Rodomi pranešimai su žymėmis gyvenimiška išmintis byloja. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis gyvenimiška išmintis byloja. Rodyti visus pranešimus

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

El Corazon


Niaukiasi. Temsta. Lyja. Šiltai pasveikinkime ir apkabinkime depresijos pusmetį! Baisus metų laikas. Beveik pusė metų pilkumos, paskui šalčio, paskui vėl pilkumos. Ir už ką mums taip? O šiaip tai gyvenu ramiai. Nieko naujo. Viskas savose vėžėse - visur gerai, kur mūsų nėra, gimiau nei per anksti, nei per vėlai, o žolė kitoje tvoros pusėje negali būti nė kiek ne žalesnė.

Keisti sapnai pastaruoju metu gadina mano miegą. Net nežinau kaip pavadinti juos - praeities košmarai + dabarties košmarai + pasakos. Atrodo jau viskas užsiglosto, jau ramu. Ir Bam!  



Kuo daugiau laimės tau suteikia žmogus, tuo didesnį liūdesį jis gali sukelti.  Kuo giliau įsileidi, tuo skaudžiau jis išsiplėšia iš tavo audinių besilaisvindamas, tuo gilesnę žaizdą palieka... Todėl turbūt taip žiauriai baisu yra vėl įsileisti kažką. Todėl gal širdis kartais rodos aprėptų visą pasaulį, o kartais ji ne didesnė už riešutą. Baimė. Didžiausias slenkstis ir priešas. Bobiškumas irgi ne bonusas šiuo atveju. Kuo gydytis? Nors kaip sakoma, žmonės planuoja, o dievas juokiasi.

2010 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Alektromantija

#Per pilnatį raudonu kaspinu pririšiu seną raudoną gaidį už kojos, smėlyje varnos koja prirašysiu raidžių ir prie kiekvienos padėsiu po užkalbėtą grūdą.
#Išmušus dvylikai paklausiu raudono gaidžio, ką turėčiau daryti su visa šita maišatimi mano galvoje.
#Gaidys rinks grūdą po grūdo - raidę po raidės.
#Kai jis baigs, turėsiu atsakymą.
#Nusuksiu senam raudonam gaidžiui kaklą, nupešiu raudonas plunksnas, tris kartus apvyniosiu raudonu kaspinu ir sudeginsiu su likusiais grūdais. Mėsą išvirsiu su pelenais ir užkasiu.
#Nusiplausiu rankas ir veidą šaltu vandeniu, atsikimšiu alaus ir įsijungsiu futbolą, nes ką tas sušiktas smirdantis ir tikrai skaityt nemokantis paukštpalaikis gal ižinot apie mano gyvenimą?!

2010 m. rugpjūčio 17 d., antradienis

Širdperša

Kartais pasidaro labai liūdna, nes suvoki beesanti tik menka, sentimentali ir dėl savo pačios kaltės nelaiminga moterėlė, nedaranti nieko, kad pakeistų situaciją, užglaistytų praeities broką, išsigaudytų senus vaiduoklius, nusiplautų rankas ir išmokti gyventi be to, kas seniai liko užnugary.
Kartais nėra progos.
Kartais nedėkingos aplinkybės.
Kartais...
O kartais tiesiog dėl nesižinojimo ko nori, mūsų gyvenimas klostosi priešinga kryptimi, nei svajoji.
Aleliuja. Nors kauk.

