2008 m. spalio 31 d., penktadienis

Turbūt

Giedrutė išvažiavo, bet parą laiko galėjau pasidžiaugti jos gera aura... Tik dabar namai atrodo tušti. Vienatvė grįžta ir vėl smelkiasi net į pačius kaulus...
.
Kažkodėl kiekviename gyvenimo žingsnyje desperatiškai stengiuosi išvengt banalybės. Nepavyksta. Vengiu kritikuot kitus už tai, ko pati tobulai nepadarau. Nesiseka. Mėginu egtis šaltai, apgalvotai ir teisingai. Visiškas fiasko.
.
Pasiilgau jausmo, kad pilve plevena kažkokie burbuliukai, kai dreba keliai ir tirpsta rankos. Nors nepasakyčiau, kad seniai taip buvo... Tiesiog pasiilgau to žinojimo. Ir jausmo, kad esi reikalingas.
.
Kaip norėčiau suprast kai kurių žmonių mąstyseną! Kažin ką atiduočiau, kad man kas paaiškintų jų veiksmų sekos logiką... Na tiek to. Laikas parodys.
.
Jaučiuosi išsekusi. Turbūt nuo minties, kad atostogos jau kaip ir baigiasi, o aš absoliučiai nieko nenuveikiau, ką nukeikti planavau!... Košmaras. O energijos neturiu visiškai. Jaučiuosi kaip prikimšta pjuvenų...
.
Šiandien Helouvynas. Ople. Buvau visai pamiršus, kad toks dalykas egzistuoja... Na o koks galų gale skirtumas, jei mama liepa tupėt namie, kad ir kas kur bekviestų, ir ką besiūlytų, ir kaip aš norėčiau... Beviltiška. Aš iš šitų plieninių tėviškumo ir motiniškumo gniaužtų ištūksiu turbūt tik kai ištekėsiu. Hmm...
.
"Miego Mokslas" man patiko. Šiza. Bet geras. Savotiškas. Trenktas.

2008 m. spalio 29 d., trečiadienis

Trū Green

Ką aš galiu pasakyt.... Tūsinantis "Žaliam Kampe" ne vienam buvo žalia ir akyse, ir ant kelnių, ir ant kilimo... Ir eilinį kartą pasitvirtino, kad apšnerkšt nori visi, o tvarkyt reikia seniūnui... Čia tiktų mano dėdės Felikso auksinė frazė: Daugiau negersiu, mažiau - irgi.
.
Ryte verki iš juoko, o vakare iš liūdesio - tiek tos romantikos. Dar mažiau romantikos lieka, kai suvoki, jog nesi nei per pusę tiek gražus, gabus, protingas, kūrybingas, žavus, sąmojingas, mielas, dosnus, draugiškas, teisingas ir visaip kitaip puikus žmogus (ak, kiek skambių epitetų!)... kažkur skaičiau, kad ūpą pakelia užrašas virš veidrodžio "KITAS - NE GERESNIS!". Ar tikrai? :D Dar liūdna, kad ne visi nuostabūs dalykai yra nuostabūs dykai. Pasaulis kapitalistinis. Dykai net gripo nebegausi... O ponas Parulskis man atrodo esantis egoistas ir labai gerai apie save galvojantis šiknius, tačiau rašo jis tikrai gerai. Tik aš niekaip neapsisprendžiu - myliu aš jo rašliavas ar negaliu pakęst. Turbūt kažkur per viduriuką. Bet jei negaliu neskaityt, vadinasi jis laimi.
.
Man atrodo, kad reikėtų gerai padaužyt galvą į mūrinę sieną, o tada nulindus į kokį laisvesnį Emokampelį paverkt iš širdies. Et... Nagi velniop viską.... Aš žinau, aš tikrai žinau - ir šita momentinė nuotaika praeis. Tik va, kiek naudos iš to bus aplinkai, aš nežinau. Kaip šūdinai pasijauti, kai suvoki, kad tu nieko nelemi... Tik kokio metro spinduliu. Tik aplink save. Nors gal yra šūdiniau, kai lemi labai daug, o suklysti. Gerai pagalvojus, tai geriau nieko nelemt. Bent stambaus masto žalos nepadarai...
.
Šuniško liūdnumo stadija mane užpuola dažnai. Bet tai yra šlykštu - aš nenoriu absoliučiai nieko. Nebent norėt ko nors... O apatija yra jausmas, kuris žudo greičiausiai...
.
"O tu nebijok. Juk aš tave prisiminsiu tokią - gerą ir besijuokiančią." Kartais gražūs dalykai ir geri žodžiai labai graudina... Ir net dorai nežinau kodėl...

