2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

What Comes Around Goes Around

Mažosios sesutės užauga. Ir dar negana to paaiškėja, kad jos turi trigubai daugiau pasiutimo, nei mes...
.
O mažieji broliukai auga tiesiog akyse. Ir tik žiūrėdama į tas mažas mėlynas akytes supranti, kad jau seniai nebuvai matęs tokio skaidraus žmogaus - nevaidinančio emocijų, nesimuoliančio ir nemanipuliuojančio... Nuoširdaus, nesvanaudiško ir nepavydinčio... Kuris apkabina, nes myli ir nusisuka, kai pyksta. O ne priešignai.
.
Gražuolė mama po truputėlį sensta, kaip su liūdesiu konstatuoja ji pati. Net supertėčio smilkiniai baltėja. O aš irgi vis įtariau šukuojuosi savo blondiniškas kasas - o v drug pro peroksidą išlįs koks žilas plaukas...
.
Maištai prasideda ir baigiasi... Naujos žvaigždės gimsta ir gesta senos... Veržiasi ir užsnūsta ugnikalniai... Mados praeina ir grįžta. Mane apleidžia arba pas mane grįžta žmonės... Kai kurie, deja, smarkiai pavėlavę..... O aš, regis, sena ir sukumpus nuo metų... tik sėdžiu supamoj kėdėj su tokiu pat senu, aklu ir pasauliui abejingu katinu ant kelių ir žiūriu į vieną tašką, tebeieškodama kažko puikaus, bet nebegzituojančio - įkvėpimo, tikslo, pašaukimo.....
.
.
.
Tikiu likimu. Tikiu savo intuicija. Tikiu, kad bus taip, kaip turi būti. :>

2011 m. vasario 9 d., trečiadienis

Live & Dream

Ne visada esu patenkinta tuo, kaip gyvenu... Kodėl gyvenu... Kur gyvenu... Ne visada esu laiminga dėl to kas ir kokia esu. Bet šitie debesys praeina. Bėdos baigiasi. Ateina geras draugas ir pasako "Neverk, nes rytoj gali ir blogiau būt." Ir tikrai. Visko būna. O kam ne? Visokio šūdo atsitinka gyvenant tarp žmonių, su žmonėm.. Be žmonių.... Bet atsitinka ir daug nuostabių dalykų. Gaunam daug neįkainojamo džiaugsmo ir patirties. Gaunam meilės ir galim jos duoti. Galim dalintis tuo, ką teturim patys. Ar tai mažai? Net garsiai juoktis reikia kito žmogaus... O šiaip, čia biškį ne į temą, bet imu galvot, kad šita James Dean'o frazė visai puikiai žiūrėtųsi ant mano odos... :> Ir dar labai smagu gaut gerų žinių.... ;*