Šeši

Pastaruoju metu matau daugiau saulėtekių, nei matau įprastai. T.y. kasdien. Taip jau gaunasi, kai pokalbiai iki paryčių yra gerokai mieliau, nei miegas. O nauji draugai atrodo keistai pažįstami... Viskas tvarkoj. Viskas gerai. Atsitiktini atsitiktinumai. Vakarėliai... Naktelės... Ryteliai... Dienelės... Viskas lekia pro akis, ir liejasi į kažkokią mandalą. Nesistengiu kažko išskirt, analizuot, ar interpretuoti. Viskas puiku, kai daug juokiesi, o verki taip pat tik iš juoko. Viskas nuostabu, kai gali ramiai ištiesęs kojas sėdėt ir kalbėt vėjus. Smagu, kai dieduliukas troleibuse sako, kad primeni jo jaunystės meilę. Smagu, kai gali dalintis džiugumu ir kai juo dalinasi su tavimi...

Walking On The Moon

Daugelis dalykų gyvenime yra pervertinami. Kaip pvz. naujausias Aronofskio filmas "Juodoji Gulbė". Nežinau ko pritrūko. Bet jei filmo metu eini darytis arbatos, tikrint fb ir ieškot kremo ir žvilgčioji į laikrodį, tai matyt juosta nėra tokia jau įtraukianti, kaip derėtų tokio lygio kinui.

.

Kelintą naktį ilgai guliu ir spoksau į tamsias lubas. Nesimiega. Užtat mąstosi. Šiek tiek gailiuosi, kad atmintis dyla. Liūdna, kad tiek geri, tiek blogi prisiminimai praranda savo aštrumą... telieka šešėliai iš pirmų meilių ir blankūs atvaizdai kažkada pažinotų žmonių... Bet gal sunku būtų išlaikyti sveiką protą, jei visi praeities momentai keliautų kartu...

.

Kantrybė - dorybė. O kai nori ir tiki, viskas įmanoma. :*

.

.

.

Įdomūs žmonės... Sorry, bet aš nemanau, kad tikslas pateisina priemones...

I Want You To Be My Valhalla

Iššveiti visus pridulkėjusius užkaborius, išsiurbliuoji kilimus, išgaudai vorus, nuvalai dulkes nuo porcelianinių angelėlių ir tyliai ant lentynos surikiuotų enciklopedijų... Nublizgini langus ir trofėjų spintos stiklus. Ramiai lankstai rūbus. Tyliau vaikštai ir netrankai durų. Akimis medžioji kiekvieną namų kertę. Ir tyliai tyliai atsisveikini... Su namais, miško tyla ir lietaus beldimu naktimis... Sunkiausia atsisveikinti su senuoju gyvenimu ir senuoju aš. Nežinau, ar gyvatėms skauda, kai neriasi iš odos. Bet numanau, kad turėtų skaudėti. .

Kai išvalai visą šlamštą, prašviesėja akyse. Jau beveik išsprendžiau savo šaradą. Keistų sapnų prisapnavau šiąnakt... ir man atrodo, tai man padėjo. Bet patirtis rodo, kad mano sprendimai lemia mažiausiai... :D .

Laikas parodys...

Širdperša

Kartais pasidaro labai liūdna, nes suvoki beesanti tik menka, sentimentali ir dėl savo pačios kaltės nelaiminga moterėlė, nedaranti nieko, kad pakeistų situaciją, užglaistytų praeities broką, išsigaudytų senus vaiduoklius, nusiplautų rankas ir išmokti gyventi be to, kas seniai liko užnugary.

Kartais nėra progos.

Kartais nedėkingos aplinkybės.

Kartais...

O kartais tiesiog dėl nesižinojimo ko nori, mūsų gyvenimas klostosi priešinga kryptimi, nei svajoji.

Aleliuja. Nors kauk.

(NO)California Dreamin'

Kalifornija... Utopija. Bent taip rodo serialai ir pasakoja grįžę emigrantai.... :D

.

