My Body is a Cage

Pavasaris.. Jaučiu jį visais galais. Pasirodo aš irgi būnu švelniai moteriška ir meili... Ir galiu nepyzdelint, o gražiai ką nors papasakot... Ir reikia tų gražių dienų ir naktų... Ir norisi eiti, veikti, džiaugtis... Žiemos miegas baigėsi!

Ir ta nuolatinė sumaištis mano galvoje iš viso digimonizuojasi į kažką superduperpimpergigaplius.. Jaa... Shit happens. Bet jaučiu reikia pradėt aiškintis santykius ir viską dėliotis. Nes nafik, chebra, nafik... Noriu, nenoriu? Reikia? Nereikia? Bus? Nebus? Tas? Taip? Todėl? Nes? Uhhh... Filmuose rodo, kad viskas labai paprasta, o happyendas vyrauja kažkur 74% pabaigų. Anyway.

Kaip gera yra turėti žmonių, kuriems viską besąlygiškai atleidi ir pasitiki. Tiesiog... O vakar ilgai negalėjau užmigt ir varčiausi iki aušros prisimindama visus jau prarastus žmones... Ir deja jų ne taip jau mažai... Ir verkti norisi pagalvojus, kaip nevertini žmogaus, kol jis yra šalia...

Polly

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D

Bless This Mess

Buki vidiniai konfliktai ir nežinia iš kur (tiksliau, žinia iš kur) lendančios įvairaus plauko abejonės. Kaip? Kiek? Kodėl? Ilgam? Trumpam? Argi? Bet gi mes tokie padarai, kad jei nėra problemos, tai būtinai ją susikuriam. Gi neįdomu gyvent be nesąmonių ir savigraužų. Kai viskas yra gerai, tai yra gerai. O gal nėra? Ak. Bobos. Bobelės... O reto liūdnumo momentas yra toks, kai sužinai, kad visos tavo mylimiausiosios ir numylėtieji važiuoja į puikų nuostabų festivalį, o tu puikiai nuostabiai dirbsi savo visai nepuikų darbą. Jagshiemash. Kai kurios dainos pravirkdo. O kai kurios sukelia keistą nostalgiją, ar tai proto nušvitimą. Nemoku tiksliai apibūdinti to keisto skimbtelėjimo pilve, kai žiūriu ir klausau šito. Daug vienatvės ir neblaivumo. Buvo tokie laikai. Kaip gerai, kad gyvenimas keičiasi. Kaip gerai, kad į jį ateina tokie žmonės, kurie sugeba sukelti lengvą džiugesį ir pačią nuoširdžiausią šypseną... Kaip velniškai gerai.

Don't Look Back In Anger

Kiekvienas sutiktas, pažinotas, mylėtas žmogus kažką davė. Kažką daviau jam. Prieraišumas, dėmesys, švelnumas, gyvenimiškos pamokos. Būna su tais žmonėmis visaip - gerai ir blogai. Ir nuostabiai smagu kartais. Ir graudu. Bet gerai, kad jie buvo/yra/bus. Puiku, kad paliko gyvenime žymę. Ar randą. Iš klaidų mokomės, o geri prisiminimai padeda ramiau užmigt, kai naktys tamsios ir ilgos. Bet kaip čia būna, kad taip staiga taip labai prisiriši. Pamiršti visus atsargumo pažadus. Visus kabliukus ir visas kabutes. Barjerus. Tvoras. Džiaugiesi kaip mažas vaikas, nes dabar yra gerai. Tik baisu, kad viskas, kas gerai, turi pabaigą. Bet kas tos pabaigos neturi? :)

Hide-and-Seek

Kai eilinę naktį negali miegoti, dainuoji savo dainas sau savo mintyse, ir pritari sau antru balsu, sėdi tylomis, lenki pirštus. Skaičiuoji. Matuoji... Prisimeni. Žmones suskaičiuot sunku nėra. Vardai, veidai, prisiminimai, net ir išblukę, yra bent kažkiek apčiuopiami. Tik va, kaip suskaičiuoti ir pamatuoti meilę? Kad ir kokia ir kam ji būtų. Kai pagalvoji, kaip būtų nuostabu, jei žmonės jaustų bent dešimtadalį to, ką jauti jiems. Kaip viskas būtų paprasta! Nes toli gražu, ne visada mokam, ir juolab, tikrai ne visada norim parodyti tą jautriąją , pažeidžiamąją ir minkštą širdies pusę... Žinoma. Visada yra galimybė rinktis. Gali sakyti, kad tau nesvarbu. Gali sakyti, kad tau visai nerūpi. Gali užsimerkti ir šypsotis. But sometimes a smile is like a slut. Fake and Easy... Noriu namo. Į savo mišką. Į savo pievą. Į savo medį. Į mūsų senus gerus laikus. Kai viskas buvo paprasta. Gražu. Lengva. Ir svaigiai aišku. Kai dar nebuvom tokie - maža mergaitė nebuvo virtusi pikta kale, o linksmas geraširdis princas dar nebuvo nusmurgėlis negyvom akim...