2008 m. spalio 27 d., pirmadienis

SuperDuper

Tikėkausi, kad žiūrint "Deja Vu" neapims deja vu pojutis. Bet apėmė. Ir iš viso, tai kai įsijungiu filmą, kuriame vaidina Denselis Washingtonas, tai noriu, kad bent kiek apčiuopiamos logikos pamyčiau... Na, bet bent įdomių teorijų išvedėm apie kvantines neoplazmines erdves ir transendentines materijas.... :D
.
Keltis 7 ryto per atostogas yra tolygu katastrofai.... O visą dieną maltis po poliktiniką ir per liūtį dar bėgt pas dantistę, o tada vėl į polikliniką, o tada į ligoninę.... Eikit peklon. Mano psichikos tyrimas užtruko lygiai 0,3 minutės. O nauji akiniai vis dar svetimkūnis. Nepriprantu.
.
Kad žmonės yra šlykštūs, tai įsitikinau seniai. Šiandien ypač. Einu pro Aukurą, kovoju su savo pencininku skėčiu, kuris dėl kiekvieno gūsio išsiverčia į priešingą pusę, ima leist vandenį ir dar sukasi ratu, kaip karuselė.... Žodžiu einu, lietus pliaupia... Ir matau, važiuoju gatve sidabrinis Renault. Aš vis dar einu, nieko blogo neįtardama... O tas pyderastas, aborto liekana, tyčiai pasuko į balą... Ir kaip jums atodro, kiek procentų mano rūbų liko sausi? aha, tik megstinis!... Visi džinsai, paltas, tašė, skėtis, pirštinės, plaukai, batai.... Sutikčiau aš tą padugnę... nes nepakartojamas jausmas šlapias rūbais eit per vėją ir lietų....
.
Nesuprantu. Gal jūs man paaiškintumėt? Kas čia per mada į one.lt dėtis foto, kuriose matosi kampelis veido, o paskui jau paaaaapai... Dažniausiai fotografuoti iškėlus ranką iš galvos. Nu aš girdėjau hipotezę, kad vaikinai renkasi merginas pagal krūtinę, nes čia instinktai ir bla bla bla.... Nu bet ką aš žinau... Visos papus turim, daugiau ar mažiau... ką čia nustebinsi? :D Nors gerai pagalvojus, tai mane nustebino... kas toliau? Nuogi užpakaliai? dieve dieve, kai trylikinės savo iškilius biustus demonstruoja, tai kažkaip....
.
Ryt klasės pirčiukė. Bus karrrrrššššššta.... :DD