2010 m. liepos 5 d., pirmadienis

Bliuzo Naktys

Meluočiau, jei sakyčiau, kad šitų dienų ir naktų neįtrauksiu tarp pačių mieliausių. Meluočiau, jei pasakyčiau, kad dabar nekvėpuoju bliuzų dvasia. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tikėjausi tokio gėrio, meilės ir taikos ore... Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepatiko. Tad nemeluosiu. Myliu jus, draugai, myliu tave, festivali, myliu Varnių padanges ir Lūksto seklumas... :D
.
Ir jei atvirai, aš jau užsikrėčiau ūmia bliuzų liga. Nes atsiminimai vien pozityvūs - juoko ašaros, tylūs pokalbiai ir įtemptos diskusijos. Juodas humoras ir temos, kurių aptarinėjimas kitoje aplinkoje atrodytų iškrypėliškai. Bendra neapykanta siaubingiems kaimynams ir bendras pakilus džiugesys, nes juk b l i u z a i. Ir visai neįsižeidžiau dėl klausimo kada būna fifų festivalis, dėl namiokų apie gražius papus ar dar kokį nors galą... :D Jaučiuosi pailsėjus, atsigavus, pilna ryžto ir vilties, kad ir kiti bliuzai bus toko gerumo...... :P
.
Kai užgeriu vyniaus imu ne tik norėt meilės, bet ir dainuot. Seniau svajojau dainuot reggae. Dabar - bliuzą... Ir man visai neblogai sekasi imituoti bohemišką vokalą..... :D
.
Neperėjau II žurnalistikos stojamųjų turo. Whatever.
.
O šitai mane bene pravirkdė.... :> http://www.youtube.com/watch?v=dpKk3AyJoK0

2010 m. kovo 10 d., trečiadienis

(NO)California Dreamin'

Kalifornija... Utopija. Bent taip rodo serialai ir pasakoja grįžę emigrantai.... :D
.
Tikriausiai bet koks geras gyvenimas, kurio negalime turėti atrodo utopija... Logiška. Tačiau kaip nesvajoti apie nuolatinį gerą orą, šiltą vėją, žydrą vandenyną, kaitrią saulę, tvarką... Kaip nesvajoti apie gyvenimą didelėje turtingoje šalyje, kai pažvelgus pro langą pamatai pusnynus (jau kovas!!!), per televiziją tau pasakoja kokie vagys ir nusikaltėliai sėdi valdžioje ir kokio dydžio kyšius jie ima už priimtus nelogiškus įstatymus, mūsų maisto pramonė - dešra iš dvėselienos, gėrimuose nuodai, duonoje nuodai... Kaip viešu reikalu tapusi pedofilijos byla yra sėkmingai maskuojama... Mokymo programas ir švietimo reformas sudarinėja paskutiniai subingalviai, turbūt net nesuvokiantys kas ta mokykla, ko galbūt derėtų mokyti ir ko reikalauti... Tose pačiose mokyklose veši smurtas, mokinukai žudosi, vartoja narkotikus.. Vardinti galima be paliovos... Bet kažin ar kovo 11-oji yra tam tinkamas metas. Nors jei ne dabar, tai kada? Kuo rytojaus diena bus kitokia, kodėl negaliu dienoraštyje rašyti to, kas mano galvoje... Vakar žiūrėjau Landsbergio kalbą kažkokią... Juokinga, kai turtingi ir gerai gyvenantys žmonės ima postringauti, kaip visuomenė nuskurdusi dvasiškai, kaip žmonėms rūpi tik materialusis gerbūvis, pilvo kultas.... Na atsiprašau... Kokia gali būti kalba apie patriotizmą, apie moralinių lobių puoselėjimą, kai gausybė šeimų neturi ko valgyti? Tėvynės meile gyvas nebūsi. O ypač tokios tėvynės, kurios vaikai labiau primena našlaičius... taip kaupiasi pyktis, kai eini per gyvenimą ir matai kaip žmonės gyvena skirtingai.... Vieni grobia biudžeto lėšas ir darosi rezidencijų remontus už milijonus, o kitų visa šeima turi išsiversti su 500Lt per mėnesį... Tai kur čia teisybė? Kur čia šviesa? Ir iš kur bus tos žydinčios vienybės, kai matai, kokia klounų šutvė valdo valstybę. Sprogti galima, kaip pikta. Tik va įdomu, per kiek laiko žmogus supūva patekęs valdžion? Per kiek laiko išmokstama taip naglai viena ranka vogti, o kita ranka mojuoti rinkėjams, kad, na atleiskite brangūs žmonės, tačiau vaistų nėra ir nebus, darbo negausit, o pašalpų irgi nėra, nes mes premijas išsimokėjom...
.
Pavariau čia kaip mūsų mokyklos didysis politikas elektrikas Rimas. Bet kad labai pikta. Paskutinis lašas buvo nauja mokyklų pertvarkos reforma ir faktas, kad norima padaryti tokią akciją atrakciją, jog dirbantis jaunimas (iki kokių 25 metų) gaus mažesnį, negu minimumas atlyginimą... Tai po galais, (dieve dieve, kaip aš mintyse siaubingai keikiuosi....) tu atsėdi 12 metų sušiktoj mokykloj, tada dar 4 metus universitete, už kurį dar ir susimoki kosminius pinigus... O tada tu dirbi, blin, už centus! Iš mūsų šaiposi ir net nebando to slėpti......
.
Po šitų šlykštybių bandau ramiai pakvėpuot. Nes tikrai nervai nelaiko. Pasiutusiai pikta. toje Kalifornijoje, žinoma, irgi visokio mėšlo yra. Tikriausiai net daugiau. Nors ne, daugiau mėšlo negali būti... kažkaip kai nesidomi, kai neskaitai laikraščių, nežiūri debatų ir publicistinių laidų, kai tiesiog eini į mokyklą, savaitgalį patūsini ir pamiegi... Kai tiesiog gyveni savo rutinoj nesidairydamas į šalis ir neieškodamas pasaulio šiukšlių, viskas atrodo gerai. Bet neduokdie kryptelėsi galvą šonan.... Sodoma ir Gomora, peklos prieangis, ar dar kas nors faino iš šitos serijos..
.
Labanakt, patriotai.

