščiuose. Buvo labai miela pasėdėt. . . ;>>

*

Štai kaip būna kartais. . .

Kaip atrodau, taip ir jaučiuosi. . .

*

Va, kažkaip nesekasi man gyvent pastarouju metu. . . Visiems kliūvu, visi kišasi į mano reikalus, visi mane erzina ir visus erzinu aš. . . Nors ir nieko ypatingai kitaip nedarau. . . . . Pms, kaip kažkas pasakė?. . . :D

*

Na, gal ir šitą sutrikimą miegu ir muzika išsigydysiu?. . .

*

Net patys gražiausi ir mieliausi dalykai gali apkarsti.

Net patys bjauriausi dalykai staiga gali pasirodyti būtini egzistencijai ir neatsiejami nuo normalaus, pažįstamo gyvenimo. . .

Na ir ką tu čia bepasakysi?

Matai kaip būna kartais. . .

*

Tik norėtųsi, kad šalia būtų kas nors, kas suprastų savijautą. . .

(Mano mieliausioji Giedrute, kodėl tu taip toli toli - gimnazijoj?. . . Ką?:>)

*

Ir dar norėtųsi, kad praeities baubas nekamuotų - nekaltintų, nekrautų man savo nepagrįstų pykčių, baimių, nuoskaudų. . . Bet praeitis lieka praeitimi. . . Ji niekur nedingsta. Stovi šalia ir alsuoja į nugarą. . . Ir niekur nepabėgsi. Juk tai yra mūsų pačių tikrasis šešėlis. . .

*

Actekai

Taigi štai. Visi gyvena šitą nepaprastai keblų, sunkų ir neperprantamą gyvenimą, kaip tik kas išmano. . . Tuokiasi ir gimdo vos sulaukę (ar net nesulaukę) aštuoniolikos ir būdami. . . Hmm. . . Ne pačių šviesiausių galvų. . . Kiti sėdi tyliai suspaudę savo norus ir jausmus kietame kumštyje. Kad neištrūktų. . . "Neduok dieve". Dar vieni džiaugsmingai naudojasi visomis gyvenimo progomis, kokios tik pasipainioja ant tako (nebūtinai tiesaus). Patys protingiausi. . . Ar tikrai protingiausi?. . .

Aš nesu prie tų protingųjų. Matyt bijau. Kažkokio nematomo baubo. . . Kuris, greičiausiai esu aš pati sau. Nors gal ir gerai. Riba trapi. Nenorėčiau persisvert į negatyviąją pusę. . . Hmm. . . :D

Kartais nesveikai smagu piktdžiugiškai pasijuokt iš ko nors kito - maniakės, draugės, klasioko. . . Ar įkišt ledų poieriuką į gyvatvorę. Tai kas, kad paskui truputį gėda. Net nesąmonės kartais sugeba pakelt ūpą. . . :D

Pavasaris. . . Ką aš galiu pasakyt. . . :D

F*R*I*E*N*D*S

Kažkaip smagu, kai ryte pabundi, o už lango kokiu tūkstančiu skirtingų balsų plyšauja laimingi paukščiai, šviečia vasariška saulė. . . Tada apsidairai, pasakai Labas Rytas draugams ir pratesi vakarykščią diskusiją. . . Va tada ir pasidaro taip smagu smagu. . .:>>

Kad ir kas ką besakytų - geriausia ką turime yra draugai. Geriausi draugai. . . :)

Jaučiuosi puikiai. Viskas gerai. Bet nežinau ką daryt. Kaip toliau gyvent?. . . Kaip? Žmogus yra kaip vanduo - jei per ilgai užsistovi vienoje vietoje ima jame veistis bjaurastis visokia. . . Taip ir man. Jei ir toliau vien blaškysiuosi pati savo galvoje, tai nieko gero iš nebus. . . Bet aplinka juk kalta. . . . . . . . . . . . :)

Kaip pikta, kad ne viską galima kontroliuoti. . . Kad slysta iš rankų net tai, kas atrodė yra amžina, stabilu, nepajudinama. . .

Visiškai viskas bus gerai. Vieną dieną. O kol ta išganingoji diena ateis pas mane, dar reikia išgyvent kaip nors. . . . :D Bet juk iki tos laimės man trūksta tiek nedaug. . . . . Kokių 3 dalykų. . . :)

Wawawywa!

Kaip pasakytų epinis Kazachstano didvyris Boratas: "Wawawywa!".

