Bim bam

Kiaurą rudenį ir žiemą aš laukiu pavasario. Tartum kažkokio palaimingo išganymo. Kaip stebuklingo laiko, kuris atgaivins, paguos, nuramins... Nežinau kodėl, bet pavasaris man kaip tik tos laukiamos euforijos ir neatneša. Greičiau staugiantį ilgesį ir nemigo naktis... Visada sakydavai, kad aš kuoktelėjus. Raukiausi, bet kažin, ar labai klydai... :D

.

Tiesiog... Viskas ne taip genialiai paprasta, kaip rodo filmuose. Ne taip gražu. Realybėje daug dažniau gauni stiprų spyrį į užpakalį, nei netikėtą likimo dovaną. Ir labai gerai, jei tas spyris, tik paskatinimui. Tai, kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu. Turbūt. Bet reikia užsiaugint storą skūrą.

.

Atsibrozdino močiutė. Bjauriai meluočiau, jei sakyčiau, kad pažįstu ką nors įkyresnio už tą moteriškę..

Requiem

Ką gali pasakyti, kaip gali jaustis ir kokios mintys sukasi galvoje kai netenki bene brangiausio žmogaus? Viskas paprasta. Velniškai skaudu. Per ašaras nebeįmanoma kvėpuot. Nieko nesinori. Tik įsiraust kur nors ir išsiverkt šimtąjį kartą... Aš jaučiau. Aš žinojau... Bet vistiek... Praėjusią naktį aš ją sapnavau... O kai vakare suskambo telefonas, supratau...

.

Laukia 3 dienos pragaro. Nesuprantu lietuviškų papročių. Tou metu, kai šeimai yra baisiausia, skaudžiausia, kai norisi tik tylos, ramybės ir dar kartelį ramybės, reikia iškęst žmonių srautus ir visą tą maišalienę... Aš negaliu žiūrėt į mirusį žmogų. Man tai yra kažkoks košmaras... Kažkoks pragaras... Hm. 18 savo gimtadienio kaip gyva nepamiršiu...

.

Stengiuosi nusiramint. Negalvot... Negaliu. Nieko negaliu...

This is Christmas

Sowieso (ne toks jau ilgas šitas žodis...). Sowieso... Būna dienų lyg tyčia. Na pavyzdžiui - kaip šiandien... Kai dėl velniai žino kokios priežasties viskas krinta iš rankų, susipykti kuo puikiausiai pavyksta per 3 minutes ir dar dėl nieko... Ir šiaip visi blogi dalykai sugriūva ant galvos vienu metu. Lyg lavina...

.

Močiutė Kaune. Intensyvios terapijos palatoje... Per pastaruosius du mėnesius ji paseno, tikriausiai, dešimčia metų... Skaudu. Andriui blogėja. Po naktinių pokalbių su Vilku belieka paverkt įsikandus pagalvės kampą... Vaiduokliauju po namus. Tiesiog....

.

Šia liūdna nebaigsiu įrašiuko. Yra gyvenime ir labai daug gražių dalykų. Tik jie kažkaip praplaukia pro šalį tarsi savaime suprantamas dalykas... Be reikalo. Depresija užeina ir preina. Kaip meilė, kaip danties skausmas, kaip Kalėdos, kaip baimė, kaip euforija, kaip geras oras, kaip... patys susigalvokit....

Taigi tokios tokelės

Rytoj atsibruka močiutė vombatė/stichinė nelaimė... Naujieji bataičiai taip kulnus nugraužė, kad net saldu...Noriu daryt savo gimtadienį, bet kad kažkaip nėra kur... Liko daugiau nei 3 mėnesiai, bet panika panika... :D O testas parodė, kad įklimpau giliai - 8 iš 10...

.

Šūdas su žibutėm...

talk to the hand

Viskas kaip ir neblogai būtų. Tik štai niekas į rock 'n' roll vakarą neleido. Ir dar močiutė-vombatė atsigrūdo. . . Visa kita - po senovei. . . Heh. Nieko gero, nieko blogo. O tai tikriausiai yra dar blogiau, negu kas nors blogo. Rimtai. Vegetacija arba ūmus daržovizmas. . . Baisu baisu. . .

Bet kažkaip laukiu pasroviui. . . Negerai. Tik kad daugiau nėra kur plaukt. Tik savo baloj makaluotis. Kartais su Jurga pakalbam, kad dėdė Likimas labai negražiai pasielgė su tokiais kaimiūkščių vaikais kaip mes, palyginus su vaikais, kurie gimė pvz Vilniuje. Juk tiek galimybių. . . . . . Nors kitą vertus, dar didelis klaustukas kabaluoja ore, ar tos galimybės būtų geresnės nei čia. . . . Na ir ar jas išnaudot sugebėtumėm. . . Va va va. Anyway. . .

Kai kurie dalykai regis taip ir įstrigę amžino įšalo žemėje. . . Nė pirmyn, nė atgal. Kaip mamutai - ėjo ėjo. Apsnigo. Sušalo. Tiek juos ir tematė. O kai kurie gražūs dalykai yra tiesiog pasmerkti net neprasidėti. . . . Vien dėl kažkokių kvailų dvejonių "o gal?. . .".