2010 m. kovo 3 d., trečiadienis

Only You Know Me

Vakar buvo viena iš tų dienų, kai galva ūžė ir pūtėsi nuo apmąstymų: gyvenimo prasmės paieškų, savianalizės, įvykių dėliojimo į lentynėles ir bekūnių sąsajų čiupinėjimo... Pasistengiau galvoje atkurti visų draugų veidus. Gėda. Ne visus pavyko atsiminti taip aiškiai, kaip norėjau... Bet iš esmės, kai ėmiau dėliot... Dievulėliau! Žmonės! Kokie jūs nesveikai skirtingi!... Nuo nedrąsių, giliaminčių tylenių iki akiplėšiškų vakarėlių liūtų... Draugų ir gerų pažįstamų sąraše radau davatkų ir kalių, narkomanų, abstinentų, savižudžių, gėjų, reperių, didžėjų, metalistų, architektų, sportinikų, mokinukų, mokytojų, rastamanų, šamanų, fifų, banglų, muzikantų ir visai klausos neturinčių... O kokia neaprėpiama paletė savybių, bruožų, pomėgių, polinkių..... Oh mama!

.

Kai kurie iš tų draugų jau atitrūkę, kažkur... Kažkaip nutolę... Ir reikia prisipažinti, kad kai kurių man tikrai labai trūksta. Bet ne visada pavyksta išvengti povandeninių rifų ir srovių... Tokia politika. Taip sakant. Neprarandu vilties, kad viskas dar gali būti taip, kaip gerai buvo kažkada...
.
Iki išprotėjimo lauktas pavasaris pasirodo esantis tik smarkus žiemos pratęsimas. Blin :/ Dar pora savaičių šitos kankynės ir ieškosiu kokio švaresnio būdo pasidaryti lengvą galą....
.
I'm a freak bithc, baby.