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis

Mahabharata

Nei galo, nei krašto. Na, kaip skaitant epą... Atsimenu, kai buvau mažesnė, man ptiko epai ir tai, kas tęsiasi ilgai - kai močiutė ilgai skaito Baltušį, arba ką nors apie pasaulio istoriją.... Ilgi filmai apie fauną ir florą, ilgi pasivaikščiojimai po laukus ir miškus, bandant pamatyt kuo daugiau pakščiukų, stirniukų, retų augalų. Skaičiau Kalevalą, Hiavatą ir Iliadą... Kai užaugau, nusibodo tokie begaliniai dalykai. Ir epų nebemėgstu. Dabar mėgstu tai, kas efektinga ir stebina. Gal kiek vartotojiškas požiūris... Bet kad jau ir nustebint mažai kas tegali... Tai nejau kuo toliau, tuo nuobodžiau man bus? Močiutė dar kartais paskaito ką nors, bet dabar ji stengiasi surast kikį nors straipsnį, kuris mane gražintų "prie Dievo". Jai sunkiai sekasi. Nes aš dažniau surandu, kas mane nuo jos Dievo tolina...
.
Per dvi dienas reikėjo suruošt 2 balius. Nusibodo. Kol nedarai, atrodo, kad oi, baisaus čia daikto, beeet tereikia pradėt ir pamatai, kad sunku ir grasu...
.
Mano nervai silpni. Ir su stiprių nervų žmogum aš nepakariauju...
.
Net šiurpas nukrato, kai pagalvoju, kad tuoj vėl į mokyklą... Baisiai nenoriu...
.
Mano kaimynai primeta lenktynininkus. Laksto keturračiais motociklais ir senais žiguliais. Mano manymu, suaugę vyrai turėtų dirbt, o ne po važinėtis. Bovytis, anot močiutės... :DD
.
Vakar buvo apvali diena. Bloge parašiau 200-ąjį įrašiuką, last.fm perklausiau 20000-ąją dainą ir gavau 100-ąjį "shout". ir taip toliau, ir panašiai... :D
.
Kai kurie žmonės neatsikrato blogų įrpočių skambinti 3valandą nakties... Bet vakar nesupykau. Džiaugiausi. Vakar tai buvo būtent tai, ko man labiausiai reikėjo. "Labas. Kaip tu. Pasiilgau.". Regis paprasta, bet genialu.... :>>

2008 m. spalio 25 d., šeštadienis

Debesuota su pragiedruliais

Vakar atsiguliau rekordiškai anksti. 11 vakaro. Ir miegojau 12 valandų be jokio pabudimo. Gėris. Sapnavau keistus, ryškius, nesąmoningus sapnus. O vien žinojimas, kad prieš akis - savaitė be mokyklos, man suteikia palaimos jausmą...
.
Na, savaitgalis nusimato darbingas. Močiutės gimtadienis, kurį švęsim kokias 3 dienas... O kas tupinėja aplink ir nešioja kepsnius? Be abejo - aš... Sowieso.
.
Kiek daugiau, nei po 2 mėnesių man 18 metų. O tėvai regis to nei nepastebi. Kažkaip kvaila, kai reikia kelias dienas įtikinėt, kad klasės tūsas nėra Sodoma ir Gomora. Reikia zyst ir prašyt, kad išleistų... Nesąmonė kažkokia. Dievaži. Užknisa jie mane.
.
Tingiu net kvėpuot... Ir dar liūdna. Labai liūdna...
.
Gera pradžia - pusė darbo. O ką daryt, kai kita pusė kažkaip nesiklosto?

2008 m. spalio 24 d., penktadienis

Tendencijos

Taip gera pagaliau sulaukus atostogų, kad net bloga, kai pagalvoju, jog laukia toooOOoOoookia krūva darbų... O tenoriu įsiraust kur giliau ir miegotmiegotmiegot...
.
Smagiausia yra girdėt, kai viena bobulytė sako kitoms bobulytės: "Labanakt, mergaitės! Ryt pas mane arbatėlė!". :D
.
Vakarykštė vakarinė diskusija apie L.J., progresavimą, pasiekimus ir matematiką pakėlė ūpą... :>
.
Per anglų netikėtai į galvą atėjo žodžiai begemotas ir hipopotamas. Gražūs žodžiai. Tik nelabai suprantu, kodėl jie taip staigiai mane užpuolė...
.
Matematika prailgo, bet nelabai. Evaldai, ačiū už šokoladą! :D
.
Pas Ovidijų užsuksim kitą kartą... :D
.
Kažkaip imu pamišt. Nieko nespėju, bet nieko ir nenuveikiu... Nesuprantu...
.
Na ir kodėl aš kartais taip pasimetu? :D Šiandien pasimečiau net 2 kartus! Kas man? :D Na, kai mokytojos ryte žarsto tokius komplimentus, kaip nepasimesi...... :DD .
O tendencijos tokios, kad vistiek aš noriu nusišaut...