Šeši

Pastaruoju metu matau daugiau saulėtekių, nei matau įprastai. T.y. kasdien. Taip jau gaunasi, kai pokalbiai iki paryčių yra gerokai mieliau, nei miegas. O nauji draugai atrodo keistai pažįstami... Viskas tvarkoj. Viskas gerai. Atsitiktini atsitiktinumai. Vakarėliai... Naktelės... Ryteliai... Dienelės... Viskas lekia pro akis, ir liejasi į kažkokią mandalą. Nesistengiu kažko išskirt, analizuot, ar interpretuoti. Viskas puiku, kai daug juokiesi, o verki taip pat tik iš juoko. Viskas nuostabu, kai gali ramiai ištiesęs kojas sėdėt ir kalbėt vėjus. Smagu, kai dieduliukas troleibuse sako, kad primeni jo jaunystės meilę. Smagu, kai gali dalintis džiugumu ir kai juo dalinasi su tavimi...

100 pavasarių

O man, kur pažiūriu, visur pavasariai - kiekvienoj kišenėj pavasarių 100. Maži dalykai kartais teikia dideliai daug džiugumo. Naktinės diskusijos pakelia ūpą, o "labankt" auštant čiulbantiems paukščiams, jau lyg ir kasdienybė... Filmas po filmo. Žalingi įpročiai. Žodžiu, gyvenam gerai.

Hands Away

Kartais jaučiuosi lyg helio balionas. Kartais jaučiuosi lyg įsiutus ragana. Kartais jaučiuosi lyg aklas elgeta. Kartais jaučiuosi lyg alkanas vilkas. Kartais jaučiuosi lyg brolžudys. Kartais jaučiuosi lyg senas ligotas šuva. Kartais jaučiuosi lyg laimingiausias žmogus pasauly... Nežinau nuo ko tai priklauso ir ką kaltint derėtų.... O dar kartais jaučiuosi kaip dabar - nesijaučiu niekaip. Kosmoso tyla ir šaltis.

I Want You To Be My Valhalla

Iššveiti visus pridulkėjusius užkaborius, išsiurbliuoji kilimus, išgaudai vorus, nuvalai dulkes nuo porcelianinių angelėlių ir tyliai ant lentynos surikiuotų enciklopedijų... Nublizgini langus ir trofėjų spintos stiklus. Ramiai lankstai rūbus. Tyliau vaikštai ir netrankai durų. Akimis medžioji kiekvieną namų kertę. Ir tyliai tyliai atsisveikini... Su namais, miško tyla ir lietaus beldimu naktimis... Sunkiausia atsisveikinti su senuoju gyvenimu ir senuoju aš. Nežinau, ar gyvatėms skauda, kai neriasi iš odos. Bet numanau, kad turėtų skaudėti. .

Kai išvalai visą šlamštą, prašviesėja akyse. Jau beveik išsprendžiau savo šaradą. Keistų sapnų prisapnavau šiąnakt... ir man atrodo, tai man padėjo. Bet patirtis rodo, kad mano sprendimai lemia mažiausiai... :D .

Laikas parodys...

Bliuzo Naktys

Meluočiau, jei sakyčiau, kad šitų dienų ir naktų neįtrauksiu tarp pačių mieliausių. Meluočiau, jei pasakyčiau, kad dabar nekvėpuoju bliuzų dvasia. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tikėjausi tokio gėrio, meilės ir taikos ore... Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepatiko. Tad nemeluosiu. Myliu jus, draugai, myliu tave, festivali, myliu Varnių padanges ir Lūksto seklumas... :D

.

Ir jei atvirai, aš jau užsikrėčiau ūmia bliuzų liga. Nes atsiminimai vien pozityvūs - juoko ašaros, tylūs pokalbiai ir įtemptos diskusijos. Juodas humoras ir temos, kurių aptarinėjimas kitoje aplinkoje atrodytų iškrypėliškai. Bendra neapykanta siaubingiems kaimynams ir bendras pakilus džiugesys, nes juk b l i u z a i. Ir visai neįsižeidžiau dėl klausimo kada būna fifų festivalis, dėl namiokų apie gražius papus ar dar kokį nors galą... :D Jaučiuosi pailsėjus, atsigavus, pilna ryžto ir vilties, kad ir kiti bliuzai bus toko gerumo...... :P

.