2010 m. vasario 15 d., pirmadienis

Deja Vu

Nesuklysiu savo dabartinį gyvenimą pavadindama visišku chaosu. Sumaištim. Velniava. Šiza. Nieko nebekontroliuoju. Net savęs. Ką jau kalbėti apie aplinką. Ir aplinkinius. Viskas slysta iš rankų ir griūva ta kryptimi, kurios man mažiausiai reikėtų... Artėja ta stadija, kai imsiu isteriškai veržtis į negyvenamą salą. Nors... Kaip gali veržtis į ten, kur jau seniai gyveni?..
.
Kartais visiškai nepažįstamas žmogus gali pasirodyti artimesnis už geriausią draugą. Nežinau kuo tai paaiškinti. Kosmoso energija? Likimo pirštu? Lemties alkūne? Ir ką daryti tada, kai tai atrodo per gerai, kad būtų tiesa?.. O ką daryti su tais, kuriuos norėtum laikyti praeitimi, tačiau jie to nenori?..
.
Viskas. Teliko 100 dienų iki egzaminų. Ar suvokiu? Dar ne. Suvoksiu, kai liks koks mėnesis. Tada pulsiu mokytis per naktis, isterikuosiu ir rausiusiu plaukus, kodėl nesusiprotėjau anksčiau. Kaip visada... :D Ir net viską puikiai žinodama, aš nieko nedarau....
.
O jei jau prakalbom apie 100dienį... kaip sakoma, stabdžiai yra skirti tik bailiams. Nors man jie praverstų... Nors labai myliu savo klasę ir daugumą savo klasiokų, bet suvokiau, kad per tuos 12 metų mes toli gražu netapom viena šeima. O šiais metais iš viso ėmė lįst visokios paslaptys, kivirčai, neapykantos ir nesutarimai... Finišo tiesioji, o mes svetimėjam.... Niekada nebuvom vienas tvirtas kumštis. Per skirtingi, pernelyg individualistai... Visiems reikia erdvės, dėmesio.... Bet... Tikiu, kad ir po 5 metų, su kai kuriais aš susitiksiu, apsikabinsiu ir nuoširdžiai pasikalbėsim... bet neabejoju, kad bus ir tokių, kurie sutikę maximoj prie mandarinų, neišspaus nei skurdaus 'Labas'. Tikiuosi, kad klystu. :]
.
Sapnavau keitus sapnus. Kaip visada ilgus, kaip visada spalvotus. Bet sapnavau praeitį. Ne pačias maloniausias akimirkas. Viskas painiojosi ir maišėsi su dabartimi. Vienas žmogus įgaudavo kito pavidalą... Beveik košmaras. Gal dėl to pamiegojau vos 8 valandas. Labai džiaugiuosi, kad savaitgalis ilgas. Labai nesidžiaugiu, kad šeštadienį reikės atidirbinėt.

2009 m. liepos 4 d., šeštadienis

No sex No drugs No rock No roll

Tai apie ką mes kalbame, mielieji, kai vasara šitokia.... M?
.
Žiūrėti normalų filmą per LNK yra prakeiksmas. nei daugiau, nei mažiau. Tie patys ir tie patys 10 minučių trukmės anonsai kas 20 minučių, gali rimtai išvest iš proto... keiktis negražu, nu bet b&#%&&%$%$!!! ir dar &#$*%&%!
.
Baigiu išsigydyt baisų peršalimą, tai sena draugužė migrena grįžo. Nesirodė nuo gegužės pabaigos, o vakar tik ople!.... Gal nuo to įtempto svarstymo, kur čia šuo pakastas...............
.
Taigi, sodininke, kur tu? :D
.
(ar labai blogai įsimylėti dieviškai gražų modelį rastą deviantart? :DD Bet gi jis tikrai toks...... mmm.... :D)

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Lullaby

4 ryto, kai pradeda švisti ir paukščiai kaip išprotėję ima klykaut savo giesmes... Milda eina miegoti. Gaila, labai labai gaila, kad neturiu balkono iš savo kambario. Būtų daug patogiau sėdėt, nei ant palangės... Man labai patinka trumpos ir šviesios naktys. Miške tylu. Oras pilnas žolės kvapo. Šilta. Ir liūdna. Taip ir nusigert galima... Kai buvau jaunesnė, viskas atrodė kur kas paprasčiau. Negalvojau kaip bus, jei bus... Neplanavau... neturėjau didelių tikslų... Nejaučiau, kad tuoj reikės kažkur kraustytis, kažką mokytis, kažko ieškot... Kad įprastinis gyvenimas nutiks. Tiesiog dariau ką norėjau, sakiau ką norėjau, mylėjau, ką norėjau. Dabar už tą meilę moku. ne visi žmonės yra tokie, kokie atrodo... Ir gerai. Mokausi iš klaidų... Paryčiais galva būna šviesesnė. Minčių daugiau. Mažiau nesąmonių. Daugiau prisiminimų... Niekas nekvaršina galvos. Tylu. Ramu. Gera. Tik kartais reikia pasikalbėt. Naktį nėra su kuo. Nebent su kiauniukais pastogėj.
.
Atrodo tiek mažai trūksta iki visiškos, absoliučios, nedalinamos ir neskaldomos laimės... Pamažu susirenku beveik viską, apie ką svajojau. Beveik. Ir negaliu pakęst to neapibrėžtumo, mįslių ir miglotų faktų... Jaučiuosi kvailai. Bet juk čia tik žaidimas... Negi ne?
.
...tiesiog trūksta kvapo...

