Rolling in the Deep

Ar visiems taip, ar čia tik man gyvenimas šokinėja nuo beprotiškai fantastiško iki tragiškai šūdino? Nežinau kas dėl to kaltas. Hormonai? Žmonės? Aplinka? Kubilius? Giminaičiai? Turbūt pati aš esu kalta. Kad užsimerkiu prieš tai, kas akivaizdu. Kad įsikimbu į tai, kas visai nepatvaru. Kad reaguoju neadekvačiai. Kad skubu. Kad klystu. Kad kvailioju. Kad kalbu daug. Kad aš esu aš. Bet gi stengiuosi... Hm. The more you care, the more you have to lose. :>

Bless This Mess

Buki vidiniai konfliktai ir nežinia iš kur (tiksliau, žinia iš kur) lendančios įvairaus plauko abejonės. Kaip? Kiek? Kodėl? Ilgam? Trumpam? Argi? Bet gi mes tokie padarai, kad jei nėra problemos, tai būtinai ją susikuriam. Gi neįdomu gyvent be nesąmonių ir savigraužų. Kai viskas yra gerai, tai yra gerai. O gal nėra? Ak. Bobos. Bobelės... O reto liūdnumo momentas yra toks, kai sužinai, kad visos tavo mylimiausiosios ir numylėtieji važiuoja į puikų nuostabų festivalį, o tu puikiai nuostabiai dirbsi savo visai nepuikų darbą. Jagshiemash. Kai kurios dainos pravirkdo. O kai kurios sukelia keistą nostalgiją, ar tai proto nušvitimą. Nemoku tiksliai apibūdinti to keisto skimbtelėjimo pilve, kai žiūriu ir klausau šito. Daug vienatvės ir neblaivumo. Buvo tokie laikai. Kaip gerai, kad gyvenimas keičiasi. Kaip gerai, kad į jį ateina tokie žmonės, kurie sugeba sukelti lengvą džiugesį ir pačią nuoširdžiausią šypseną... Kaip velniškai gerai.

Girls Just Wanna Have Fun

Keistai pasaulis surėdytas. Daug neteisybės ir mažai gėrio. Daug ilgesio ir mažai meilės. Ir daug juoko pro ašaras... O moteriška draugystė man visada darė įspūdį. Moteris supranta moterį. Baisiai smagu yra turėti draugių, su kuriomis gali per naktį kalbėtis. Apie laimes, nelaimes, sopulius, skaudulius, skudurus ir kotletus. Apie Juos.... Kaip lengva seniau buvo rašyt. Ir kažkaip itin sunku dabar. Seniau rimuodavosi tiek, kad nespėdavai rašyt. Dabar taip skurdžiai, kad nebėra ką užrašinėt. Nei iš pykčio , nei iš meilės. Nebent iš liūdnumo. Bet ir tai - kačiukų ašaros.

No Surprises At All

Kartais atrodo, jog beveik neįmanoma atrasti to paties teisingiausio ir geriausio būdo gyventi normlai. Kartais to teisingo sprendimo paieškos užtrunka kur kas ilgiau ir būna daug skausmingesnės, nei galėjo atrodyti iš pat pradžių... ir viskas būna lyg ir gerai, kol neprasidedi su tuo purvinu reikalu. Kuo ilgiau svarstai, tuo labiau norisi spjaut į viską. Kai pagaliau tavo gyvenime atsiranda tai, ko senokai ieškojai, be abejonės, tai nepraeina be šalutinių pasekmių... Kažką gauni, bet kažką atima. Taip jau turi būt. Ar turi?

.

Taip, viskas tikrai yra lyg teleloto, kuriame laimi visi aplinkui tave. Tik ne tu.

.

Tuo mes ir panašūs. Gyvenimo būdas - laisvo pagreičio kritimas.... :>

.

Ką padaryt blogo, kad visiems gerai būtų?

Seni skeletai

Darbuojuosi kaip eiklioji domochaziaika... Nuo dažymo iki mišrainės. Nuo vonios šveitimo iki juodų šešėlių... Ūdra Ūdra...

.

Kartais taip norisi tiesiog teleportuotis į Šakius. Pasidažyt ir teleportuotis... :D

.

Rytoj krikštynos. Bus balius, bus baliukas... :D

.

Gyvenimas kartais iš mūsų šaiposi. Tiesiai į veidą. Ir be jokių užuolankų.

.

