Mano šuniško liūdesio naktys

O būna liūdna. Kaip vienišam senam šuniui, darganotą rudens vakarą... Kai draugiją palaiko tik surūdijusi grandinė ir tolimas kaimyninių kaimų šunų skalijimas... O vakarai rudenį tamsūs, baugūs ir šalti... Nors kauk. Liūdna, net maudžia paširdžius. Be aiškios priežasties, aiškios pradžios, aiškių norų... Iš niekur.

.

Bet taip pat neaiškiai ta melancholija ir apleidžia... Paverki, pakalbi su likimo draugais... Pazyzi, pasiskundi... Paklausai sentimentalių dainų... O vieną dieną pabundi ir tavęs niekas nebeslegia. Vakar buvo žvėriškai liūdna. Ir regis ne vienai man... O šiandien jaučiamės geriau. Tuo ir pasidžiaukime! :D

.

Aš nuoru, aš nuoru šventę švęst... Ir dar ... ... .... ... :P

Rugpjūtis, 12 d.

Kai iki visiško laimės pritrūksta tik šiltos rankos ir tvirto peties šalia... Kai sugrubę nuo šalčio delnai laiko puodelį ataušusios mėtų arbatos, virš galvos krenta rugpjūčio meteorų lietus, paskui save palikdamas sekundę švytinčias uodegas.... Už nugaros tyliai skamba mylimiausios dainos, o kojos saugiai įsuptos į pūkuotą dekutį... Kai prisiminus tokias naktis prieš 10 metų veidu nurieda ašara... Kaip viskas tada atrodė magiška, neaprėpiama ir amžina...

.

Per šitas dvi meteorų skaičiavimo valandas spėjau sušalt. Ir daug ką apgalvot... Prisiminiau daug žmonių. kai kuriuos iš jų ne ne po kartą...

.

Kai kam vaidenosi kosminiai usūriniai ar tai barsukai... O man iš kosminių blyksnių išniro suopis. Nesivaideno. Sesė irgi matė. Ir šikšnosparniai buvo labai aktyvūs.

.

Visada mėgau žiūrėt į vasaros dangų...

Damn!!!

Jooo, vaikučiai... Kol pati savo nuosavom akim nepažiūrėjau Twilight'o, niekaip nesuprtau, kas ten tooooooooookio... O pasirodo, baisiai klydau... Nors nereikėjo man žiūrėt... Dabar miegot negalėsiu... Gražesnio gyvo padaro už Edwardą dar nemačiau... Ir sugalvok tu man tokį tobulą herojų, kuris turėtų viską, ko tik mergina gali norėt... Ajajai... :D

Californication

Aš sentimentali. Ir aš tai pripažįstu.... Aš verkiau pažiūrėjus "Dirbtinį Intelektą", o "Titanikas" ašarose paskestų antrą kartą... aš atsimenu visų savo meilių gimtadienius, atsimenu viską.

.

Gal kartais be reikalo.

.

Ramiau yra pamiršti.

Regimybė

Visko per daug... Daug per daug... Aš nesugebu. Aš negaliu. Niekaip. Aš pavargau. Man nusibodo. Ko imuosi - slysta iš rankų, ką myliu, tas nusigręžia, ko bijau, tas atsitinka... Viskas priešingai, viskas ne taip...

.

Duok man savo petį ir didelį šiltą delną... Trumpam. Dar galėtum paglostyt galvą, paduot nosinaitę ašaroms nusibraukt ir išvirt valerijonų arbatos. Galėtum paklaust ko nors, pvz: "Ką galvoji?"... Arba tiesiog tyliai uždusinkt paėmęs pagalvę, kai miegosiu. :D

.

Viskas bus gerai. Juk bus?

Bim bam

Su kiekviena nauja, švaria ir tuščia visatos minute, visa raizgalynė mano galvoje tik plečiasi ir pučiasi. . . Viskas keičiasi kas tūkstantąją sekundės dalį. . . Viskas mainosi ir persipina tūkstantį ir vieną kartą. . .

