Rodomi pranešimai su žymėmis šūdniekiukai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis šūdniekiukai. Rodyti visus pranešimus

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Where Is My Mind?

Kas kitas žinos, jei ne tu pats? Kas kitas nuspręs? Kas gali geriau žinoti ko tu nori, kas geriau žino tavo lūkesčius, kas gali geriau žinoti galimybes ir kliūtis?... Jo, man irgi įdomu kas, nes aš tai nei velnio nežinau ir nesuprantu...

Kažkaip visada prieinu kryžkeles, kurių taip nekenčiu. Ar čia iš serijos "Ko bijosi, tas ir bus?". Užverti kelius kažkam, dėl kažko, kas galbūt yra tiesiog troškimas ir fantazija, ar atsisakyti to troškimo dėl kažko apčiuopiamesnio, bet toli gražu ne taip masinančio?...

Dvi savaitės tylos, ramybės ir miško. Niekur nekėliau kojos. Priverstinė detoksikacija ir šeimyninė terapija. Grįžtu į vakarėlių siautulį su nauja jėga. :D

2011 m. liepos 31 d., sekmadienis

Polly

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D

2011 m. sausio 12 d., trečiadienis

Sweet 20

Manau, kad aš susitaikysiu su tuo, jog senstu. Tik niekada negalvojau, kad laikas gali eiti šitaip greitai... Net įsivaizduoti sunku, kad 20 metų gali praeiti šitaip greitai. O kad bus kai ateis 40? 50? Viešpatėliau. Smagu suaugti. Baisu galvoti, kad tuoj baigsis studentiškos paikybės ir prasidės gyvenimas ant savo šiknos. Jo. Nežinau iš kur tokios pesimistinės gaidelės. Senstu?

2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

I Want You To Be My Valhalla

Iššveiti visus pridulkėjusius užkaborius, išsiurbliuoji kilimus, išgaudai vorus, nuvalai dulkes nuo porcelianinių angelėlių ir tyliai ant lentynos surikiuotų enciklopedijų... Nublizgini langus ir trofėjų spintos stiklus. Ramiai lankstai rūbus. Tyliau vaikštai ir netrankai durų. Akimis medžioji kiekvieną namų kertę. Ir tyliai tyliai atsisveikini... Su namais, miško tyla ir lietaus beldimu naktimis... Sunkiausia atsisveikinti su senuoju gyvenimu ir senuoju aš. Nežinau, ar gyvatėms skauda, kai neriasi iš odos. Bet numanau, kad turėtų skaudėti. .
Kai išvalai visą šlamštą, prašviesėja akyse. Jau beveik išsprendžiau savo šaradą. Keistų sapnų prisapnavau šiąnakt... ir man atrodo, tai man padėjo. Bet patirtis rodo, kad mano sprendimai lemia mažiausiai... :D .
Laikas parodys...

2009 m. gegužės 9 d., šeštadienis

Watch Over You

Šis pavasaris kažkoks prieštaringas. Jaučiuosi laiminga, bet tuo pačiu metu ir kaip išgręžta. Jokių protingų minčių galvoje nėra. Kažkas neįtikėtino, kad parašyti ese man kainuoja velniškai daug pastangų... Neturiu paaiškinimo, kodėl apsėdo tokia apatija ir, kur dingo bet koks įkvėpimas... Paaiškinimo nėra. Tik daug klaustukų...
.
Negaliu patikėt, kad dar 5 savaites reikės kankintis mokykloje... Neištversiu....
.
Vakar buvo paskutinė mokyklinio budėjimo diena gyvenime. Vakar eilinį kartą nebuvo važinėjimo ir tikybos, tad žiūrėjom krepšinį. Kiek neįprasta, kai tau viešai paskiriama daina... Ir visi keistai sužiūra... :DD Pralaimėjom...
.
Noriu vasaros. Gero tūso. Ir butelaičio Biancos... :D
.
Yra tokių dainų, kurios tam tikrą laiką būna tiesiog apsėdusios... Alter Bridge - Watch Over You.... http://www.youtube.com/watch?v=9lIdymq0DZc