Kai užgeriu vyniaus imu ne tik norėt meilės, bet ir dainuot. Seniau svajojau dainuot reggae. Dabar - bliuzą... Ir man visai neblogai sekasi imituoti bohemišką vokalą..... :D

.

Neperėjau II žurnalistikos stojamųjų turo. Whatever.

.

O šitai mane bene pravirkdė.... :> http://www.youtube.com/watch?v=dpKk3AyJoK0

The End Of The Road

Jah Bless Sista... Vasara po truputį įsisiūbuoja. 2 egzaminai jau įveikti. 1 liko. Damoklo kardas pakibo virš mano galvos. Švilpimą girdžiu. Smūgio tebelaukiu. Greičiausiai ta nežinia dar ilgai mane smaugs, nes egzaminų rezultatus žada atskleisti tik liepos pradžioj... Ajajai. Kažkaip baisu. Tikrai labai baisu, kai neturi nei orientyro, nei pavyzdžio, nei troškimo, nei idealo, nei dievo... Nieko. Tik save ir savo išgąstį. Kai jautiesi lyg kačiukas, kurį piktos rankos tuoj skandins šaltam vandeny... Baisu. O kaip gi kitaip? Kas keisčiausia, kad šita stagnacija, panika ir košeliena apėmė ne tik mane. Masinis reiškinys. Epidemija. Pandemija... .............. ..................... ................ ................... ................. O šiaip aš nesiparinu. Laukiu bliuzų, ryte klausau roko, vakare klausau reggae, o nakčiai pasilieku dieviškąsias balades... Sėdi ant palangės, uodai kapoja šonus, nuo drėgno oro blondiniški plaukai susisuka į birbyzus... Telefonas tyli. Širdys tyli. Mintyse irgi ne per triukšmingiausias metas. Meditacija. Ir šiaip. Eik pragaran.

Soulstorm

Nors už lango giliausi pusnynai, varvekliai ir užšalę prūdai, organizmas konstatuoja ką kita... Išvada paprasta, aiški ir nujausta iš anksto lyg dėsnis - prasideda visuotinė pavasarinė ruja... Neišvengsi ir pigiai neišgydysi. Belieka tik pasiduoti ir mėgautis. :D

.

Pastaruoju metu į daugelį dalykų pažvelgiu iš naujo. Kažkada dievinta muzika, kažkada mylėtas žmogus, kažkada labai branginta draugė, kažkada turėta svajonė... Viskas grįžta į gyvenimą. Deja Vu. Ir visai nepaisoma mano nuomonės. Viskas ima panašėti į didelį, sunkų ir nelogišką rebusą. Ir bijau, kad vudu, užkalbėjimai ir užkeikimai man čia gali nebepadėt. Velniop. Bus kaip bus. kai kurios permainos yra iš ties geros ir malonios.

.

Kartais gailiuosi, kad taip pernelyg ryškiai ir aiškiai viską sapnuoju... :D

.

Vakar iš vanago nagų išgelbėjom genį. Nudraskyta nugara, sprogstančia širdim ir byrančiom ašarom. Pirmą kartą mačiau verkiantį paukštį. Pagirdėm, padėjom į šiltą tamsesnį kampą ir palikom ramybėje. Bet paukščiui tai buvo tikriausiai dar baisiau, negu vanago nagai... Ką aš norėjau pasakyt.... Čia galėtų būti ir metafora. Šitaip būna ir su žmonėm.... Tu manai, kad jiems padedi, kad jie turėtų tau būti dėkingi, bet pasirodo, jiems to visai nereikia, jie išsigąsta ir pasprunka pasitaikius pirmai progai. Genys, tai genys. Bet žmogus... .

Nežinau kodėl tai parašiau.

Flux

Turbūt pirmą kartą per pastaruosius penkis metus laukiu Kalėdų. Priežastis paaiškinti sunku... Bet nuoširdžiai džiaugiuosi girliandom ir visu tuo kalėdiniu marazmu, kuris kiekvienais metais visu užpuola tarytum iš pasalų... Blaškosi visi ir isterikuoja, lyg šventės būtų didžiuliausia staigmena.

.

Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips... Labai dažnai vaidinam visažinius ir visagalius. Ir pamirštam, kad pasaulyje egzistuojame ne tik mes ir ne tik mūsų tiesa. Pamirštame žmogiškąjį faktorių. Lengva mėtyti akmenis į kitą, kai užsimerki prieš savo klaidas...