2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis

Laisvė miegoti

Mirštu. Jau nuo pat ryto viskas šūdinai. Lyja. Talkos nebus. Pamokų niekas netrumpins. 8 pamokos ir nei langelio... Galva tvinksi, sopa, plyšta. Seselė atkiša tabletę. Kiek aš žinau, tai yra gana stiprūs vaistai nuo uždegimo, bet tebūnie, tik duok man ją! Fizinio mokytoja nepatenkinta raito nepasiruošimą. Anyway... Jau neturėjau jėgų jai aiškint, kad aš vos paeinu iš skausmo. Ak taip, per antrą pamoką ėjau pas dantistę. Mano dantistė yra labai gera ir miela moteris. Ji man patinka. Ir ta valanda, kai ji naršė mano nasruose visai neprailgo. Kažkaip...
.
Per lietuvių kažkaip sugebėjau užsnūst. Žiūrėjau per langą, svajojau ir tik pajutau, kad Gabas kumši. Gėda.
Nebegaliu. Per matematiką prasidėjo psichozė. Tuoj kontrolinis, o aš 100% nieko nesuprantu... Tokia kiaura dar niekada nesijaučiau... Sėdžiu, o galvoje viena mintis "ajajai ajajai...".
O tada dar istorija. Linksmiausia dienos dalis - per istoriją bent pasijuokiam. Tik kai paklausė ką vartojam susigriebėm. "Mes iš matematikos... žinot, šaknys, moduliai...."
Rusų - tyli agonija...
Lauke šalta.
Pėdinu pas Jurgą. Prie "Rūtos" iš kažkokios mikruškės iššoka kažkoks susišiaušęs byčas ir energingai klausia "Panele, gal tu žinai kur čia gerą naminį samagoną parduoda?!". Jo vyresnis draugas jam sako nelįst prie merginos (tipo manęs). O aš gūžteliu pečiais ir nueinu. Jei žmogus tavęs klausia kur gaut samagono, tai gal reikia susimąstyt dėl aprangos?! Ar čia toks novatoriškas kabinimo metodas?...
.
Pas Jurgutę jau laukia karšta pica ir kava. Dieve, ką aš be jos daryčiau?....
.
Nieko nenoriu, nieko man nereikia, tik leiskit pamiegot man kokia 15 valandėlių... Tik tiek...
.
Yra ir gera žinia - mama leido atsisakyt rusų!!! Šoku pergalės šokį ir iš džiaugsmo klupinėju. Pagaliau!!!
.
Tereikia ištvert paskutinę dieną... o tada - LAISVĖ MIEGOTI.

2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

Go nx :D

Kai sekasi, tai nesiseka... :D Už ką man taip viskas sugriuvo vienu metu, ant mergaitiškos galvelės? Ką?...
.
Va šiandien su Gabu buvom tokioj valandėlėj apie V. Kudirkos gyvenimą. Sėdėjom tarp bobulių. Na ir kodėl storos senos bobos su įtartinai atrodančiom kupetom/baronkom/kuodais būtinai turi garsiai plepėt, kai akrtorė skaito eiles? Hmm.... arba kodėl vidury renginio kažkokiam lopui iš kompiuterinės reikia garsiai užbliaut: "Dar ilgai čia?!" ... Imk ir verk iš gėdos.
.
Nieko nespėju.
.
Noriu atostogų.
.
Traukinys šikančių nelaukia...
.
Pykau? Taip.
Pykstu? Ne...
.
Šiandien juokėmės kaip niekad. Iš visko. "Flexible eyes, hands and etc. ..." :D

2008 m. spalio 21 d., antradienis

FitiMiti

O man dzin. Aš laiminga. Pavasaris kažkaip man jau ir rudenį. Nežinau nei vienos priežasties, kodėl turėčiau būt nelaiminga. Na gal truputį nieko nespėju, gal kiek per išsiblaškius, gal trūksta miego, milijonas reikalų, o para tik 24 valandas teturi... Bet juk viskas yra padaroma ir visko yra išmokstama (anot Minedo). Tad nei ne panikuoju. reikėtų susiimt..... Vis gali reikėt... :D
.
"Už jus net pragaras šaltesnis....". Štai kokie komplimentai skamba per biologijos pamokas. Aš ten daugiau juokiuosi ir akis vartau, nei mokausi. Negerai. Visai negerai...... :D
.
Kai pabundi pusvalandžiu vėliau, nei normaliai ir visam rytiniam kuitimuisi teturi apytiksliai 13 minučių, tai viską imi daryti šviesos greičiu. Ir spėji! Ir pasidažiau ir susišukavau ir apsirengiau kažką ir pavalgyt spėjau... Štai ką daro ilgi metai treniruočių! :D
.
Ant staliuko prie lovos tvarkingai guli krūvelė puikių knygų... Ir ant jų tvarkingai kaupiasi dulkės, nes niekaip nerandu laiko...
.
Iki atostogų liko 3 dienos!