Tikriausiai bet koks geras gyvenimas, kurio negalime turėti atrodo utopija... Logiška. Tačiau kaip nesvajoti apie nuolatinį gerą orą, šiltą vėją, žydrą vandenyną, kaitrią saulę, tvarką... Kaip nesvajoti apie gyvenimą didelėje turtingoje šalyje, kai pažvelgus pro langą pamatai pusnynus (jau kovas!!!), per televiziją tau pasakoja kokie vagys ir nusikaltėliai sėdi valdžioje ir kokio dydžio kyšius jie ima už priimtus nelogiškus įstatymus, mūsų maisto pramonė - dešra iš dvėselienos, gėrimuose nuodai, duonoje nuodai... Kaip viešu reikalu tapusi pedofilijos byla yra sėkmingai maskuojama... Mokymo programas ir švietimo reformas sudarinėja paskutiniai subingalviai, turbūt net nesuvokiantys kas ta mokykla, ko galbūt derėtų mokyti ir ko reikalauti... Tose pačiose mokyklose veši smurtas, mokinukai žudosi, vartoja narkotikus.. Vardinti galima be paliovos... Bet kažin ar kovo 11-oji yra tam tinkamas metas. Nors jei ne dabar, tai kada? Kuo rytojaus diena bus kitokia, kodėl negaliu dienoraštyje rašyti to, kas mano galvoje... Vakar žiūrėjau Landsbergio kalbą kažkokią... Juokinga, kai turtingi ir gerai gyvenantys žmonės ima postringauti, kaip visuomenė nuskurdusi dvasiškai, kaip žmonėms rūpi tik materialusis gerbūvis, pilvo kultas.... Na atsiprašau... Kokia gali būti kalba apie patriotizmą, apie moralinių lobių puoselėjimą, kai gausybė šeimų neturi ko valgyti? Tėvynės meile gyvas nebūsi. O ypač tokios tėvynės, kurios vaikai labiau primena našlaičius... taip kaupiasi pyktis, kai eini per gyvenimą ir matai kaip žmonės gyvena skirtingai.... Vieni grobia biudžeto lėšas ir darosi rezidencijų remontus už milijonus, o kitų visa šeima turi išsiversti su 500Lt per mėnesį... Tai kur čia teisybė? Kur čia šviesa? Ir iš kur bus tos žydinčios vienybės, kai matai, kokia klounų šutvė valdo valstybę. Sprogti galima, kaip pikta. Tik va įdomu, per kiek laiko žmogus supūva patekęs valdžion? Per kiek laiko išmokstama taip naglai viena ranka vogti, o kita ranka mojuoti rinkėjams, kad, na atleiskite brangūs žmonės, tačiau vaistų nėra ir nebus, darbo negausit, o pašalpų irgi nėra, nes mes premijas išsimokėjom...

.

Pavariau čia kaip mūsų mokyklos didysis politikas elektrikas Rimas. Bet kad labai pikta. Paskutinis lašas buvo nauja mokyklų pertvarkos reforma ir faktas, kad norima padaryti tokią akciją atrakciją, jog dirbantis jaunimas (iki kokių 25 metų) gaus mažesnį, negu minimumas atlyginimą... Tai po galais, (dieve dieve, kaip aš mintyse siaubingai keikiuosi....) tu atsėdi 12 metų sušiktoj mokykloj, tada dar 4 metus universitete, už kurį dar ir susimoki kosminius pinigus... O tada tu dirbi, blin, už centus! Iš mūsų šaiposi ir net nebando to slėpti......

.

Po šitų šlykštybių bandau ramiai pakvėpuot. Nes tikrai nervai nelaiko. Pasiutusiai pikta. toje Kalifornijoje, žinoma, irgi visokio mėšlo yra. Tikriausiai net daugiau. Nors ne, daugiau mėšlo negali būti... kažkaip kai nesidomi, kai neskaitai laikraščių, nežiūri debatų ir publicistinių laidų, kai tiesiog eini į mokyklą, savaitgalį patūsini ir pamiegi... Kai tiesiog gyveni savo rutinoj nesidairydamas į šalis ir neieškodamas pasaulio šiukšlių, viskas atrodo gerai. Bet neduokdie kryptelėsi galvą šonan.... Sodoma ir Gomora, peklos prieangis, ar dar kas nors faino iš šitos serijos..