.

Sapnuoju ir sapnuoju. Keistus dalykus... Apie kuriuos visai neglavoju. Tai paneigia mano sapnų teoriją... :>

.

Tikiuosi, kad tai neprasideda iš naujo. Nors kad patyliukais nesu patenkinta ir nesakau.

.

Dažniau šypsausi? Nejaugi? Mano nuotaika puiki? Niekada nebūčiau pagalvojus! Vaikštau išsišiepus? Ką jūs sakot.... :D Ne be priežasties gi... :P

Flashback

Tebūnie prakeikta mano palaimingoji tinginystė... Tingiu... Žiauriai. Ir kuo toliau, tuo labiau. :D

.

Kartais viskas slegia. Ir matyt nieko nenoriu. O kartais šypsotis priverčia kvailas sms, arba

nagla replika. Labai smagu pasidaro, kai draugai pasako, kad esi geras. Net kai žinai, kad gal ir nesi to nusipelnęs... :>>

.

Pastaruoju metu visus kažkaip labai myliu. Nežinau iš kur ta meilė, bet gal tai ir nėra blogai... ;)

.

Daug ašaroju. Daug per daug.

.

Nemėgstu ko nors nežinoti. Tai mane nesveikai erzina. Kaip niežulys. :D

.

Kiekvieną kartą po siautulingų šokių klube man žvėriškai skauda kojas. Kablai yra kablai. Kiekvieną kartą prisiekiu, kad daugiau gyvenime su jais šokt neisiu. Ir kiekvieną kartą tas pats... ;D

.

Myljokaz. Einu žiūrėt "I am Sam".

Any Time At All

Kaip žadėjau, Giedre. Gėrėkis. :D

.

Adomui šiandien 8 mėnesiai, o tas mažas retadantis jau vaikšto įsikibęs į daiktus, kandžiojasi, kuičia stalčius, daužo indus ir juokiasi žemu balsu, kai pakuteni. Žinoma, mes visi lydomės kai jis šypso, kai tyliai sako "a-tia tia tia", "tė te te" arba "ma ma ma ma". Sunku įsivaizduoti vaiką, gaunantį daugiau dėmesio ir meilės..... :D

.

Sapnuoju keistus sapnus. Gal todėl, kad miegu po 14 valandų per parą? :D Bet vegetuoju. viskas ką matau - mokykla ir namai. Tie patys žmonės, tos pačios kalbos, tos pačios emocijos, tie patys kvapai... Negaliu aš šitaip... Tas amžinas įšalas ir rutina mane varo į kapus... jaučiu, kaip darausi viskam abejinga ir viskas mane nervina. Norisi tik ginčytis su visais ir šokt į akis dėl niekų - vis įdomiau... Ilgiuosi vasaros. Šviesių birželio naktų, šiltos liepos, smagaus rugpjūčio... Ruduo ir mokslo metai mane smaugia. Nekenčiu tokios dienotvarkės, nekenčiu, kai kiekvieną savaitę viskas vyksta lygiai taip pat. Kaip nesibaigiantis deja vu. Tas pats ir tas pats per tą patį... Išprotėt galima.

.

Diskusija klasėje "kam žmonės rašo internetinius dienoraščius" privertė pamąstyt. Tikrai. Kodėl? Yra daug priežasčių... Išmoksti dėliot mintis, išmoksti pasakyt savo nuomonę viešai. Taip pat turi progą parodyt kitą savo pusę. Sąlyginis nuogumas. Rašai tai, ką galvoji. Ir tą minčių srautą paleidi į pasaulį. Padedi širdį ant lėkštutės. Ir jei kam nors tai pasirodo įdomu -labai miela, jei ne, tai ne. Dienoraštis sau ir kartu visiems yra geras dalykas. mes ir taip esam per niūrūs ir per uždari žmonės. Dalinkimės! Ir nepritariau nuomonei, kad tai yra dėmesio trūkumas, kad žmonės rašo nenuoširdžiai, kad nerašo visko... Na apie save to nepasakyčiau...

.

Klausyt reggae savo kambary ir ošt tikram reggae party yra visiškai ne tas pats. Tai gal tik druska ant žaizdos.. Bet tiek to... :D

.

"Vyras gaudo moterį tol, kol ji jį pagauna..."

Burtai ir būkšneliai

Pasitaiko mano gyvenime tokių užburtų ratų, iš kurių, regis, neįmanoma pasprukti. O gal tiesiog valios per mažai turiu daužyt tai, ko kažkada labai sunkiai siekiau. Ir čia, turbūt, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis...