. . .

Aš nesustabarėjusi. Aš tiesiog pavargusi.

. . .

Ką tu mąstai, po galais? Ir kur mano negyvenama sala?. . .

. . .

Visas neapčiuopiamas mano vidinis Aš miega. Bandau jį žadint. . . vasaros pradžioje jis visada taip – apsunkęs nuo letargo miego. . . nes pavasarį jo niekas neužkliudė. Bet pastaruoju metu aš jaučiu, kad jis yra gyvas. Vis dar. . . Aš žinau, kodėl jis bunda. Ir dar keli žmonės žino. Tik nežinau, ar jam verta bust. Nežinau, ar ,neduok die, jis dar giliau neįmigs, neišdegus užmačioms. . . Nežinau. . .

. . .

Tik tiek, kad kai manasis Aš snūduriuoja, sakinius dėlioti yra nepalyginamai kebliau. Ir mintis reikšti yra sudėtinga. . . . Bet pati miegu ramiai. Ir sapnai gražūs. . .

. . .

Viskas bus gerai, ar ne?:)

. . .

F*R*I*E*N*D*S

Kažkaip smagu, kai ryte pabundi, o už lango kokiu tūkstančiu skirtingų balsų plyšauja laimingi paukščiai, šviečia vasariška saulė. . . Tada apsidairai, pasakai Labas Rytas draugams ir pratesi vakarykščią diskusiją. . . Va tada ir pasidaro taip smagu smagu. . .:>>

Kad ir kas ką besakytų - geriausia ką turime yra draugai. Geriausi draugai. . . :)

Jaučiuosi puikiai. Viskas gerai. Bet nežinau ką daryt. Kaip toliau gyvent?. . . Kaip? Žmogus yra kaip vanduo - jei per ilgai užsistovi vienoje vietoje ima jame veistis bjaurastis visokia. . . Taip ir man. Jei ir toliau vien blaškysiuosi pati savo galvoje, tai nieko gero iš nebus. . . Bet aplinka juk kalta. . . . . . . . . . . . :)

Kaip pikta, kad ne viską galima kontroliuoti. . . Kad slysta iš rankų net tai, kas atrodė yra amžina, stabilu, nepajudinama. . .

Visiškai viskas bus gerai. Vieną dieną. O kol ta išganingoji diena ateis pas mane, dar reikia išgyvent kaip nors. . . . :D Bet juk iki tos laimės man trūksta tiek nedaug. . . . . Kokių 3 dalykų. . . :)

talk to the hand

Viskas kaip ir neblogai būtų. Tik štai niekas į rock 'n' roll vakarą neleido. Ir dar močiutė-vombatė atsigrūdo. . . Visa kita - po senovei. . . Heh. Nieko gero, nieko blogo. O tai tikriausiai yra dar blogiau, negu kas nors blogo. Rimtai. Vegetacija arba ūmus daržovizmas. . . Baisu baisu. . .

Bet kažkaip laukiu pasroviui. . . Negerai. Tik kad daugiau nėra kur plaukt. Tik savo baloj makaluotis. Kartais su Jurga pakalbam, kad dėdė Likimas labai negražiai pasielgė su tokiais kaimiūkščių vaikais kaip mes, palyginus su vaikais, kurie gimė pvz Vilniuje. Juk tiek galimybių. . . . . . Nors kitą vertus, dar didelis klaustukas kabaluoja ore, ar tos galimybės būtų geresnės nei čia. . . . Na ir ar jas išnaudot sugebėtumėm. . . Va va va. Anyway. . .

Kai kurie dalykai regis taip ir įstrigę amžino įšalo žemėje. . . Nė pirmyn, nė atgal. Kaip mamutai - ėjo ėjo. Apsnigo. Sušalo. Tiek juos ir tematė. O kai kurie gražūs dalykai yra tiesiog pasmerkti net neprasidėti. . . . Vien dėl kažkokių kvailų dvejonių "o gal?. . .".