Ir vis gali pykt. Vis gali daužyt tą savo vargšę kvailą galvą į sieną, kėdę ar stalo kampą. . . . Pasauliui vis vien. Tad kalbėk į delną. Mano ausys to klausytis nepritaikytos. . . . . . :D

Juk taip?;D

Apie vestuves

Uf. Vėl susipykau su savo gerąja močiute. Ne dėl realigijos, ne dėl madų. Dėl vestuvių, kontracepsijos ir t.t. Eilinį kartą. :D bet taip įsiaudrinau, kad negaliu neparašyt. :D Kažkaip pradėjom kalbėt apie jaunų pažįstamų vestuves, ir aš neatsargiai leptelėjau, kad pirmiau nepagyvenus kartu, tikrai už jokio Petriuko netekėsiu. . . Na ką jūs manot. . . Užsivedė, kad šitaip tapsiu pasileidėle, šliure ir blioze (vaizdingai, ne?), kad jis gulės ir su manim ir su mano visom kaimynėm. . . (Ai, tai mylėt nesusituokus neįmanoma?. . .) Jos neįtikino nei tai, kad susituokus jam lygiai taip pat gali patikti tos mielos kaimynės. . . Anyway. . . Ir dar sakė, kad tai baisi nuodėmė, o mūsų klapčiukai (suprask, benkartai, ar nesantuokiniai vargšeliai) bus be pavardės, o gal vyras aplamai jų nepripažins. . . Močiute! Egzistuoja kontracepsija!!! O taip ėskit ėskit tuos nuodus, paskui tik vėžys ir vėžys. . . Tai siūlai tapt fermom??? Gimdyt kiek dievas davė nepriklausomai nuo darbo ir pajamų?. . . Ne, reikia atskirų lovų! Čia užsičiaupiau. . . . . . :D Nes supratau, kad beviltiška. Nebesakiau, kad esant reikalui palaikau skyrybas ir smerkiu gyvenimą "dėl vaikų", kasdien daužant lėkštes ir trankant duris. . . ("baisu, prisiekia prieš dievą, o paskui išsilaksto. Sykį suiženyjai- baigta!") Ir kad baisiai nesižaviu StoromDidelėmLietuviškomVestuvėm. Na jau ne. . . Visos giminės nekviesiu, piršlio nekarsiu, bankuchino neraikysiu, baltos mišrainės balta neužgėrinėsiu ir ryte paklodės prieš liaudį netempsiu. . . Ir to balto torto-suknelės kaip gyva nesirengsiu! Nežinau, bet manau, kad tas parašas meilės nei sustiprina, nei susilnina. Pakeičia tik -aitę, -ytę, -iūtę (ar dar kokią), į -ienę. . . . . . Na taip, kai atsiranda vaikų poreikis, šio pokyčio reikėtų. Bet mano akim, jie turi atsirast tada, kai yra stogas, darbas ir stabilumas, o ne studijuojant ir gyvenant barake. . . Bet ką čia gali žinot, kaip gyvenimas pasisuks! Gal Po kokių trijų metelių pagal Mendelsoną žingsniuosiu prie altoriaus. . . Duok, dieve, man proto, šitaip nesudurniuot. . . . . . . :DD

Wawawywa

Sėdim su GJ ir JL. Mano mieliausiosios atmynė dvyrątūkays nuo Šakių iki manęs (15km). Už Zyplių jas pasitikau (nors nemanau, kad dėl to važiuoti joms buvo lengviau. . . :D). Viešpatie, kaip smagu, kai draugai aplanko net tokiam užkampy :>>>>>>>>>>> Wawawywa!:D

*

Ką tik atsiteleportavo močiutė. Viskas. Batai. Namų aura suteršta. . . :DDD

*

Daug juokiamės. Dainuojam. Ir juokiamės. Juokiamės. (Ne su močiute-vombate!!!) ;DD

*

Galėtų nakvot (ne močiutė-vombatė!!!). Jei PB leis GJ. ;DD

*

Kai pagalvoji, kokia seniau buvau depresinė. . . Tikra ymouuuuuu. . . :D

*

Geri man šitie metai. . . Faktas. . . :>

Happy Day

Taigi štai. Prieš vėją nepapūsi - aš jau namie. Mat mamos nejaudina maldavaimai. . . :D Nieko nieko. . . Pailsėjau, pasižmonėjau, pasidžiaugiau laisve ir miškan. Sowieso. . .

*

Šiaip tai nelabai turiu ką rašyt. Nes niekas mano planetoje nesikeičia. Gal nebent požiūris. Kiekvieną dieną vis aiškiau suprantu, kad ne visi yra tokie laimingi/mylimi/geri/nuoširdūs/teisingi/draugiški/mylintys/sąžiningi/protingi, ar dar kokie nors , kaip gali pasirodyti. . . . . . Supratau, kad akys mato tai ką nori. O reikia klausytis. . . Na ir taip toliau ir panašiai. . . :) Žodžiu - filosofija. . .

*

Atsigavau. Šiandien gera diena. Gerai išsimiegojau, sapnai buvo keisti, bet man patiko, oras buvo neblogas, močiutė grįžo iš ligoninės. . . Tiesa, ryt atsiteleportuos vombatas(mamos mama). Tai tiek to džiaugsmo . . ;>

*

O sumasumarum, tai gyvenimu esu patenkinta. Nėr čia ko :D