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Away From The Sun

Mokykla yra tragiškai sekinantis dalykas. Velniškai. Aš nežinau į kokią mumiją pavirsčiau, jei viską mokyčiausi tobulai sąžiningai... Reikia turėt arkliškos stiprybės ir sraigiškos kantrybės, kad ištvertum tokį žiaurų krūvį. Nei vieno, nei antro neturiu. Tad taip ir būna. Viskas užknisa. Nervai tiek išsitampę, kad užtenka didžiausio menkniekio ir suisterikuoju. Ačiū dievui, dar tik namuose. Ir norisi tik vieno dalyko - nusikelt nuo spintos tą bonką vyno, ką nors apsikabint, įkniaubt į petį (pageidautina vyrišką) ir pamiegot. Kokią parą. Gal galvoje prašviesėtų...
.
Pektadienis yra tokia nuostabi diena, kad jos pradedi laukt jau penktadienį vakare... Tiesiog už tą palengvėjimą, kuris užplūsta vos išgirdus skambutį iš 7 pamokos, galima paaukot kažin ką...
.
Kai glėby miega šviesutis kūdikis jausmas dar geresnis... :>>
.
Kartais pagalvoju, kad tai absurdiška. Bet tu mane moki įtikint, kad ir kokia skeptiška bebūčiau... :> Juokinga, bet ką čia gali žinot, kaip gyvenimas gali pasisukt... :D
.
Kita savaitė bus puiki. Jei tik neatsigrūs močiutė. Jai atsievakavus linksmybės baigiasi.... taip sakant "balius baigtas... pačios žinot kas, namo!"

2008 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Check this out!

Vis dar bloga. Nuo visko. Ir nuo to nelemto viruso ir nuo visų alibabų achmedų ich bin aladinų... Į jokį haremą neisiu. Ir ero foto neturiu. Shame on me... Noriu lietuvio. Nors alibabos geriau moka sakyt komplimentus, ir šiaip lipšnesni... ;DDp
.
Praleidau menų dienas, Gabo gimtadienio laistymą, gerą orą, ruošimąsi kontroliniams, Hauso seriją... Ak ak ak... Užtat išsimiegojau kaip priklauso, paklausiau Moby, Queens Of The Stone Age, Bob Dylan, Hiperbolės ir kito gėrio...
.
Šiandien dar pažiūrėjau "Talk To Her" originalo kalba (ispanų). Supratau tik gabalėlius. Mano ispanų kalba laaabai skurdi... Ir dar "Requiem For a Dream". Anglų kalba kur kas lengviau įkandama, bet po šito filmo tenka nubraukt vieną kitą ašarą... Ak ak ak....
.
Iš kur manyje randasi tiek apmaudo? Ką? "Aš neskęstu. Tik mojuoju." ? :D
.
Kai sergu mano sapnai būna labai labai ryškūs ir tikroviški. Ko tik aš nesapnuoju! Dieve dieve... Šiaip būna linksma, bet kai mane peršauna per įkaitų dramą, man nepatinka. Nes viskas būna labai realistiška. VISKAS. Net priešmirtiniai kliedesiai... ;D
.
Labai pasiilgau daugybės žmonių. Vienų daigiau, kitų mažiau... Dėl vienų labai neramu, dėl kitų ramu, o treti - tarpinis variantas... Nes vienus matau kasdien, kitų nematau...
.
Kas yra tikra, o kas tik įsikalbėta (įkalbėta) iliuzija?
.
Velniai nematė... Apie ką ten kalbėjom, Alibaba? :D