Ir vis gali pykt. Vis gali daužyt tą savo vargšę kvailą galvą į sieną, kėdę ar stalo kampą. . . . Pasauliui vis vien. Tad kalbėk į delną. Mano ausys to klausytis nepritaikytos. . . . . . :D

Juk taip?;D

FUN

Taip. Beprotiškai fantastiškas dalykas yra susitikti seną gerą draugę, po nežinia kelių šimtmečių ilgumo pauzės. Kaip smagu pasidalinti naujienomis iš gyvenimo, aptarti ex'us ir esamus, būsimus(?), apkalbėti drauges, draugus, pažįstamus, draugų pažįstamus, snieguračkas, songoką, Albinutę (pundę), paplepėti apie skandalus, naminius gyvūnus, skyrybas, bazarus, one fotoalbumus, klases, auklėtojas, kaimynus, dolerio kursą, žiurkėnų gyvensenos įpatumus, muziką, laisvalaikį, gyvnseną, mokslus, planus, norus, tėvus. . . . . . . .

*

Dievaži, nė nenutuokiau, kad mudvi su Gintaryte turim tiek bendro ;>>

*

Gera nuotaika iš mano planetos nesitraukia.

*

Vakar pasakė, kad dalyvauju Lt olimpiadoje. O šiandien sudalyvavau. Iš lempos. Pagalvojau, kad naudinga sužinot savo lygį - kaip sugebu parašyt tokį dalyką nieko nesiruošus. Matysim. :D

*

Klasiokam superultramegaplius Morčius. Temos vien apie antrą galą. O užčiaupt juos įmanoma tik jų pačių bajeriukais. SO. . . :DD

*

Balandžio pirmoji buvo kaip reikalas. Visi visus maustė. Įpatingai įsismagino kūno kultūros mokytojai. O bedrai paėmus, tai Jurgaičiui mūsų pokštas nepatiko. O Bacevičienė atsakė tuo pačiu. Jė. ;D O kūno kultūrai pirmą kartą rengiausi bernų rūbinėje. Na ir t.t. :D

Vakarykštė vakarienė

Vakar:

Pirma mintis - šūdas. Antra- tokia pati, kaip pirmoji. (Regis per dažnai ši mintis mane lanko. . .) Dar šmėsteli "ką aš darau?", "kam to reikia?", "kas iš to išeis?", "Prisižaisiu", "kodėl aš to siekiu?". . . Tiek tų pagrindinių minčių. Tik tiek.

*

Netikėtai el pašlo dėžutėje raptikau senus laiškus. . . Ir tada susimąsčiau: o kas yra meilė? Blizgantis šūdniekis valentino dienos proga? O gal sms pilna :**********? O gal "ka tju, zjuijkji?" . . . Velniai griebtų. Aš tai atsimenu kiek kitaip. . . Tylus bučinys į kaktą, šaltą vasaros vakarą. Slapta šypsena. Kaštas delnas. Eilėraštis "Tau vienintelei". (Ak taip. Kaip ir kitoms tavo Vienintelėms). Tyla ir kažkoks tvankumas aplinkui. Paprasta ir gražu. Taigi. Tik tiek. regis paprasčiau nei nebūna. . . Arba kasdienis rūpęstis. Laiškas, net jei nėra jėgų rašymui. . . . . . Tai yra meilė. Tikriausiai. Arba kažkas, turintis mistišką panašumą į ją. . . :>>

*

Deja visi gražūs dalykai baigiasi greitai. Ir ganėtinai negražiai. O šiandien visas tokias meiles galima prisiminti su ironiška šypsenėle. Be akmens užanty. Be baimės. Be liūdesio. Ir gal net be ilgesio. Tiesiog su palengvėjimu. . . Viskas pasimiršta. Ir atsiranda pakili tuštuma. Kažkam kitam. . .

*

Juokinga. Bet žmogiška. Banalu. Bet juk beveik visi gražūs dalykai yra banalūs. . .

*

Filosofija vakarienei. . . :P