2008 m. spalio 19 d., sekmadienis

Dance dance!

Miegojau pas mažules GJ ir MJ. Buvo fun! ;>> Paraliojom po Šakius, patrepsėjom šokiuose, kurių aurą gadino kiaunės fuksės ir protarpiais ne kokia muzika. Lauke buvo šalta. Laikas nuo laiko buvo labai juokinga. Kartą labai labai drebėjo keliai (kažkodėl :D)... Šiaip viskas buvo fainai. Tik štai dabar jaučiu ryškų miego stygių ir nutrintas kojas... :D Bet Jazz Island buvo fantastiški!

2008 m. spalio 18 d., šeštadienis

Apie kates maiše

Tai va. Aš nuolat nusiperku katę maiše. Jau net baigiu priprast prie staigmenų. Apie kates tiek.
.
Šiandien nakvoju pas Giedrutę ir Monikutę. Seniai seniai to laukiu... :>>
.
O naujos pažintys yra gerai.
.
Jaučiuosi pavargusi visaip kaip. O nuo naujo telefono maigymo pavargo pirštai. Nepatogokas.
.
Gyvybę man palaiko mintis, kad tuoj atostogos, o po jų dar savaitę nebus Jurgaičio. Ramybė.....
.
"Duok alaus ir Mikis atsigaus!" Kažkaip užsifiksavo galvoje.... :D

2008 m. spalio 15 d., trečiadienis

C h e e r s !

Nuovargis. Mp3 tyli stalčiaus dugne - sugedęs. O kaip nesmagu užmigt tyloj... Šąla kojos ir rankų mažieji piršteliai (visi piršteliai šąla, jei atvirai, bet va tie bestijos - labiausiai). Užgriuvo kontroliniai, o aš tingiu dar bene daug labiau negu iki šiol... Gėda, bet tikrai tingiu. O apie tai, kokius jausmus (apart nepilnavertiškumo) man kelia matematika, aš geriau patylėsiu. Cenzūra yra cenzūra...
.
Ką tik suvokiau, kad VĖL pražiopsojau Hausą. Šūdas! Nū kaip aš taip?! Antrą katrą iš eilės! Galva mandagiai atsisako dirbt. O štai tėvai man neleidžia atsisakyt rusų. Ir pasakojimus rašys, ir kartu skaitys, ir namų darbus darys toliau, kad tik lankyčiau. Nū gerai...
.
Rytoj laukia pakartotinis vizitėlis pas dantistę. Po praeito karto imu jau net bijot. Ką jau padarysi. Kur kas labiau bijosiu, kai ryte reikės D.Š. paprašyt, kad išleistų iš savo Itin Svarbios Pamokos, kad galėčiau parašyt lietuvių testą. Tėtis tik purtė galvą ir prašyt nesutiko. Sako: "Ne, aš reikalingesnis šeimai". Blin... :D
.
Kažkas su didžiuliausiu apetitu suryja mano visut visutėlį laiką...
.
Kad jūs visi kiaulinai, tai ką dabar - jau susitaikiau ir nusiteikiau... Na bet kad aš neturiu ką apsirengt!... Nu po galais!...