2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

YMCA

Vombatė išvambėjo pagaliau. Dieve, kaip neįtikėtinai gera, kai niekas už sienos nespjaudo skreplių į kriauklę, netrepsi nuo ankstyvo ryto ir visą dieną neklykauja, kaip policijos sirena... Niekas nešnopuoja ant maisto, nelandžioja po spintas, neprisiknisinėja su nesąmonėm... Visi lengviau atsipūtėm, kai ryte įsodinom ją į autobusą (iš tėčio veido, kai tempė jos 10 krepšių, matėsi, kad jis mielai ją būtų išsiuntęs į Antarktidą). Močiutė tai močiutė, bet kad ji yra pasiutus boba, tai žino visi. Ir nežinau kokio laimingo atsitiktinumo dėka mano mama charakteriu absoliučiai nepanaši. Tik sesė... Na ir dar bijau, kad mano vaikai į ją neatsigimtų (neduokdie!)...
.
Mama vakar sugebėjo tobulai sušikt nuotaiką:
.
Mama, ryt noriu pasilikt Šakiuos, na kol fačiui treniruotė.
O ko?
Noriu pabūt su Giedrute ir Monikute.
Tik nepradėk valkiotis vidury savaitės! Nirko nežinau!
Mama, tai man jau nebegalima turėt draugų?
Atsibūni su jais!!!
Kada?
Kaip tai kada?! Maskatuoji ištisai po visur!
A. Ačiū.
Tau ryt sunkios pamokos. Jokių Šakių.
.
Nenorėjau rėkt ir trankyt durim. Gal ir man apnėštėt? Gal tada galėčiau normaliai gyvent?
.
Vienu žodžiu. Beviltiška...
.
Ir sėdžiu šiandien persiraukus kaip naginė. Fizinį darėm 3 panos ir 4 bernai. iš 29. Rodiklis, ne? Per antrą pamoką su Margarita prakrykštėm gyvenimiškom temom... Prisiminėm meiles hipius, šiaip meiles, meiles, mamas, draugus... Negaliu išsimiegot. Niekaip. Kažkas kažkur kažkam yra negerai. Ir aš jau nujaučiu kam...
.
Kodėl taip sunku apsispręst?... Gal dėl to, kad aplinkinių nuomonė yra kiek kitokia nei mano?... O gal kaip visada - bloga nuojauta? O gal tik pirmas įspūdis? Tiek to...
.
Dievas norėjo sukurti žemę per 10 dienų. Chuckas davė jam 6.

2008 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis

Yabiedabiedai yoboboboboiii

Nežinau kaip jums, bet man jau smarkiai kvepia rudeniu... Ir dabar iškyla dilema - tai džiaugtis ar verkt? Mokykla man nėra katorga, bet vasara buvo miniatiūrinė...
.
Juokinga, kai vieną dieną nueini miegot 7 ryto, o kitą dieną tokiu metu keliesi. Na bet reikia pripažint - buvo gera... :) Ačiū, pupytės :*** (Z...zdn...neprovskis(?), šalčiui atsparios kekšės, ir bandelės nedorėlės)...
.
Aš belenkaip apsisvajojus (ir dar blondinė), niekaip neįstengianti perlipt per savo sušiktus principus ir nesugebanti šitaip pasilengvint gyvenimo... Ir esu pikta. Ne kiek ant ko nors kito, kiek ant savęs... Atrodo kiek nedaug tereikia... Bet... Na tiek to... Kai pati kalta, tai nėra ko skųstis. .
Bet mano gyvenimas nė iš tolo neprilygsta tam puikiam horoskopui... :D