.

Labanakt, patriotai.

http://www.youtube.com/watch?v=V0UcQDUR-fU&feature=related

Mano šuniško liūdesio naktys

O būna liūdna. Kaip vienišam senam šuniui, darganotą rudens vakarą... Kai draugiją palaiko tik surūdijusi grandinė ir tolimas kaimyninių kaimų šunų skalijimas... O vakarai rudenį tamsūs, baugūs ir šalti... Nors kauk. Liūdna, net maudžia paširdžius. Be aiškios priežasties, aiškios pradžios, aiškių norų... Iš niekur.

.

Bet taip pat neaiškiai ta melancholija ir apleidžia... Paverki, pakalbi su likimo draugais... Pazyzi, pasiskundi... Paklausai sentimentalių dainų... O vieną dieną pabundi ir tavęs niekas nebeslegia. Vakar buvo žvėriškai liūdna. Ir regis ne vienai man... O šiandien jaučiamės geriau. Tuo ir pasidžiaukime! :D

.

Aš nuoru, aš nuoru šventę švęst... Ir dar ... ... .... ... :P

Wake Up Call

Ką sakyti tada, kai nebėra ką pasakyti. Kai yra tik noras pritykinti iš pasalų ir perkąsti miego arteriją... O gi belieka pasiųsti... žemuogiaut.... ir numesti ragelį. Ir iš viso. Gana. Basta. Kalbėk į delną.

.

Ko reikia, kad tėtis taptų kantriu, dosniu, atlaidžiu, pakančiu, rūpęstingu, liksmu?.. Atsakymas baisiai paprastas: broliuko! :D Kai namai pilnu pampersų ir verksmo , visi pasidarėm kažkokie ypatingai laimingi... :> Iki visiškos idilės tereikia baltos tvoros... Kuri bus! :D

.

Nusikaliau. Apsipirkinėjimas yra velniškai malonus dalykas, bet lygiai taip ir varginantis...

.

Po savaitės atostogos. Net tirtu, kaip laukiu! :DD

.

Seniai taip smagu buvo, kaip vakar pas giedrutę. Gal dėl vyno, kurio giminės baliuky pasiurbiau, gal dėl likeriuko pas Giedrutę... O gal dėl antifreez'o (Blazer) :DD Bet man buvo smagu :D

Catch If You Can...

Taip nykiai slenka diena po dienos... Viena palieka pėdsaką atmintyje, o kita taip ir praplaukia pasroviui - lyg ir nebuvo... Nebuvo - nereikia. Tiek to.

.

Jau spalis. Grandbalius rytoj... Greitai. Labai viskas per greitai... Bijau, kad taip ir pasensiu - akimirksniu. Nenoriu. Visai nenoriu...

.

Per vieną minutę galima susipešt iki kraujų. Bet per vieną minutę neįmanoma susitaikyt. Keista, kaip žmonės gali velniškai pasiust, jei viskas klojasi ne pagal jų užgaidas...

.

Atostogų laukiu kaip išganymo. Oi, kaip laaaaaaaaaaaaaaaaauuuuuukiu... :>

Jesus loves me

Kažkodėl kiekvieną savo apgailėtinos egzistencijos akimirką aš viskam ieškau pateisinimo, paaiškinimo ir bent vieno įrodymo. . . Nežinau kam man to reikia. Gal kad patikėčiau realybės realumu? Aš nežinau. Bet netikiu jokiu dievu. Ir nemanau, kad mano gyvenimą tvarko būtent jis. Ir taip dažnai deklaruojamu jo gerumu aš netikiu. Gal ir negerai. Gal tikėjimas Kažkuo suteikia psichologinę apsaugą? Bet nežinau. . . Ir vakarykštė Hauso serija man labai patiko. Kai Hausas kovojo su Dievu. Lygiosios. . . :D

. . .

