Rodomi pranešimai su žymėmis džiaugsmai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis džiaugsmai. Rodyti visus pranešimus

2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

100 pavasarių

O man, kur pažiūriu, visur pavasariai - kiekvienoj kišenėj pavasarių 100. Maži dalykai kartais teikia dideliai daug džiugumo. Naktinės diskusijos pakelia ūpą, o "labankt" auštant čiulbantiems paukščiams, jau lyg ir kasdienybė... Filmas po filmo. Žalingi įpročiai. Žodžiu, gyvenam gerai.

2009 m. rugpjūčio 16 d., sekmadienis

Rugpjūtis, 12 d.

Kai iki visiško laimės pritrūksta tik šiltos rankos ir tvirto peties šalia... Kai sugrubę nuo šalčio delnai laiko puodelį ataušusios mėtų arbatos, virš galvos krenta rugpjūčio meteorų lietus, paskui save palikdamas sekundę švytinčias uodegas.... Už nugaros tyliai skamba mylimiausios dainos, o kojos saugiai įsuptos į pūkuotą dekutį... Kai prisiminus tokias naktis prieš 10 metų veidu nurieda ašara... Kaip viskas tada atrodė magiška, neaprėpiama ir amžina...
.
Per šitas dvi meteorų skaičiavimo valandas spėjau sušalt. Ir daug ką apgalvot... Prisiminiau daug žmonių. kai kuriuos iš jų ne ne po kartą...
.
Kai kam vaidenosi kosminiai usūriniai ar tai barsukai... O man iš kosminių blyksnių išniro suopis. Nesivaideno. Sesė irgi matė. Ir šikšnosparniai buvo labai aktyvūs.
.
Visada mėgau žiūrėt į vasaros dangų...

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Away From The Sun

Mokykla yra tragiškai sekinantis dalykas. Velniškai. Aš nežinau į kokią mumiją pavirsčiau, jei viską mokyčiausi tobulai sąžiningai... Reikia turėt arkliškos stiprybės ir sraigiškos kantrybės, kad ištvertum tokį žiaurų krūvį. Nei vieno, nei antro neturiu. Tad taip ir būna. Viskas užknisa. Nervai tiek išsitampę, kad užtenka didžiausio menkniekio ir suisterikuoju. Ačiū dievui, dar tik namuose. Ir norisi tik vieno dalyko - nusikelt nuo spintos tą bonką vyno, ką nors apsikabint, įkniaubt į petį (pageidautina vyrišką) ir pamiegot. Kokią parą. Gal galvoje prašviesėtų...
.
Pektadienis yra tokia nuostabi diena, kad jos pradedi laukt jau penktadienį vakare... Tiesiog už tą palengvėjimą, kuris užplūsta vos išgirdus skambutį iš 7 pamokos, galima paaukot kažin ką...
.
Kai glėby miega šviesutis kūdikis jausmas dar geresnis... :>>
.
Kartais pagalvoju, kad tai absurdiška. Bet tu mane moki įtikint, kad ir kokia skeptiška bebūčiau... :> Juokinga, bet ką čia gali žinot, kaip gyvenimas gali pasisukt... :D
.
Kita savaitė bus puiki. Jei tik neatsigrūs močiutė. Jai atsievakavus linksmybės baigiasi.... taip sakant "balius baigtas... pačios žinot kas, namo!"

2008 m. gegužės 18 d., sekmadienis

Ojojoi ojojoi

Na ką, kolegos, iškilmingai paminėjom Giedrutės septynioliktmetį!;) Buvo puiku. Gera. Linksma. Įdomu dabar kiek laiko Giedrytė ištvers neatplėšus dovanos. . . ;D
.
Grįžo Pofka. Atlėkė naktį, visas švytintis, pilnas įspūdžių (apie leses, pastą, meilius italus. . .), su bonka pošlykščio gero vyno. . . ;) .
O su Akvile tikrai šnekėtis yra apie ką ;P Iki 4 ryto. . . Tiek leido galimybės. Greit švinta. . . Nors aiškintis Poterio subtilybes ar dalintis skaudžia patirtimi (o šitas mano ex. . . ;D ) , būtų buvę galima ir ilgiau. . .
.
Rytas. Linksmi pusryčiai ir ilgos kalbos. . . :)
.
Namai. Ramybė. Poteris. Vienas kitas darbelis. Alkani uodai. Pyktis. Nes rock'n'roll vakarą vėl matysiu kaip savo ausis (eik nd ruošt!). . . So. . .
.
Myliu aš tą gyvenimą. . . Ir emo nebūsiu. Viskas. Balius baigtas. . . . :DD
Ojojoi ojojoi. . . . (anot Akvilės) ;D

2008 m. gegužės 11 d., sekmadienis

F*R*I*E*N*D*S

Kažkaip smagu, kai ryte pabundi, o už lango kokiu tūkstančiu skirtingų balsų plyšauja laimingi paukščiai, šviečia vasariška saulė. . . Tada apsidairai, pasakai Labas Rytas draugams ir pratesi vakarykščią diskusiją. . . Va tada ir pasidaro taip smagu smagu. . .:>>

Kad ir kas ką besakytų - geriausia ką turime yra draugai. Geriausi draugai. . . :)

Jaučiuosi puikiai. Viskas gerai. Bet nežinau ką daryt. Kaip toliau gyvent?. . . Kaip? Žmogus yra kaip vanduo - jei per ilgai užsistovi vienoje vietoje ima jame veistis bjaurastis visokia. . . Taip ir man. Jei ir toliau vien blaškysiuosi pati savo galvoje, tai nieko gero iš nebus. . . Bet aplinka juk kalta. . . . . . . . . . . . :)

Kaip pikta, kad ne viską galima kontroliuoti. . . Kad slysta iš rankų net tai, kas atrodė yra amžina, stabilu, nepajudinama. . .