2008 m. liepos 28 d., pirmadienis

a la love

Sapnai - man nesuprantamas dalykas. Kodėl? Kaip? Kodėl būtent tai? Čia ne materija. Čia kažkas. . .
.
Sunku, kai nusivili. Sunku, kai nusivilia tavimi. . . (O kam dabar lengva?) Gal tai ir natūralu. Tiesiog žmonės yra žmonės. Tobulų nėra. O realybėje pasakos retai kada pasibaigia gerai. . . Tiek jau to.
.
Draugės skambutis, draugo laiškas, priešo žinutė ir puodelis mėtų arbatos. Tokios tokelės. Sėdžiu ir ieškau bent vienos vienintelės priežasties, kodėl aš turėčiau būti nelaiminga. Ir jei nuoširdžiai - nerandu. . .
.
Kiek pačios prisikurtų problemų kabo virš galvos. . . Dieve Dieve.
.
Vis dar klausau vakarykščio savo hito. Niekaip nepabosta, nors jau perkopta 70 kartų riba. . . . . :D

2008 m. liepos 23 d., trečiadienis

Typo lievay

Ak. Ne viskas man šiandien klostėsi, kaip aš tikėjausi. Deja. . . Viskas per tuos šašlykus :D Nieko nespėjau. . . Nei tašės susipakavau, nei su pussesere pakalbėjau, nei. . . Ai, žodžiu. Taip jau būna. . .
.
Arba nedamiegu, arba persimiegu, arba visai nemiegu. Lievai, ne?
.
Į dūšią žmogui neįlįsi. . . Visų krūmų neapšiksi. . . O panorėsi ir praeis. . .
.
Išvažiuoju. Netoli. Trumpam. Rytoj. Lauksiu laiškų.
.
Myliukas. Bučiukas. Labanakt. Iki. :*

2008 m. liepos 22 d., antradienis

Ople

Ak, na kodėl mano sapnai tokie realistiški? Pabudus net liūdna pasidaro, nes realybėje nėra taip. . . Whyyyy? Reikia arba nustot sapnuot, arba liautis pabudinėt.
.
Vakar buvau pas Margaritą plenere. Zypliuos. Viskas super, jai sekasi puikiai, bet gerokai pašutęs meilus skulptorius, kuris vyresnis už mano tėtį, man įvarė truputį strioko, taip sakant. . . Brrr. Šiandien vėl teks ten eit, nes labai labai noriu pamatyt GJ. Tik va, bijau to diedo. . . .
Abejonės. O jei?. . . Ar tikrai viską sugadinčiau?. . . O gal ne? O gal kaip tik?. . . Na beeet. . . Ak. Argi aš sprendžiu? Aš? Neee. . . Na kodėl viskas negali būt taip paprasta, kaip Holivudo filmuose?
.
Džiaugsmą keičia liūdesys, liūdesį vėl džiaugsmas. Natūralu. Drąsą keičia baimė, baimę - drąsa?
.
Kažkaip šio metu visiems liūdna. . . Ir man liūdna. . . Net labai. . . Ir nuo visko jau bloga. Ir vėl kilo noras į negyvenamą salą. . .
.
Gyvenime, aš tave myliu, bet ne kasdien. . .

2008 m. liepos 21 d., pirmadienis

Šūdukas (ant pagaliuko)

Regis viskas gerai. Regis viskas tikrai gerai. Regis viskas tiesiog puiku! Ir staiga - oplia! Kaip griaustinis iš giedro dangaus trenkia suvokimas, kad iš tikrųjų viskas yra šūdinai. . . Gal tai tik momentinis vaizdinys?. . . Gal haliucinacija? Gal sapnas? Gal miražas? Gal laikinas sąmonės užtemimas? O gal?. . .
.
Norai pildosi laaaaaabai lėtai lėtai. . . Arba visai nesipildo. Arba pildosi dalinai. Vienas iš trijų. Taigi, o kuri blogybė mažiausia? Kai lauki 100 metų, kai visai nesulauki, ar kai sulauki pradinės stadijos, o toliau nei krust? Kaip bepasuksi, tas pats šūdas. Tiek to. . .
.
Jaučiuosi išsunkta. Arba kaip graužtukas.