*

Viskas tiesiog pretty good! Rimtai. Net triperis iš blogger pasitraukė. Va - klausausi Killers'ų, džiūgauju, makaluoju kojomis ir plyšauju kartu su nuostabiuoju Brandonu: "Don't shoot me Santa. . . !". Pasaka, ne gyvenimas. . . Oras - nuostabybė. Jau užuodžiu vasarą (egzus, karštį, joninių laužus, prisisiotą Baltiją, ilgesį ir poilsį taip pat užuodžiu. . .) !:>>

*

Nenuostabu, kad į mokyklą kasdien ruošiuosi su vis mažesniu ir mažesniu entuziazmu. O apie nd darymo ypatumus geriau diskretiškai patylėsiu ir prikasiu lūpą. . . Che che. . .

*

Negaliu miegot per ta nelaimingą genijų Murakamį. Negaliu vakare nepaskaityt "negailestingos stebuklų šalies ir pasaulio galo". . . Baisu.

*

O pavasario proga sugalvojau rytoj kept kokį šašlyką. Jei dar bus labai norinčių, tai galite jungtis. Nesipriešinsiu. Nes kol kas dalyvių gausa nesigiriu - tik patys pačiausi (o pusė pačiausių negali dalyvauti. . .). Čia tau ne Spring Party. . . :D

*

Kad ir kaip beverstum, kad ir kaip bežiūrėtum, mokykla yra aukso kloniai. . . Mažai atsakomybės, daug linksmybių, daug draugų, gyvenimas po tėvelių sparnu. . . O ko blogai?

*

O verdiktas galėtų būti štai toks, paprastas ir aiškus: Voliokimės kol pievos žydi. . . (čia jau nebe Borato repertuaras :D)

Pasikiškeliakopūsteliaudamas

Na nejaugi 101 įrašiukas??? ;>> Ui, kiek nuo vasario pirmos pripliekiau čia, prisvaigau. . . Kiek visko pripasakojau, kiek širdies išliejau. . . kartais į temą, kartais nelabai. . . :D O ši diena, kaip diena - sunku keltis, lengva gyventi. Gal buvo kiek vėjuota, gal kiek vėsesnė, ir kontaktuoti su kitais planetos gyventojais man šiandien sekėsi ne taip gerai, kaip kitom dienom. Et. ;> Kai per pamoką būna labai nuobodu, imu planuoti ką reikėtų pažymėti čia (vis ne be reikalo laikas praleistas ;D), tik kaip taisyklė - aš visada pamirštu savo planus ir niekada neparašau to, ką planavau. O ir puiku! Ekspromtu gimsta patys nuostabiausi dalykai. Sakiau, sakau ir sakysiu taip. Vakar vakare su GJ surengėm pasibėdavojimo seansą. Palengvėjo, bet kartu ir pasunkėjo ant širdies. Kai išsikalbi visada palengvėja, bet atsiranda nesuskaičiuojama begalybė naujų klaustukų ir klausimų. Mirk - gyvenk. . . Nesuprantu aš kas man vis užeina. Gal čia paauglystė puola iš pasalų ir kanda savo bukais dantim man į kažkurį stuburo slankstelį, esantį kakle. O gal tiesiog tiesiu taikymu į miego arteriją (miego aortą, anot G.R. ;D). . . tad ir blūdinėju prisimerkusi, be fazės, pasišiaušusi ir mąsli. . . "Marš prie lentos, ir suskirstyk šį kuklų žodeliuką reikšminėmis žodžio dalimis, Manfreduk!" Anonime Anonime, o kur man pažadėtoji staigmena?!

Kas yra kas?

Su dideliu liūdesiu širdy, ir dar didesniu akmeniu po kaklu, aš galiu pasakyti, jog nieko aš nežinau ir nieko aš nesuprantu. Nė kodėl žemė apvaliai pailga, nei kodėl mano akyse staiga apsivertė pasaulis. O tikrai, po galais, kodėl?!. . . Va, sėdžiu ir samprotauju. Nepasakyčiau, kad man sekasi samprotauti. Ne, tiesiog reikia kažkuo užsiimti. Negi blakstienas sakičiuosi. . . Nelabai būtų pravartu. . . O gal? Nepatinka man, kai lygtyje lieka nežinomųjų. Anonimiškumų visokių, slapukavimų, vyniojimo į vatą, kalbėjimo užuominomis, akių nudelbimo, temos keitimo, melavimo, baidymosi ir tiesos neigimo. . . Tik va yra bėda, kai ką ir pati darau. Ir gana intensyviai. Tad meskite į mane akmenį. . . . . .

A piece of cake

Šiandien išmokau gražią frazę: a piece of cake. Typo juokų darbas. Matyt visas gyvenimas ir yra tai -gabalėlis torto. Hmmm. Kvailokai skamba, kai pagalvoji. . . Nū bet logikos yra. . . :D Triperis nedingo. ;( Nesuprantu kuo aš tam blogger nusikaltau, kad net paveiksliuko įkelt nebegaliu?:( Mažų šuniukų dančiai yra bjauriai aštrūs. Bet maži šuniukai yra bjauriai mieli. Kur šiandien su Jurga buvom? Šaunuoliai! Atspėjot teisingai! Juk kaip visada! Pas Gabą!:DD O ten visada būna linksma, o ir arbatos duoda. Tingiu mokytis. O tikiriausiai reikia. . . Hmmm. . . Kada ateis vasara? Na tai dar ir padainuokim ta proga: Bicycle bicycle bicycle I want to ride my bicycle bicycle bicycle I want to ride my bicycle I want to ride my bike I want to ride my bicycle I want to ride it where I like!!! ;DD

Did you?

