Polly

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D