2008 m. liepos 16 d., trečiadienis

Matrix

(c) Incredi
Regis ne taip jau ir lengva gyvent, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. . . O pats klaikiausias žodis, kokį tik pajėgiu sugalvot, yra Apsisprendimas. . . Sunku. O kam šiais laikais lengva?. . . :D
.
Gerti reikia dažnai, bet daug, o kas pavalgęs neparūko, tas didžiausias tinginys!!!:DD
Išmintis ne mano.
.
Naktį, kažkodėl, net menkiausi garsai pasidaro labai stiprūs, įtartini ir baugūs. Sunku užmigt, kai šuo ambrija ant kažkokio nematomo siaubo, kai šikšnosparniai prunkščia palėpėje, kai telefonas kaista, kai liūdna, kai pikta, kai nežinai ką daryt, kai nesupranti kas darosi visatai ir tau. . . Kai bloga nuo vienatvės, tėvų priekabių ir noro kontroliuot, kai užknisa stengtis kažką daryt, kažką gaivint, kažko siekt. . . Žmogiška, ar ne?. . .
.
Sušikta viskas yra, žmonės. Sušikta. Bet išsikapstysim, ar ne?
.
Ilgiuosi. Tavęs, jos, jo, jų, jūsų, mūsų, kažko, kažkur. . . Tik tiek, kad kaip sako vienas mano geras ir mielas draugas "Nebe tie laikai. . .". Ir keista, kaip laikas sugeba viską šitaip pakeist ir išmaišyt. . . Draugai tampa priešais, meilė pavirsta gailesčiu arba baime, nutrūksta ilgai puoselėti santykiai, iširsta amžinomis atrodžiusios poros. . . Kartais nesuprantu kokiu pagrindu mane ėda alkana sąžinė. . . O šiandien supratau. Užteko 10 minučių girto pokalbio ankstyvam ryte . . . Man gaila ir aš bijau. . . Štai kodėl. . .
.
Bijau pridaryt kvailysčių. O tai man ima grėst. . . Pažįstu save.
.
Įkrėskit man proto. Ačiū neišpasakytai.

2008 m. liepos 1 d., antradienis

Turbo

Vakar gavau 10 klasės atestatą. Baisiausiai iškilmingai. Metinių vidurkis - 8.7333333. . . Na ką aš žinau. Aš galiu geriau. Jei ne chemija ir fizika, būtų 9. Hmmm. Na, bet baigt be 6 - pažanga. :P
. . .
Po oficialiosios graudžiosios dalies tėvelių apsupty buvo siautulingas afterparty. Oriai. Povilo pirčiukė sunkiai sutalpino dalyvius, bet nieko. Kuo daugiau, tuo linksmiau. Ne visų matematiniai gabumai pasireiškė apskaičiuojant jėgas. Bet mes visi savi.
. . .
Kančios, Jurga, ir tik kančios. . . :D
. . .
Meilė yra meilė. Draugystė yra draugystė. Draugystė nėra meilė. Gal tik truputį. Tik kartais. O kartais geriau jau nereikia. . . . . .
Tai va.
. . .
Jei viskas gerai, tai greit bus laaabai gerai! Neilgai, tik savaitę, bet liux liux liux. . . :D
. . .
Kartais jaučiuosi beviltiškai. Klaikiai beviltiškai. Nes nieko nedarau. Nors labai reikėtų. Tiksliau darau. Bet matyt per mažai. . . Taip, tu teisi, aš bailė.