Diena prasidėjo gerai: kėliausi lengvai, bet tingiai. Per pietus. Po gražių sapnų, po saldaus miego. . . Nuotaika buvo nebloga. Telefonas dūzgė ir dūzgė. Smagu, kai tave atsimena. . . :] Dušas, pusryčiai, kompiuteris, tinginystė. Pažaidžiau su naujuoju šeimos nariu - šuniuku, kuris dar neturi vardo (Gal kas nors turi genialių pasiūlymų?:P). Kaip lengva būti numylėtiniu, kai tu esi mėnesio laiko, turi auksnį kailiuką, liūdnas akis ir milžiniškas letenas, o užaugęs tapsi didžiuliu ir piktu namų sargu. . . ;) Na, kaip ir reikėjo tikėtis, suišikto triperio eilė atėjo mano blogger. Pradingo teksto maketavimo, paveikslėlių kėlimo ikonos. Tad nebegaliu nieko pakeisti, tenka dėti šitaip, be pagyvinimo, vizualizacijos, šrifto, klaidų tikrinimo. . . So. Šakės. Atradau tooookią beprotiškai fantastišką dainą, kad klausausi jau antra diena be perstojo ir vis dar kaifuoju. Gėris. Hoobastank "Inside of You". Na, tekstas, tai kaip čia pasakius - gilios minties nerasta, greičiau jau gašlokas. Bet melodija viską atperka! Jėėėėėė :Dp Rytoj į mokyklą. Nenoriu. O vien nuo minties, kad laukia du penktadieniai iš eilės, mane purto. . . Užknisa. . . :( Noriu pas Gintarę. . . . . . :D

Freeeeeeeedom

"Labas, miela mama! Dukra paklydėlė sugrįžo!" :D (Ar kažkas panašaus. . . :D) Galiu pasakyti tiek, kad pastarosios trys dienos buvo puikut puikutėlės, nes jas praleidau Šiauliuose, pas Gintarėlį. . . :>> Va. O mudvi visada turim ką veikt ir apie ką plepėt. Namų nepasiilgau. Mačiau labai gerą filmą. "Requiem for a dream". Sugalvojau, kad reikia mokytis rusų kalbos. Nes ji niekam nepakenks, o naudos būtų. Ir mokyliniuose įrašuose ji skamba kur kas klaikiau, nei plote :DD. Pasižmonėjau, nepasižymėjau, pailsėjau, grįžau namo pilna energijos ir geros noutaikos. (Kažin ar ilgam užteks šito užtaiso). Laisvė yra laisvė. . . :) Tik grįžimas namo buvo toks. . . Hmm. . . Komplikuotas. Daugiau nei 3 valandos konteinery kažkokiam, kuris džiaugiasi autobusu vadinamas. . . Visko smulkiai, manau, čia aprašinėti nėra jokio reikialo, nes nelabai yra ką pasakoti (nebent kaip buvo smagu pamatyt Gintarę ir su ja pabūt), o kam reikia, tie ir žino ką reikia ;DDp

Kažkaip šventadieniškai

Pabudau ir pagalvojau: "Nū nieko sau, jau šeštadienis. . ." :D O pasirodo, kad nė velnio ne šeštadienis. Dar tik ketvirtadienis. Gilus džiugesys!

Be abejo, kaip ir visada prieš kelionę - darbymetis. . . Nieko nieko.

Vakar buvo arbatėlė pas MoGi. Mėgčiau. Bet, aišku, negalėjau. Šūdas su žibutėm. :(

Kartais viskas būna labai painu. Jei taip padarysi - supyks anas. Padarysi anaip, užsirūstins šitas. . .

Vakar pagalvojau, kad niekada gyvenime nesuprasiu vienuolių. Ar jiems nesinori turėti mylimą žmogų? Jiems nereikia švelnumo, artumo ir žinojimo, kad šalia yra kažkas? Nesuprantu. Man tai reikia. :DD

Vakar kažkaip sugebėjau netyčiai ir negrįžtamai ištrinti 10 GB muzikos. Liko kokie 20 GB. Bet vistiek gaila. Nes ten buvo labai smagių dainelių. . . Hm. . . Nesekasi kažkaip man.

Oi kaip aš laaaaaukiu rytojaus. Labai!!! ;)

"What will you do when the money goes. . . What will you do?. . ."