Dalykas tas, kad visi norime, kad mus nuoširdžiai mylėtų, kad visur kviestų, žarstytų komplimentus, gėrėtųsi išmintimi, girtų sugebėjimus... Dažniausiai aš neigiu tai, bet dabar sėdžiu ir galvoju, kad kartais tikrai norisi. Bent vienose akyse norisi atrodyti nepakartojamai... Tik ar visada padarome viską, kad tai užsidirbtume? Asmeniškai aš - ne. Pripažįstu, kad ne visada esu tokia draugė, kokia galėčiau būti. Ne visada esu toks žmogus, kad turėčiau švytinčią nepriekaištingą karmą.
Žingsnis po žingsnio svajonės pildosi, gyvenimas darosi toks, kokio visada norėjau. Tereikia turėti kantrybės - kai ko tenka palaukt ir 10 metų. Bet tai vis tiek ateina.
Trumpam nubundi. Įsikniaubi į šiltą glėbį stipriau, nevalingai šypteli, nes suvoki, kad tau daugiau nieko nebereikia....