2009 m. birželio 6 d., šeštadienis

Wajezau!

Eilinį kartą pasitvirtino sena gyvenimiška išmintis, kad geriausi dalykai nutinka netikėtai ir neplanuojant. Arbatvakaris (virtęs šnapsavakariu) man buvo būtent tai. Muzika dar niekad manęs taip užnešus nebuvo (nepaisant to vyno :D)... Ir vieni šašlykai dar niekad tokie skanūs nebuvo (dulkių siurblys labai padeda kepti šašlykus!)... :D ir taip juokinga nebuvo iš "užsidirbk 100Lt" (ane, malaletkos?)... :DD
Ir mamai dar niekad nereikėjo manęs žadint, atvažiavus pasiimt....... :D
Žodžiu fun! Patiko man. :D
.
Vynas - gyvenimo džiaugsmo eliksyras... :D
.
Giedrute, aš tave nudėsiu. Įkalei man tą savo "Wajezau wajezau!"......... :D

2009 m. birželio 3 d., trečiadienis

Tender

Kai tingiu, tai net kvėpuot. Kai darbuojuosi, tai iki devinto prakaito. Kai noriu, tai iki pamišimo. Nors tiesą pasakius, šiuo metu aš nieko nenoriu. Nebent gerai pasitūsint...
.
Beveik pusė gyvenimo atrodo palaidotas reikalas. Na bet gal taip ir turi būt - liguistą optimizmą kartais gali pakeisti juoda depresija...
.
Paguoda tokia, kad į mokyklą žygiuot beliko tik kokias 4 dienas... Ryt 3 pirmos pamokos langai. Bus kada išmokt istoriją (žinant, kad rašom iš visos 8 klasės kurso)... Neviltis. Bet kad nelengva mokytis, kai svetainėj šėlioja pusė mokytojų kambario... :D
.
Neturiu ką apsirengt. Noriu miego. Noriu.... Dievulėliau, kiek aš visko noriu. Net panoriu, kad grįžtų tie seni geri laikai... kai visai jauna, kvaila buvau, niekas nerūpėjo ir nebijojau veltis į avantiūras. Kvaila jausti nostalgiją tam, ką dabar keiki. bet kas sakė, kad aš kada nors elgiausi protingai.
.
Kaip gerai, kad tau nieko nereikia sakyt. Tu viską žinai... Aš irgi žinau. Daugiau, negu tu nutuoki, bet mažiau, negu norėčiau.
.
Man reikia prie jūros.

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Part Of Me

Pavasaris - tinginystės metas. Bet kai pagalvoju, kad kitais metais tokiu laiku mane iš proto jau varys įskaitos ir egzaminai.... Odieveodieveodieve... Net pagaugai nueina per nugara. O aš puikiai žinau, kad metai prabėga velniškai greitai....
.
Šeštadienį laukia šėlionės. Pofkai pagaliau 18! Nujaučiu, kad bus linksma, jei viskas eisi, kaip turėtų eitis... :D
.
Maniau, kad nutrūks sprandas, arba kad mirsim griovy. Bet viskas baigėsi sėkmingai. Ralis :D
.
Va, šiąnakt sapnavau, kad dirbu istorijos mokytoja :DD Kad esu praktikantė, kad mano pirma pamoka kažkokiems penktokams.... Žodžiu :D nepasakyčiau, kad nepatiko.... :D
.
Fenomenalu, bet kuo mažiau ND darau, tuo pažymiai geresni :D Kad ir istorijos... Mokiausi istorijos kontrui pusvalandį. Ir , kaip supratau, mano 10 buvo vienintelis. WTF? :D
.
Kartais žmonės sugeba įsižeisti ir pasiusti dėl absoliučių nesąmonių... kartais tai būna neturėjimo ką veikti pasekmė. Kartais - tiesiog nupušimo...
.

Saugokis vieną knygą perskaičiusio žmogaus.