Kalbant su Giedre naktį, galima išvystyti kosmoso gilumo filosofinių temų... Kurios dažniai (mano dėka) susiveda į vyrus.. Dažniausiai kokį vieną........ :D

100 žudikų

Eglė visada žino ką man atsiųst. Visada pataiko su dainom. Ir su knygom. Jau prarijau "Užtemimą". Užknisa skaityt kompe. Trunku trigubai ilgiau, nei normaliai pasiėmus knygą, nuo įtempto ilgo skaitymo labai paskausta akis (nuo 8 vakaro iki 3 ryto prie PC, ką norėt :D)... Bet ko nepadarysi, kai REIKIA? Šita rašytoja turi velnišką uoslę ko nori skaitytojas. Ji susišluos turtus ir pateks į istoriją, kaip vieno populiariausių šiame šimtmetyje bestselerių autorė. Už tai ją ir myliu. :D nagai niežti kaip noriu skaityt "Švintančią aušrą". Failas tyliai laukia ekrano kamputyje... Deja kompas tik vienas, o sesė irgi jau apsikrėtė šitais vampyrais ir vilkolakiais... :D o seniai čia šaipėmės pamačiusios kokiam bloge ar onėj "Twilight". vaikai, niekada nesišaipykit iš tokių dalykų... :D

.

Neturiu 100 žudikų. Man užtenka ir vieno. Turbūt niekada nepabėgsiu, niekur nepasislėpsiu ir neišrūksiu iš šitos beprotybės... Isterija jau praėjo. Pyktis ne. Apmaudas irgi. Tik gera nuotaika garuoja ir neturiu supratimo ką daryt, kad visai nesubjurčiau.

.

Susinervinau. Skype atnaujinimas žiauriai nepatinka man. Galėjau atmest atnaujinimą....

.

Pasakyk, kad viskas bus gerai... Ir paglostyk galvą.....

Dance, baby, dance!

Pas Akvilę buvo labai smagu. Nors "smagu" yra ganėtinai bespalvis žodis palyginus su ta fiesta. :D Aš gyva. Ir po siautulingų šokių basomis po šlapią žolę, ir po visų išbadėjusių uodų, vyno, neramaus miego ant čiužinuko... Gyva, tik atrodo, kad kas nors velėjo mano vargšę nugarą.... :D Nieko nieko, galvos nebeskauda, 100 Lt neišleidau, tačiau po vaizdingo "kuproto kalno" aptarimo psichika kiek sužalota.... :D

.

Labai mėgstu tūsus ir žiauriai nemėgstu tų rytų... Visi sėdi susitraukę ir be veidų, viskas suėsta, viskas išgerta, lauke lyja, kolonėlės sulytos, paaiškėja, kad visos moterys yra amebos (t.y. gerokai žemiau už šunis), rusų repo klipai ima iškreipinėti ir taip silpną sąmonę, mama keikiasi, kad neranda kur čia važiuot... Bet širdyje ramu ir gera... Gimtadienis buvo geras... Tik Akvilės neapvertė! :D

.

Sėdžiu čia jau gerokai ilgiau nei planavau. Nes niekas lovos nepaklojo. O vien mintis apie tą lankstymąsi ir tampymąsi... Nugara nenusiteikus...

.

Žmogau. Varai man isteriją. Tikriausiai praeitam gyvenime padariau kažką baisaus....

Tender

Kai tingiu, tai net kvėpuot. Kai darbuojuosi, tai iki devinto prakaito. Kai noriu, tai iki pamišimo. Nors tiesą pasakius, šiuo metu aš nieko nenoriu. Nebent gerai pasitūsint...

.

Beveik pusė gyvenimo atrodo palaidotas reikalas. Na bet gal taip ir turi būt - liguistą optimizmą kartais gali pakeisti juoda depresija...

.

Paguoda tokia, kad į mokyklą žygiuot beliko tik kokias 4 dienas... Ryt 3 pirmos pamokos langai. Bus kada išmokt istoriją (žinant, kad rašom iš visos 8 klasės kurso)... Neviltis. Bet kad nelengva mokytis, kai svetainėj šėlioja pusė mokytojų kambario... :D

.

Neturiu ką apsirengt. Noriu miego. Noriu.... Dievulėliau, kiek aš visko noriu. Net panoriu, kad grįžtų tie seni geri laikai... kai visai jauna, kvaila buvau, niekas nerūpėjo ir nebijojau veltis į avantiūras. Kvaila jausti nostalgiją tam, ką dabar keiki. bet kas sakė, kad aš kada nors elgiausi protingai.

.

Kaip gerai, kad tau nieko nereikia sakyt. Tu viską žinai... Aš irgi žinau. Daugiau, negu tu nutuoki, bet mažiau, negu norėčiau.

.

Man reikia prie jūros.

Robot Rock

Švęsti šventes - vienas malonumas. Ir ne šventės pobūdyje esmė... :D

.

Nesuprantu. Kaip mane atpažįsta visiškoje tamsoje ir netgi beveik tylinčią, girti žmonės, kurie su manimi net nėra bendravę. gal mano pavardė šviečiančiomis raidėm išraižyta ant kaktos? Vamzdec. Mokytojų vaikams nėra kur pasislėpt...

.

Prie tamsos daugiau drąsos. Prie šnapso drąsos dar daugiau. Keista politika - mieste visiškai nejungti šviesų naktį, bet koks skirtumas. Šiaip ar taip aš tų draugų vistiek nepažįstu..... :DD

.

Pas Giedrutę buvo visko. Šventėm šventę!!! :P

.

Tomo rūpestingumas net suspaudė širdį... :D Ir iš viso, kartais rinkti ir komplektuoti dovanas būna labai smagu... :D

Bim bam

Kiaurą rudenį ir žiemą aš laukiu pavasario. Tartum kažkokio palaimingo išganymo. Kaip stebuklingo laiko, kuris atgaivins, paguos, nuramins... Nežinau kodėl, bet pavasaris man kaip tik tos laukiamos euforijos ir neatneša. Greičiau staugiantį ilgesį ir nemigo naktis... Visada sakydavai, kad aš kuoktelėjus. Raukiausi, bet kažin, ar labai klydai... :D

.

Tiesiog... Viskas ne taip genialiai paprasta, kaip rodo filmuose. Ne taip gražu. Realybėje daug dažniau gauni stiprų spyrį į užpakalį, nei netikėtą likimo dovaną. Ir labai gerai, jei tas spyris, tik paskatinimui. Tai, kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu. Turbūt. Bet reikia užsiaugint storą skūrą.

.

Atsibrozdino močiutė. Bjauriai meluočiau, jei sakyčiau, kad pažįstu ką nors įkyresnio už tą moteriškę..

Frontas

Ajai... Kaip nesveikai norėčiau, kad dabar būtų šilta ir saulėta birželio 20 diena.... :D Bet už lango vis dar sausis... Hmm... Šūdas...

.

Sunku. Jaučiuosi ganėtinai nustekenta. Visaip kaip. O prošvaistės miglotos... :)

.

Išgimdžiau interpretaciją. Na, kaip iš tokios pievos, tai lapo apimtis man atrodo didžiulis pasiekimas..... :D O štai su logaritmais bus liūdnos mišios ryt.. Et...

.

Būna pamokų, kaip tyčiai... Bet skaitant tokius žiovulį keliančius dalykus belieka išsikalinėt, net jei tai yra visai negražu, nebrandu, mažvaikiška ir visaip kitaip nefaina.... :D

.

-Ė, jaunas Maironis panašus į Mičą! Tą, iš gelbėtojų!

-Ale rimtai....

-Nu Mičas! Ir dar sexy!

-Mickevičius gražesnis, pažėk koks kačius...

-Nu gal...

.

Labiausiai užknisa, kai guli apsikamšius antrą valandą nakties, tragiškai nori miego, nes nuo pirmadienio miegi po kokias 4 skurdžias valandėles, bet vis vien nepavyksta užmigt... Nice.

.

Norėjau parašyt ką nors prasmingo. Baisiai prasmingo. Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada... :D

Santa Claus is comming to town....

Mau. Pirma atostogų diena jau kaip ir pramiegota... Ir vakar diena... Mama atėjo manęs žadinti pusę 3 ir jau norėjo pulsą tikrint... :D Ką, sunku suprast, kad man žiemos miegas???

.

Ėjau pasivaikštinėt. Oras tobulas tokiems dalykams. Gaivus, ne šaltas, minkštas... O kai smegenys gauna pakankamai deguonies, vakarykščios problemos atrodo visai kitaip... Bet vistiek protarpiais pajijuntu didžiausia nevykėle.

.

Pasaulyje yra labai daug nieko nekainuojančių dalykų, kurių už dyką negausi... Svarbiausia jausti, kad kažkas tave myli, kad kažkam esi reikalingas... Ir kai rašant kalėdinius kūčiukus per lietuvių pamoką juos gauni vos ne nuo visų klasiokų, turiu pripažinti, pasidaro gera... :)

.

Sapnuoju. Gal todėl man mano sapnai taip patinka, kad jie tokie gyvi ir realūs? :>

.

Sniegas batuose, plaukuose, ant blakstienų, ant pirštinių ir kišenėse... Šiltos rankos ir neišsipildysiantys planai. Nemanyk, kad pamiršau... :)

Last Christmas

Tai va. Mokykloj skamba kalėdinė muzika, mokytojai kiek atlaidesni ir dosnesni, kontrolinių kalnai, ir kiekviena diena yra tarsi žingsnelis atostogų link... net ne tarsi! O taip ir yra! JĖ! Tik dovanos varo galvos skausmą.... Ak! dar sugalvojau vieną dalyką. Aš vis bambaliuoju, kad nejaučiu kalėdų. Ir pati kalta! Reikia pačiai save nuteikti! Nes niekas kitas to tikrai nedarys. Dar turiu 10 gražių dienų šiam tikslui!

