Kai tingiu, tai net kvėpuot. Kai darbuojuosi, tai iki devinto prakaito. Kai noriu, tai iki pamišimo. Nors tiesą pasakius, šiuo metu aš nieko nenoriu. Nebent gerai pasitūsint... .
Beveik pusė gyvenimo atrodo palaidotas reikalas. Na bet gal taip ir turi būt - liguistą optimizmą kartais gali pakeisti juoda depresija...
.
Paguoda tokia, kad į mokyklą žygiuot beliko tik kokias 4 dienas... Ryt 3 pirmos pamokos langai. Bus kada išmokt istoriją (žinant, kad rašom iš visos 8 klasės kurso)... Neviltis. Bet kad nelengva mokytis, kai svetainėj šėlioja pusė mokytojų kambario... :D
.
Neturiu ką apsirengt. Noriu miego. Noriu.... Dievulėliau, kiek aš visko noriu. Net panoriu, kad grįžtų tie seni geri laikai... kai visai jauna, kvaila buvau, niekas nerūpėjo ir nebijojau veltis į avantiūras. Kvaila jausti nostalgiją tam, ką dabar keiki. bet kas sakė, kad aš kada nors elgiausi protingai.
.
Kaip gerai, kad tau nieko nereikia sakyt. Tu viską žinai... Aš irgi žinau. Daugiau, negu tu nutuoki, bet mažiau, negu norėčiau.
.
Man reikia prie jūros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą