When Yhe Music's Over

Planai yra šlykštus dalykas, kuris dažniausiai žlunga. Pikta. Liūdna. Bet ką padarysi. Viltis miršta paskutinė. :)

.

Pagaliau atostogos. Savaitė ramybės ir miego... Nors negaliu sakyt, kad labai džiaugiuosi. Kažkaip... Neturiu ūpo. ir man sunku paaiškinti kas čia vyksta. Pati nebesuprantu... Ruduo man ne pats geriausias metas... Nors jei pati žinočiau ko noriu, viskas klotųsi geresne linkme....

.

Miegojau 14 valandų. Sapnai lankė keisti, kaip visada... Kažkur blaškiausi, maišėsi pažįstami veidai, scenarijai keitėsi nuo realių iki pasakiškų - košmarai virto pasakomis. Kaip gerai, kad kiti žmonės negali matyt ką sapnuoji.... ;D

.

Kartais pagalvoju, kad abejoju, ar aš save mėgčiau, jei sakykim aš būčiau kitas žmogus. :D

Aš tavęs niekada nepamiršiu...

Requiem

Ką gali pasakyti, kaip gali jaustis ir kokios mintys sukasi galvoje kai netenki bene brangiausio žmogaus? Viskas paprasta. Velniškai skaudu. Per ašaras nebeįmanoma kvėpuot. Nieko nesinori. Tik įsiraust kur nors ir išsiverkt šimtąjį kartą... Aš jaučiau. Aš žinojau... Bet vistiek... Praėjusią naktį aš ją sapnavau... O kai vakare suskambo telefonas, supratau...

.

Laukia 3 dienos pragaro. Nesuprantu lietuviškų papročių. Tou metu, kai šeimai yra baisiausia, skaudžiausia, kai norisi tik tylos, ramybės ir dar kartelį ramybės, reikia iškęst žmonių srautus ir visą tą maišalienę... Aš negaliu žiūrėt į mirusį žmogų. Man tai yra kažkoks košmaras... Kažkoks pragaras... Hm. 18 savo gimtadienio kaip gyva nepamiršiu...

.

Stengiuosi nusiramint. Negalvot... Negaliu. Nieko negaliu...

The girl with no name

Kibirais. Ir ne tik gėris. . . Dar kažkas. Toks pat neapčiuopiamai neparagaujamas, nematomas. . . Apgaulingi manevrai, klastotės, pasalos, kaukės. . . Daug ir dideliais kiekiais. Kur be pasuktum pavargusią galvą: į šiaurę, pietus, rytus ar vakarų pusėn. . . Juk visur rasi tą patį vaizdą. . . Niekada negali būti įsitikinęs, kad lakai tikro žmogaus ranką, kad kalbi ne su tos dienos kauke, kuri skirta tau. . . Kad viskas tikra. To niekas jau nebegali garantuoti. Aš irgi kartais nebežinau. . . Tiesiog nebeatsieju kur esu Aš, o kur Ji. Klastotė. Riba beveik nematoma - plonytė perregima linija, nubrėžta pirštu. . . Argi čia kliūtis. . . Argi čia gairė. . . Bet yra tokių žmonių, kuriems mano kaukė neegzistuoja. Draugystė neįmanoma, jei slapstaisi po kauke. Tiek žinau. Tuo vadovaujuosi. Nors kartais negaliu pasakyti visko. Kad ir kaip norėtųsi. . . Nes tai gali tiesiog gali sugrįžti bumerangu. Kas būtų negerai, be abejo. Ir dar skausminga. Bet kaip žinot? . .

.

Pavasaris. Vieni dalykai miršta, grimzta užmarštin, o tuo tarpu kiti kyla, bunda, auga. . .

.

Norėčiau bent vieną dieną įgyti gabumą skaityt mintis. . . Praverstų kur kas labiau, nei neregimasis apsiaustas, chemijos kontrolinio atsakymai, Bukarešto žemėlapis, kompasas, arbaletas, vairo stiprintuvas ar Bilano CD. . . :D Tikrai. . . Nors vienai dienelei. . .

Nowhere in my earht

Norom nenorom, šiandien man teko stebėti liūdną vaizdą - puslaukiniai, murzini, gyvenimo nuskriausti vaikiščiai laksto ir iš visų pakampių rankioja butelius. . . Su girtuokliais, degradais, dalinasi "Klaipėda". . . O rūkydami, rūgčiai baugščiais žvilgsniais nužvelgia praeivius, kurie per parką eina namo patenkinti, nešini Maximos maišais, kupinais to gero, ko tie vaikai, regis, mato retai. . . Jų žaidimai atrodo maždaug taip - užlendi už estrados kampo ir klausi ten sėdinčio: "Nori pasip. . .? a nori pasi. . .?", o tada išlendi ir sakinyje pavartodamas bent 15 keiksmažodžių klausi, kas čia per "pyderius" toks iškrypęs. . . Na, tiksliau visa jų govada taip. . . Ir pasidarė jų gaila. Šuniškai. . . Visai nesidžiaugiau nauja šukuosena, geru oru, rytdienos išeigine ir proto atostogomis. . . Ir laimės neteikė net tai, kas kitokiomis aplinkybėmis galėtų suteikti euforijos pojutį. . . Ar bent jau jį imituoti. . . . Man pasidarė bjauru ir koktu, nes tokių vaikų yra ne tik šitie. Jų yra daugybė. Masė. Ir visi kažkodėl buvo pasmerkti pasaulį išvysti būtent čia - nepritekliuje. Kaip neteisinga. Kaip pikta. Kaip klaikiai liūdna. . .

Ramuma

Šiandien eidama atnešti sulos, kuri pradėjo sunktis iš seno klevo, supratau vieną gyvenimo toli nuo civilizacijos, nuo žmonių ir kitų dalykų, be kurių gyventi negaliu, pliusą. Tai pavasario vakarai. Sunku paaiškinti, ką reikškia, kai išlėjus į lauką tave tarsi aplieja tūkstantis paukšių balsų. Nera vėjo, tyliai gęsta saulė. Na tiesiog reikia tai pajusti. . . :>>

*

Ramuma. *

Kiekvieną kartą klausydama Kernagio, aš suprantu, koks nuostabus tai buvo Žmogus.