2018 m. vasario 22 d., ketvirtadienis

Woke Up



Savęs paieškose nusipelniau medalio - per 12 mėnesių pakeičiau 3 darbovietes. Nes nedžiugino. Ir šiaip, po 27 gimtadienio supratau, kad gyvenimas per trumpas daryti dalykus, kurie tau nepatinka, būti su žmonėmis, kurie tau nemieli ir nešioti batus, kurie negražūs. Fuck this shit! Tikrai gyvenime yra per daug Reikia ir per mažai Noriu. Mokausi, kad ne visada privalo nugalėti racionalumas. Grįžau prie knygų - pajutau žinių troškulį iš naujo. Grįžta meilė sau. Noras šiandien būti gražesnei, protingesnei ir geresnei negu vakar. Ir aplamai - gyvenimas keliauja gera vaga. Išsigrynino santykiai, jausmai, mintys ir paprastos tiesios išryškėjo labiau, nei bet kada. Ir kai žmonės sako, kad gražiausias amžius yra 18, aš visiškai su tuo nesutinku. Nei už ką negrįžčiau į tą amžių. No no no...

Draugai. Iš naujo įvertinu ką reiškia leisti sau 1000% atsipalaiduoti ir būti su žmonėmis nuogai atviru ir visiškai savimi. Puikus jausmas. Gera ir šilta. Kai pagalvoju, tai tikriausiai paskutiniai 2 metai buvo gana depresiški ir sunkiai galiu apčiuopti kodėl. Tiesiog. Nenorėjau žmonių, jaučiausi apsunkusi, apatiška, kvaila ir nelaiminga. Tačiau šią žiemą pajutau seniai nepatirtą jausmą, kai visiškai šūdinos dienos vakare atsigulusi miegoti jaučiuosi dėkinga ir noriu šypsotis. Turiu puikius draugus ir drauges, kurių dauguma su manim jau daugybę metų, tačiau ir naujos draugystės į gyvenimą atnešė begalę puikių dalykų. Mano vyras yra mano geriausias draugas ir soulmate. Kasdien tuo vis labiau įsitikinu. Mano tėvai yra fantastiški, mano uošviai taip pat. Trumpai tariant, gyvenu geriausius savo metus. Kol kas. WUHU!


Ačiū