Visiškai viskas bus gerai. Vieną dieną. O kol ta išganingoji diena ateis pas mane, dar reikia išgyvent kaip nors. . . . :D Bet juk iki tos laimės man trūksta tiek nedaug. . . . . Kokių 3 dalykų. . . :)

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis

shame on me

Visą šia savaitę nebus matkės. Visą visą. Dievulėliau, nesugebu apsakyti žodžiais, kaip šitas malonus pokytis mane džiugina! Atsigavau tai neįtikėtinai! O šiandien pamokos aplamai niekinės. Tvarkaraštis atrodo taip:
.
1. langas
2. langas
3. kūno kultūra
4. rusų
5. skaitiniai
6. muzika
.
Nū tiesiog ne pamokos, o fantastika ;DD
.
Atsipūtus aš. . . net baisu jau darosi :l Šią savaitę nd dar nič nieko nedariau. . . Tik ryte knygas persidedu ir pirmyn. . . Na tiesa, tų nd nei neužduoda kažkaip pastaruoju metu tiek daug. . . Na bet tai toli gražu nėra lengvinanti aplinkybė. Ar ne?. . .
.
Shame on me. Shame on me. Shame on me.
.
Ir visa kita yra laaabai oriai. Baisiai oriai. Tiesiog orut orutėliai (wtf word?!!!)!:D

2008 m. kovo 10 d., pirmadienis

Tiesiog taip yra

Šią dieną aš drąsiai galiu įvardinti kaip vieną iš tų nuostabių dienų, kurių, reikia pripažint, pasitaiko ne dažnai. Kodėl nedažnai, jau kita problema. . . Taigi :)
............................................................
Rytas prasidėjo puikia. Pabudau apie 10, rami ir laiminga. Atsimerkiau ir supratau, kad šiandien pavasaris. tas tikrasis. Saulėta ir švelniai šilta diena. Tada iki 12 dar pasidžiaugiau šituo suvokimu snausdama. Iš lovos išlipau TA koja. T.y. viena iš dviejų mano turimų, kaire. Įsijungiau Iggy, atidariau langus, išsitraukiau sijoną, spintos dugne gulėjusį nuo neatmenamų laikų (regis nuo kokio spalio). . . Paskambino A. Kaip visada, kai tik man gerai. . . Energetiniams vampyrams juk reikia maitintis. . . Bet šiandien jis buvo kitoks. Laimingas. Ir nuoširdus. Ir pirmą kartą po kokių dviejų metų pertraukos aš tarsi vėl pajutau, kad jis toks pat, kaip tais gerais laikais. . . Kartu profilaktiškai paverkėm. Jis turbūt vienintelis, kuris taip meistriškai sugeba pravirkdyt guosdamas ir pravirkdydamas paguost. Susitaikėm. Aš nebepykstu. Jis nebepyksta. Taika. Aš padėsiu jam, jis padės man. Kaip seniau. Tik jau nebe M+A. O tiesiog "Labas, kaip tu jautiesi?". Dar vienas akmuo nuo širdies. . . Dar viena priežastis, kodėl turėčiau džiaugtis. Ir džiaugiuosi.
.........................................................
O kadangi oras pasitaikė beprotiškai fantastiškas, vakarop iš garažo išsitraukiau dvyratūką. Nepaprastai smagu pakrutint per žiemą sustingusius kaulus, pakvėpuot minkštu oru, nusimest minčių naštą. . .
..........................................................
Šiandien lnk Gerumo Diena. Vėl graudu. . . Labai labai graudu. . . Kodėl žmonės privalo tiek iškentėt?. . . Vakare parašysiu Andriukui. Aš nežinau kaip jis dabar jaučiasi. Sako, kad viskas gerai. Bet kaip gali būti gerai po trijų chemoterapijų?. . .
..........................................................
Bet aš laiminga. Nes pasaulis yra gražus. Nes šiandien pabudau. Nes net jei mirčiau rytoj, ar po savaitės, ar po mėnesio, o gal net po 50 metų. . . Aš gyvenu. Aš gyvenau. Aš apkabinau brangų žmogų. Aš mylėjau. Aš džiaugiausi nauja diena. Aš verkiau. Pykau. Guodžiau ir guodžiausi. . . Ne egzistavau. Gyvenau.
...........................................................
ANT AKMENS ŠIĄNAKT DĖSIME GALVAS. . . PO ŽVAIGŽDĖM ŠIĄNAKT GULSIMĖS. . .