2008 m. birželio 9 d., pirmadienis

Peace

Rytoj lietuvių kalbos egzaminas. Pirmas gyvenime. Dieve dieve, kai pagalvoji. . . Žinant, kad nė vienos minutės nepraleidau kad jiems specialiai pasiruoščiau, padūkusiai ima graužti sąžinė. . . Ai tiek to. . . Dar į one.lt nueisiu. . . Paskui išbėgsiu laukan, dar pas močiute, dar kai kas paskambins, dar reikia susitvarkyt. . . Dar futbolas vakare. . . Taigi. . . . :D Nors kitą vertus - taigi 10 metų aš ją mokausi! Ką moku, tai moku, o ko nemoku juk neišmoksiu per valandą. . . . . . Pasijutau labai ganėtinai moraliai sužlugdyta, kai užvakar susizgribau, kad rytoj Vilniuje gros Linkin Park. . . Aš juos dievinu. O gyvai neišgirsiu, nors jie vos už mažiau nei 300 km. . . Nors verk. . . :( Bėgu pjaustytis! . . . Tai va. . . . Ak kokių pozų tik neišlaužia tos oranžinės mergytės one.lt. . . Niekaip neatsistebiu - na iš kur paprastoms Kavarsko ūdroms tokie gimnastikos įgūdžiai?. . . . . . O štai aš gyvenu gerai. Tikrai. Ir šeštadienis puikut puikutėlis nusimato!:) . . . Nuotaika triukšmingai grįžo. Įkvėpimas jau buvo šmėstelėjęs. O meilė vis vaikštinėja. . . Tai šen, tai ten. . . Kas ją supaisys? Tik tiek galiu pasakyt, kad praregėjimas yra labai naudingas dalykas. Net labai labai. :) . . . Ak, pagaliau sulaukiau - kas dieną futbolas. . . Pasaka - ne gyvenimas. . . :P . . . Tai va. O svajonės irgi pildosi. Po truputį. . . Bet pasirodo, kad stebuklų vis dėl to būna. . . :)

2008 m. gegužės 30 d., penktadienis

Come together

Vėl mintis lieju begalinėmis paklodėm. Kažin, tai geras ženklas, ar nelabai? Bet juk aš tiek daug pasakyt noriu. O nėra kam. Kur rasi tokį kantrų žmogų, kuris manęs klausytųsi?. . .
. . .
Nieko gero pasauliui šiandien vėl nepadariau. . . Eilinį kartą. Nieko nieko, aš dar galiu pasitaisyti. Galiu? Tik beslampinėdama, bemąstydama ką čia tokio nuveikus ir bemūčydama savo sparčiai augantį šunėką (tėvai vargšą pakrikštijo Sambu. . . O aš maniau, kad mano antras vardas baisus. . .), spėjau saulėje nusvilti pečius ir rankas. Dabar inkščiu ir kasau. Skaudaskaudaskauda. . . .
. . .
Pailsėjau. Namie visą dieną viena. Kažkaip pradedu mėgt vienatvę. Nežinau. Manau, kad tai nėra gerai, kai keturios sienos mieliau už žmogų. . . Kaip viskas apsiverčia. . . Tai kas buvo baisiausias košmaras, šiandien palaima. . . Senstu? Bet viskas mano gyvenime verčiasi aukštyn kojom. Nelabai be suprantu kas patinka, o kas nelabai. Gal čia tie garsieji Savęs Ieškojimai? Tik kai kasdien nuomonė pasikeičia kardinaliai, vakarykštės nuomonės atžvilgiu, man pradeda nebepatikt. . .
. . .
Ilgiuosi. Tikrai.
. . .
Sapnavau sapną. Jis kartą mane jau buvo aplankęs. Niekaip nepriprantu sapnuot tokių pačių sapnų keletą kartų. O ypač šito. Ryškiausio ir ,norėtųsi tikėti, pranašiško. . .
. . .
Atsiminiau gražų vakarą. Nusišypsojau pagalvojusi apie tą žmogų. Ir pamėginau paskaičiuoti, kiek per gyvenimą aš sutikau žmonių, su kuriais pabuvusi vos porą valandų pagalvojau "Viešpatie, koks beprotiškai fantastiškas. . .".
. . .
Suskaičiavau.

2 berniukai, 2 mergaitės.