Išlydėjau Giedrutę su Eglute. . . Sunkiai užveri paskui save duris ir namai vėl apmiršta. . . Kažkaip liūdna. Vakar turkai gavo. Vakar vokiečiai laimėjo. Vakar daug juokėmės. Vakar buvo gerai. Kaip bus šiandien?. . . Ar išsipildys norai? Ar sudaužysiu neatsargų puodelį? Su kuo susipyksiu? Kas įskaudins? Ko bijosiu? Iš ko juoksiuosi? Kas juoksis paskutinis? Kas tiesiog tylės?. . . O kas atsiprašys tūkstantąjį kartą?. . . Man atrodo, kad atsakymai bus labai paprasti. Tik tereikia kantriai palaukt. . .

. . .

Kad skrandis pavirstų palaimingu vakuumu kartais gana vieno žvilgsnio. O šypotis visą dieną nereikia net tokios priežasties.

Mėgčiau

Aš nežinau kas čia kaltas. Gal derėtų šią kaltę suversti šiltai pavasarinei saulei. Matyt. O kaltė tokia, kad į mano planetą vis plūsteli romantiškai nekontroliuojamos nuotaikos gūsiai. Numanau - visiems čia taip. . . :> Juk sunku atsilaikyt ir nepakibint kurio nors pacano, slankiojančio ratais aplinkui. . . :P Na, bent mums su Jurga labai sunku. . . :D Pvz šiandien neatsilaikėm. Taip visur gražu, visi tokie gražūs. . . Negi ne?! Aišku, kad taip!

.

Taigi. Esu viskuo patenkinta. Ir laiminga. Kaip visada. Juk tikrai gyvenimas gerėja. Man - tikrai viskas puiku! Smagu, ne?:D

.

Noriu vasaros. Arba dar geriau - siautulingų joninių. Ar kažko pan. Arba tiesiog ko nors, po ko būtų šaltas ir labai gražus vasaros rytas, rasota žolė, karšta arbata po nemiegotos nakties (šokiai, šnekos, dainos, draugai), tiesiog kažko gražaus, žavaus ir artimo. Nemoku paaiškint!. . . Tiesiog noriu. Mėgčiau. . . :D

.

Kažkodėl šiandien man galvoje skamba Stereophoncs "Dakota" :

*

Thinking back, thinking of you,

Summertime, think it was June. . .

Yeah, think it was June.

Laying back, head on the grass,

Chewing gum having some laughs. . .

Yeah, having some laughs. . .

*

Šnipštas

Kartais labai labai knieti ištaškyt savo kuklias smegenėles 10 metrų spinduliu aplinkui, pasičiupus tėčio medžioklinį šautuvą. O kartais visai nesinori. Pagal nuotaiką ;D

*

Tiksliau seniau labai norėdavosi. O dabar beveik nebesinori. Pagalvojau, kad savižudžiai yra baisūs savanaudžiai. . . Tu miršti. Viskas. Amen. O kaip gyvent tiems kurie lieka? Tėvams, draugams? Kaip jaustis motinai, radusiai tavo kūną? Labai savnaudiška. Labai neteisinga. Ir sau ir kitiems.

*

Lengva mirti, sunku gyventi. Ar tikrai? Ir iš viso, kokios mirtinai sunkios egzistencinės problemos gali slėgti paauglį?? Na taip. Neseniai nuskambėjo ustorija apie mergaitę, kuri palindo po traukiniu, nes bendraamžiai smurtavo prieš ją. Bet ji niekam nesiskundė. . . Dabar, aišku, niekas nesužinos ką ji iškentė ir kodėl tylėjo. . . Vis dėl to tai yra tikrai baisu.

***

Kaip nekenčiunekenčiunekenčiu, kai reikia rinktis. . . Nes nemoku. Niekada nepadarau teisingo sprendimo. Tik loterijose man sekasi. . . Nes aš nežinau ko noriu. Va kur yra bėda. Nežinau ar noriu to, ar ano, ar šito. O gal to? So. . . :D

*

O man beveik visada atsiranda bent trys galimybės. . . Ir tada sėdžiu sėdžiu, kraipau kraipau galvelę. . . O pergalingam finale visvien laukia tas pats - šnipštas. *

Ou. Pasirodo, esu kalė intrigantė, savanaudė žiurkė, kraugerė, ir dar visokia kitokia. . . Hmmm ;D Atsakyt galėjau trumpai - "Ačiū. Nereikėjo." :D