2008 m. spalio 13 d., pirmadienis

Taškai ant i

Gal ir seniai reikėjo. Keista, tačiau žinia, kurios bijojau, šiandien pasirodė nepaprastai džiugi. Nes neapsakomai palengvėjo. Akmuo nuo širdies. Vienintelis dalykas ką galiu pasakyt - jeigu gerai tau, man irgi gerai... :>>
.
Vakar apėjau 80% šakių parduotuvių. Hematogenas šiais laikas - deficitas. Tad desperatiškos paieškos baigėsi visišku fiasko...
.
Sąžinė yra gana skausmingas organas.
.
Ryte vos nepaspringau savo pusrytiniu dešrigaliu. "Kauno Žalgirio komandą dėl finansinės krizės šiandien paliko visi 4 legionieriai. Komandai užtrenktos durys patekti į Eurolygą. Žalgiris merdi. Stipriausios Lietuvos komandos gali nebelikti." Nu šakės! Dabar susižavėjimas krepšiniu gerokai nuslūgęs. Atradau futbolą... Bet kiek save atsimenu, Žalgiris buvo kažkas toookio ir dabar ople - bankrotas. Eina sau. Trauma. :D
.
Tingiu mokytis. Laukiu atostogų. Noriu pasprukt iš namų. Į Jamaiką. Bent savaitei. Su kokiu hipiu. Jė. :D
.
Šiandien vienam žurnale perskaičiau graudų straipsnį apie Curt Kobain, jo ankstyvą mirtį, keistą gyvenimą, pasiutusią žmoną... Ir tikrai graudu pasidarė.
.
O man hormonai siautėja...

2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Konec

Vieną dieną nostalgija jaučiu stipriau, kitą - silpniau, tačiau šiandien ta nelaboji dūrė į paširdžius iš visos sveikatos... Kažko graudu, ilgu ir pikta. Kad viskas klojasi taip. Negražiai. Ne kaip filme...

2008 m. spalio 11 d., šeštadienis

Lyg kažko ieškau. Radusiam gal atsilyginsiu.

Mauu

Kažin kaip žmonių elgesį pakoreguotų tai, kad jie galėtų skaityti aplinkinių mintis? Nors kai realiai pagalvoji, tai kažin ar atsirastų daugiau pozityvių poelgių... Ar labai daug personų pirmiausiai pagalvotų prieš kažką darydami (ar kažko, gal net labai reikalingo, nepadarydami)... Tikriausiai, kad ne. Ne tokia homo sapiens prigimtis. Tik gal klaustukų liktų žymiai mažiau. Nebereikėtų skaityti sušiktos kūno kalbos, kelti būtų ir nebūtų hipotezių, nebereikėtų spręsti painių rebusų ir šaradų, aiškintis "o ką galėtų reikšti tai, pavertus taip?.....", pešti drovių žodžių, naiviai rausti ir laukti kol susiprotės. Miegas tai tikrai būtų ramesnis. Viskas kaip ant delno. Jokių tuščių vilčių ar panašaus šūdo. Niekas nemeluotų, neveidmainiautų ir nemeilikautų... Sąžiningumas iki skausmo? Matyt...
.
Žmonės bijo būti iki galo atviri ir sąžiningi.
.
Aš irgi žmogus.
.
Aš irgi to bijau.
.
Nes juk kaip atrodytų...
.
Ką pagalvotų....
.
Kaip paskui pažiūrėčiau į akis....
.
...
Būna akimirkų, kai tikrai galėtum išrėžt į akis ir nepagailėt. Būtų tik į sveikatą. Bet tokiomis akimirkomis reikiami žmonės, kaip tyčiai, niekada nepasitaiko. O paskui dėkoji dievams (kiek jų ten yra ar nėra), kad nepasitaikė, nes juk kaip būtų atrodę, ką būtų pagalvoję, kaip į akis reikėtų pažiūrėt... O kai liežuvio nesuvaldau, gerai nebūna. Žmonės baisiai nemėgsta tiesos, baisiai bijo neįtikt į būrį, baisiai nemėgsta kritikos, net sveikos. Jiems geriau, kai meluoja. Bet svarbu - gražiai. Svarbu - tvarkingai. Į akis. Na prašau, tebūnie...
.
Džiaugiuosi, kad reikiami žmonės šią minutę nesipainioja mano akiratyje, nes nežinau kaip atrodytų, ką pagalvotų ir kaip paskui į akis pažiūrėčiau. Tik žinau, kad palengvėtų.
.
Bet turbūt tik trumpam. Nes "lygiosios trunka tik akimirką"*.
.
*(Neskaičiau. Frazę interpretuoju kaip man reikia)

2008 m. spalio 10 d., penktadienis

Pasiskųskim!