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Viskas yra padaroma ir visko yra išmokstama. (Minedas)

2008 m. gegužės 19 d., pirmadienis

Pasimąstymai

Sėdžiu. Muistausi. Kol mano draugai rock'n'roll'inasi, aš sugebėjau: 1. Įsiversti į dilgėles. Su visu dviračiu. (Ui kaip nusikeikiau negražiai lipdama iš jų. . . .) 2. Būti sukandžiota savo šuns. Kai jis traukė mane iš dilgėlių. 3. Suplauti visos dienos indų kaaaaaaaaaalną. 4. Su Jurga paplanuoti rytojaus "extreeeeeeeeeeem makeovers" ;P 5. Bahu atrašyti savo draugai indui. 6. Pasitikrinti last.fm. 7. Pagalvoti, ką derėtų veikti. (T.y. su derama pagarba prisiminti nd. . . ir tuoj pat pamiršti) 8. Paskaityti nesąmoningą horoskopą. 9. Paklausyti puuikiųjų Puddle of Mudd. 10. Pasikalbėti su žmogum, su kuriuo kalbėtis neturiu nė pačio menkiausio noro. 11. Susimušti koją. 12. Atsigerti arbatos. (3 k.) 13. Pavirkauti. 14. Išsimaudyti. 15. Susitvarkyti kambarį. 16. Susirasti rytojui drabužius. Na ir t.t. Žodžiu beprotiškai fantastiškai praleidau ir šį Rock'n'Roll vakarą namie. . .

2008 m. gegužės 12 d., pirmadienis

Actekai

Taigi štai. Visi gyvena šitą nepaprastai keblų, sunkų ir neperprantamą gyvenimą, kaip tik kas išmano. . . Tuokiasi ir gimdo vos sulaukę (ar net nesulaukę) aštuoniolikos ir būdami. . . Hmm. . . Ne pačių šviesiausių galvų. . . Kiti sėdi tyliai suspaudę savo norus ir jausmus kietame kumštyje. Kad neištrūktų. . . "Neduok dieve". Dar vieni džiaugsmingai naudojasi visomis gyvenimo progomis, kokios tik pasipainioja ant tako (nebūtinai tiesaus). Patys protingiausi. . . Ar tikrai protingiausi?. . .

Aš nesu prie tų protingųjų. Matyt bijau. Kažkokio nematomo baubo. . . Kuris, greičiausiai esu aš pati sau. Nors gal ir gerai. Riba trapi. Nenorėčiau persisvert į negatyviąją pusę. . . Hmm. . . :D

Kartais nesveikai smagu piktdžiugiškai pasijuokt iš ko nors kito - maniakės, draugės, klasioko. . . Ar įkišt ledų poieriuką į gyvatvorę. Tai kas, kad paskui truputį gėda. Net nesąmonės kartais sugeba pakelt ūpą. . . :D

Pavasaris. . . Ką aš galiu pasakyt. . . :D

2008 m. kovo 24 d., pirmadienis

Man labai patinka

Heh. Per atostogas taip nieko neveikiau, kad baisu papasakot. . . A, tiesa, susitvarkiau kambarį. Iš pagrindų. Nauji baldai, nauja tvarka. . . Viskas pagaliau atranda savo vietas - paveikslai ant sienų, rūbai į spintą, knygos į lentynas, šūdniekiukai į stalčiukus. . . Na ir taip toliau. Tik galvoje tas pats chaosas. Taigi. Perskaičiau truputį knygos. Pažiūrėjau keletą filmų. Vienas geras. Pusšimtis - kvailystės. . . Ant visų rėkiau. Ant visų pykau. Kai kurie pyko ant manęs. Tik supratau vieną dalyką - aplinkiniai žmonės dažnai dėl manes stengiasi daugiau, negu aš dėl jų. Ir pasijutau kiek nesmagiai. . . De javu. . . Tai mane aplankė ir vėl. Ir aš nežinau ką daryt. . . Man labai patinka avys. Tikrai.