.

Noriu vaiko! Šiandien liečiau brolio paduką. Nepakartojama..... Ir aš noriu tokio!!! ;>>

Laisvė miegoti

Mirštu. Jau nuo pat ryto viskas šūdinai. Lyja. Talkos nebus. Pamokų niekas netrumpins. 8 pamokos ir nei langelio... Galva tvinksi, sopa, plyšta. Seselė atkiša tabletę. Kiek aš žinau, tai yra gana stiprūs vaistai nuo uždegimo, bet tebūnie, tik duok man ją! Fizinio mokytoja nepatenkinta raito nepasiruošimą. Anyway... Jau neturėjau jėgų jai aiškint, kad aš vos paeinu iš skausmo. Ak taip, per antrą pamoką ėjau pas dantistę. Mano dantistė yra labai gera ir miela moteris. Ji man patinka. Ir ta valanda, kai ji naršė mano nasruose visai neprailgo. Kažkaip...

.

Per lietuvių kažkaip sugebėjau užsnūst. Žiūrėjau per langą, svajojau ir tik pajutau, kad Gabas kumši. Gėda.

Nebegaliu. Per matematiką prasidėjo psichozė. Tuoj kontrolinis, o aš 100% nieko nesuprantu... Tokia kiaura dar niekada nesijaučiau... Sėdžiu, o galvoje viena mintis "ajajai ajajai...".

O tada dar istorija. Linksmiausia dienos dalis - per istoriją bent pasijuokiam. Tik kai paklausė ką vartojam susigriebėm. "Mes iš matematikos... žinot, šaknys, moduliai...."

Rusų - tyli agonija...

Lauke šalta.

Pėdinu pas Jurgą. Prie "Rūtos" iš kažkokios mikruškės iššoka kažkoks susišiaušęs byčas ir energingai klausia "Panele, gal tu žinai kur čia gerą naminį samagoną parduoda?!". Jo vyresnis draugas jam sako nelįst prie merginos (tipo manęs). O aš gūžteliu pečiais ir nueinu. Jei žmogus tavęs klausia kur gaut samagono, tai gal reikia susimąstyt dėl aprangos?! Ar čia toks novatoriškas kabinimo metodas?...

.

Pas Jurgutę jau laukia karšta pica ir kava. Dieve, ką aš be jos daryčiau?....

.

Nieko nenoriu, nieko man nereikia, tik leiskit pamiegot man kokia 15 valandėlių... Tik tiek...

.

Yra ir gera žinia - mama leido atsisakyt rusų!!! Šoku pergalės šokį ir iš džiaugsmo klupinėju. Pagaliau!!!

.

Tereikia ištvert paskutinę dieną... o tada - LAISVĖ MIEGOTI.

Robotukas irgi žmogus

Žmonės yra bjaurūs. Žmonės mėgsta šaipytis, mėgsta juoktis iš svetimų trūkumų, žmonės linkę pirmiau padaryti, o po to jau pagalvoti arba nepagalvoti... Mes irgi žmonės...

.

Nežinau. Viskas keistai klojasi. Garbės žodis...

.

Kartais viskas aplinkui atrodo tiesiog stebuklinga. Kartais. Bet dabar aš neįsimylėjus... Tik šiaip juokiausi daugiau nei padorumas leidžia.... :D

papostringavimas

Tyliai tyliai sėdžiu sesės, kuri dabar miega pašonėj, kambaryje. Ir tyliai tyliai maigau klaviatūrą. Na ir pelę, kas be ko. Pro atvirą langą girdžių netoliese klykaujančias gerves. O visai šalimais ūbauja pelėda. O gal net dvi pelėdos. Nežinau. Procesoriaus burzgimas/ūžimas/birbimas gožia daugelį garsų. . . Bet aš stengiuosi labai tyliai, kad tik nepažadint tėtukų, mamyčių, sesučių, šuniukų, kačiukų. . . Ir kad pelėdos nenuskristų. Nors gal tokie čeksintys garsai joms priimtini? Bala žino.

Internetas veda į neviltį. Pražilsiu jauna. . . :D Las.fm irgi pastrigo n-tąjį (jau kokį 16984) kartą. . . Tiek to. Dirbsiu dabar prie "mano galerija". Kaip pasakė viena vietinio ryškumo persona (t.y. klasiokė) "Na taip, žinai, vistiek kažką veiki, kažkuo užsiimi, domiesi. Vis kažkoks užsiėmimas. . . Ir aš norėčiau, bet kažkaip nerandu tos veiklos. . .". So :D

*

Nū čia ne į temą, aš žinau. . . Bet kilo nenumaldomas noras papostringaut šią nemigo naktį. . . :P