Vakar buvau pas dantistę. Išmėsinėjo gyvą, nes vaistai nelabai veikia, kai būna uždegimas. Bet niekis, nes dabar bent mano geriami nuskausminamieji apmalšina skausmą. Gyvastį palaikau bananais, nes daugiau nelabai ką galiu valgyt. Skauda. O naktį iš vis košmaras. Vaistų norma ribota, temperatūra apie 38, atsistojus aptemsta sąmonė, miegot negaliu... Bet bent kelias valandas po vaistų išgėrimo man taip pašėlusiai nebeskauda. Gyvensiu!
.
"Aš tavęs pasiilgau." Juokinga, bet ne visiems, kuriems norėčiau, galiu taip pasakyt. Nes kažkaip ne taip atrodytų... Ne taip suprastų...
.
Liūdna tupėt namie... Mielai išeičiau kur nors, su kuo nors, kaip nors. Bet kur tokia sutinus? Bent į mišką... Bet šalta... Tik dar labiau skaudėtų. Šūdas.
.
Nesekasi.
.
Aš tavęs pasiilgau...

2008 m. spalio 8 d., trečiadienis

P.S.

Na ir kodėl aš jaučiu nepakartojamą malonumą, kai astrologė susimauna ir horoskopas būna absoliučiai priešingas realybei. Che che che...
.
Regis šį pusmetį turėsiu 36 akademines valandas... FUN! Šiaip visi normalūs 11okai turi nuo 28 iki 32... Beeeet... Man 6 dalykai A lygiu. Išprotėjau? Aha! Bet aplinka kalta, o ne aš... Mano manymu, mokykloje turėtų stengtis viską padaryt taip, kad mokiniui būtų geriau ir kad jis galėtų persigalvoti, o ne drebėt, jog sąrašai pribraukyti nedailiai atrodys....
.
Šitas ruduo oranžinis ir raudonas. Man tai velniškai primena Margaritą... :>

Pain

Kai sekasi - sekasi viskas, ko imuosi. Kai nesiseka... Tai nei nesvajok, kad kas nors ims ir pasiseks... Nors šitai beveik priklauso nuo to, ar aš įsimylėjus. Regis šiuo metu ne. O be reikalo!
.
Aš maniau, kad žinau ką reiškia dantų skausmas. Ak, kaip aš klydau... Va, kai antra para skauda visus burnoje esančius kaulinius darinius (dantis) ir jokie nuskausminamieji nė kiek negelbsti, tada supranti ką reiškia "skaudėti"... Ir iš viso, keista alpti mokykloje ir alpstant nuolat matyti de javu, girdėti prislopintus arba labai ryškius garsus... Narkotikų nevartoju.
.
Man kažkaip nesekasi. Visai netekau imuniteto, beveik nieko negaliu valgyt, ką mėgstu, nes skrandis tuoj pat ima streikuot... Miegu blogai, dantys pasiuto, neturiu ko įsimylėt, klasiokai niekaip iš morčiaus neišauga, sesė kartais pribaigia, šąla kojos, keičiantis orui suka kaulus, vos susinervinus ar pavargus ima skaudėt galvą... O kur alergijos visos... dieve dieve, ot nevykėlė pasidariau!!!
.
Jums taip nebūna, kad asmeniškai žmogaus nepažįsti, na niekad su juo nei kalbėjai, nei susirašinėjai, nei toje pačioje kompanijoje buvai, bet visvien jį pažįsti ir daug apie jį žinai? Keista, ar ne?

2008 m. spalio 7 d., antradienis

Californication

Aš sentimentali. Ir aš tai pripažįstu.... Aš verkiau pažiūrėjus "Dirbtinį Intelektą", o "Titanikas" ašarose paskestų antrą kartą... aš atsimenu visų savo meilių gimtadienius, atsimenu viską.
.
Gal kartais be reikalo.
.
Ramiau yra pamiršti.