.

Juokai juokais, bet aš tikrai kažkokia keista. Boba, bet su nukrypimais. Mėgstu futbolą, mano humoro jausmą būtų galima apibrėžti nuo Džimo Kerio iki Bruno ir Borato. (Pastarieji, beje, daug juokingesni.) Mėgstu roką. Regį. Rokerius. Rastamanus. (ir prisipažinkim, gerokai vyresnius...) Vyną. Baltą. Žalią. Raudoną. Auksinį. (ir tai nebūtinai vyno spalvos....) Nekenčiu saldžių romantinių šlykštybių... Jei vaikinas parašo "meškutis myli medų, o aš myliu tave" arba saldų "labanktuką" su eilėraščiu, ant jo kaktos piešiu ryškiai juodą kryžių. Viešpatie! Visada šoku kaip apsirūkius... Bet kitą vertus, skudurų parduotuvė yra rojus žemėje, špaklium nukrautos lentynos, nagai lakuoti, plaukai blondiniški... Gal man rimtai galvą perpūtė? Žodžiu senmergė.

.

Vakar sapnavau tave. Senus laikus. Mūsų lauką. Ir brūkšniukus. Dar vieną užburtą ratą...

.

Tikriausiai tai, kad bijau to manjako, yra ganėtinai pagrįstas dalykas?...

Rudeniop...

Dvylikta mano rugsėjo pirmoji... Tiksliau jos jau seniai nebėra. Aplaistyta ir beveik pamiršta... Rožės pedagogų namuose ir butuose jau apvytusios, mokinukai pagirioms malšinti jau išgėrė didelį kiekį mineralinio.... taškai užsidirbo žvėrišką pelną dėka mūsų keistokų įstatymų... nusiploviau molį nuo batų, ir išmečiau aliaus kamštukus, bei smilgas iš rankinuko.... Turiu pasakyt, kad kamavo deja vu. Šilta diena, saulė, pilnas kiemas mokinukų ir susirūpinusių, pasipūtusių tėvų... Nors tos 1998 rugsėjo pirmosios nepamenu taip ryškiai, kaip derėtų.....

.

Mokykloj grasu, kaip visada. Už lango saulė, karštas rugsėjis, o reikia sėdėt pamokose... Tvarkaraštis ganėtinai tragiškas... Dar vienas vienišas rugsėjis..... Dar telefonas mirė. Amen.

.

Žodžiu "sveika, Depresija!"

.

O jeigu ko nors išsigandai, tave išgelbės ZOOOOOROOOO!.... :DDD

Aš tavęs niekada nepamiršiu...

Ego

Su kiekviena diena vasara priartėja dar per žingniuką. Ačiū dievui. 4 savaitės su puse, tai ne 5... :DD kai ryte deduosi knygas ir pamatau, kad anglų, arba kita žiauriai užknisanti pamoka, nusvyra rankos... Taikliau už TOTAL KOŠMAR nenuskambės niekas... :D

.

Ryt paskutinis dvyliktokų skambutis. Žiauru.

.

Jurga moka manyje pažadint žvėrį............ :DD

.

Aš naivi. Aš kvaištelėjus. Aš pavargus. Aš užknista. Aš vieniša. Aš noriu. Aš laukiu. Aš matau. Aš paukštinėtoja. Aš. Aš. Aš... Jo. Ego kerojasi....

.

Aš nuoru šventę švęst!...

Easter Bunny

Nežinau kodėl, bet Velykos man yra pati nemieliausia šventė po visų komercinių ir jau gerokai nuvalkiotų Valentino dienų ir helouvynų... Gal dėl prievartinio ėjimo į bažnyčią? Košmaras kažkoks... Dvi valandas prastypsot tam šaldytuve tarp diedukų ir bobučių (kurie, kaip pastebėjau, prausiasi vidutiniškai turbūt kokį 1 kartą per metus)... Žodžiu. Ir argumentas "Tradicija!" manęs visiškai neįtikino...

.

Pagalvojus, kad ryt paskutinė atostogų diena, nueina pagaugai. Po galais.....

.

Smagiausios atostogų emocijos: Buttono pergalė šlapokomis sąlygomis, nereali Chelsea pergalė prieš Liverpool ir draugystės pergalė su Jurgule žaidžiant integruotą spirdžių! :D

.

O dėl paveiksliuko... Hm. Ilgai ieškojau ir, reikia pasakyt, nieko smagesnio neradau :D