2008 m. spalio 5 d., sekmadienis

Peace

(c) by Vika

Novaraistis, ko gero, yra pati idiliškiausia vieta kokioje tik buvau... O šiandien, po ilgų svaigimų kaip ten faina ir kaip ten gera, tėis pareiškė: "Greit rengiatės! Važiuojam!". Jėėėėė :P Sušalom kaip nuogi eskimai ant pusnies, sutikom pažįstamų, gavom karšto vyno ir antaninių obuolių pyrago... Pamojavom tūkstančiui gervių, pasistaipėm bokštelyje, ir atgal namo... Gera ir ramu galvoje.... Gervės tuoj išskris. Mes liksim...

2008 m. spalio 4 d., šeštadienis

Kažkas, kur tu?!

mane tiesiog smaugte smaugia, graužia akis, laužo kaulus ir neleidžia sukoncentruot dėmesio ilgiau nei 0,65231 minutės į vieną tašką... Mane lėtai ir skausmingai žudo tas baisus noras kažko ir dar baisesnis nežinojimas kas tas kažkas yra, po galais!...

On Call

Nesąmonė, pasakyta užtikrintu tonu vadinama asmenine nuomone. O kiek dar kuriozų mes stebime ramiu veidu? Cha, gyvą galybę...
.
Grandbalius buvo grand, kol į seną neužsikerėblino, kaip visada geron vieton lendanti valdžia. Liežuvius pasismailinę, kaip tik moka ir tortu patepę, trepsėjo raivėsi ir maivėsi. O mes sėdėjom (jei tokia nepaprasta ir neįtikėtina sėkmė pasitaikė, nes žmonėmis, kurie turi privilegiją atsisėsti, patampame tik tada, kai baigiame mokyklą...) tramdėme žiovulį ir šleikštulį, nes kiek galima? Kiekvienais metais tas pats per tą patį... Dramos studija pasirodė gerai. Man patiko. Nors ir teko girdėt nuomonių, kad jie išsisėmė, ar nusivalkiojo, bet tokių gerų scenelių jie nebuvo padarę jau seniai! :) Tik štai faktas, kad toli gražu ne visi mokytojai turi humoro jausmą. Galiu pasakyt tiek, kad prieš juokdamiesi iš kitų, jie galėtų pasijuokt iš savęs. Tikrai pilvus paskaustų!
.
O kas dėjosi po grandbaliaus... istorija korektiškai nutyli. Tiek to... :D Bet alkoholis liejosi laisvai, girdėjosi kalbos apie serialų subtilybes, tylūs ir garsūs keiksmai, sveikinimai, pasisveikinimai, pareiškimai turint šviečiančius tamsoj pimpaliukus, ir kontracepsijai naudojamus peiliukus....... :DD
.
Mintyse jau dėlioju pagiežingą straipsnį "Verdenei". Tebūnie, gal tikrai niekam čia neįdomu, bet bent jau pasakysiu!
.
Mane ima gili neviltis. Aš niekur netinku. Kur man stot? Matematikos nemoku, o geografijos nebesimokau, nes man niekaip nebetilpo, bet kaip pastebėjau, tai man jos reikia bent A lygiu, jei noriu įstot ne į "operatores"... Taip ir norisi riebiai nusikeikt ir paėmus sudegint visą mokymo ir stojimo sistemos taisyklyną. Na iš kur man po galais žinot, kuo aš noriu būt užaugus???!!!
.
Dar viena gyvenimo pamoka: nereikia norėt, kad ožys pavirstų katinėliu.

2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis

Catch If You Can...

Taip nykiai slenka diena po dienos... Viena palieka pėdsaką atmintyje, o kita taip ir praplaukia pasroviui - lyg ir nebuvo... Nebuvo - nereikia. Tiek to.
.
Jau spalis. Grandbalius rytoj... Greitai. Labai viskas per greitai... Bijau, kad taip ir pasensiu - akimirksniu. Nenoriu. Visai nenoriu...
.
Per vieną minutę galima susipešt iki kraujų. Bet per vieną minutę neįmanoma susitaikyt. Keista, kaip žmonės gali velniškai pasiust, jei viskas klojasi ne pagal jų užgaidas...
.
Atostogų laukiu kaip išganymo. Oi, kaip laaaaaaaaaaaaaaaaauuuuuukiu... :>