Dreamers

Praeina metai, o kad dingo jau tiek daug dienų, tau pasufleruoja tik kalendorius... Keista, bet jausmai nelabai pasikeičia. Tuštuma ir niekaip neatsakomas klausimas "kodėl?" lieka ir po 12kos mėnesiu... ir po 3 metų... Labai neišpasakytai sunku yra palaidoti mylimą žmogų. Kiekvieną kartą kažkuri tavo dalis lieka sužalota.. tikriausiai ta, kuri atsakinga už tikėjimą laimingomis pabaigomis ir šviesiu rytojumi... Lieka geri prisiminimai ir suvokimas, kokie laikini ir trapūs yra gyvenimai. Kokie neatidūs esam vieni kitiems, kai viskas gerai... Ir kaip gailimės, kai atsitinka nepataisomi dalykai... Visa laimė, kad galima susapnuot...

Did you really know

Atradau nuostabią dainą. Soom T. Did you really know. Klausiau visą vakarą. O naktį sapnavau. Kad aš juodaplaukė regio dainininkė. Ir dainuoju šitą dainą. Kažkokiam kabake. Aplink vien prakaituoti rastamani ir kvapnūs dūmai... Ir taip lengvai lengvai skamba balsas, kojos lengvos, mintys lengvos... O aš tik dainuoju ir dainuoju. Tą pačią dainą. vėl ir vėl...

.

Paryčiais pabudau ir ėjau pasėdėt ant palangės. Svaigo galva. Buvo šalta. Pilnatis man neleidžia normaliai miegot.

.

Kai vėl užsnūdau sapnavau labai gražią mergaitę. Ilgais šviesiais plaukais. Ji man visą laiką kažką pasakojo nesuprantama kalba. Ir žiūrėjo savo didelėm juodom akim. kažką bandė parodyt, bet aš nemačiau. Pabudau išsigandus.

.

Noriu miego.

Who's Shot The Silence?!

Prisižiūriu šlykščiai romantiškų filmų su nepadoriai nuostabiu Ashton Kutcher ir belieka tik paverkt savo emo kampelyje... :D Šiandien vakare žiūrėsiu "Mongolas". Bodrovo filmai man nevaro kompleksų ir depresijų. Jie tiesiog geri... :>

.

Ant spintos stovi butelaitis "Kagor" ir butelaitis šampano. Man atrodo, kad Kagoras nori būti išgertas... Jam ten liūdna... O šampaną galiu padovanot... :DD

.

Laukimas žudo lėtai ir skausmingai. Ypač kai lauki jau 9 mėnesius... :)

.

Atradau labai labai gražią dainą... Dalinuosi... :)

http://www.youtube.com/watch?v=guRXmPPxey0

Say my name b... :D

Jei mergaičių kvailumas būtų matuojamas kvailų meilių skaičiumi, garantuoju, kad ant prizinių vietų pakylos ropščiausi aš... Čia ne į temą buvo... :D

.

Vakar naktį, kai eiilnį kartą labai nesekėsi užmigt, vartantis nuo šono ant šono į galvą pradėjo grįžinėti išblukę prisiminimai... Gal todėl, kad diena buvo labai graži, gal kad dangus buvo toks... O gal... Nežinau, bet deja vu jausmas niekaip nenorėjo apleist... :) Sunku, kai su žmogum praleidi ilgą laiko tarpą, nors ir ne patį lengviausią, o paskui staiga viskas išnyksta... Ir širdyje telieka tai, kad lieka - prisiminimai. Ir geri, ir nelabai... Saugoju gerus... Blogų ir taip niekada nepamiršiu... Tai va. Vieną iš tų gerųjų saugau itin atidžiai... Tą nuostabią, saulėtą ir meiliai šiltą gegužės pabaigos dieną... Vieną mielą valandėlę... Vieną gražų veidą... Vieną keistos istorijos visai nekeistą atomazgą... :)

.

Einu. Aleliuja, vaikai mano... :D

Regeneracija

Viskas yra ištveriama... Bet tai gali pareikalauti daug jėgų. Tiek fiziškai, tiek dvasiškai... Laimė, visada šalia yra žmonių, kurie pasiruošę padėti... Ačiū... :)*

.

Geriausias vaistas nuo visko yra miegas. Nuo 6 vakaro iki 12 dienos... :) Jaučiuosi atsigavusi... Po visų bemiegių naktų, po sušalimo iki pamėlynavimo, po visų stresų ir ašarų ramus miegas tikrai yra palaima...

.

Tie lietuvių papročiai yra ganėtinai baisūs, reikia pripažint... Kai aš mirsiu, reikalauju manęs nelaikyti kelias paras ant stalo. Aš noriu, kad mane sudegintų, o urną kur nors įkištų. Ir jokių begalinių šermenų, juk tai artimųjų kankinimas...

.

Keisčiausia buvo priiminėti ir gimtadienio sveikinimus ir užuojautas vienu metu.... Kažkaip labai keista... Bet turbūt tai natūralu... :)

.

AČIŪ VISIEMS, KURIE PALAIKĖ IR NEPAMIRŠO ;)*

Requiem

Ką gali pasakyti, kaip gali jaustis ir kokios mintys sukasi galvoje kai netenki bene brangiausio žmogaus? Viskas paprasta. Velniškai skaudu. Per ašaras nebeįmanoma kvėpuot. Nieko nesinori. Tik įsiraust kur nors ir išsiverkt šimtąjį kartą... Aš jaučiau. Aš žinojau... Bet vistiek... Praėjusią naktį aš ją sapnavau... O kai vakare suskambo telefonas, supratau...

.

Laukia 3 dienos pragaro. Nesuprantu lietuviškų papročių. Tou metu, kai šeimai yra baisiausia, skaudžiausia, kai norisi tik tylos, ramybės ir dar kartelį ramybės, reikia iškęst žmonių srautus ir visą tą maišalienę... Aš negaliu žiūrėt į mirusį žmogų. Man tai yra kažkoks košmaras... Kažkoks pragaras... Hm. 18 savo gimtadienio kaip gyva nepamiršiu...

.

Stengiuosi nusiramint. Negalvot... Negaliu. Nieko negaliu...

12 patiekalūūūūūū... Be mėsos aš negaliūūū....

Tai va. Kūčios. Niekada per daug nemėgau kūčių. Ir dabar nemėgstu. Per Kūčias aš jaučiuosi kažkaip nejaukiai... Nors iš kitos pusės... Jauku, ramu ir gera... Bet mane slegia prievartinis maldų kalbėjimas prie stalo, evakavimasis į bažnyčią... (Kodėl tu eini, nors nenori? Kodėl aš neinu, nors noriu? Tikrai. Kodėl?:) ) O kai nėra močiutės iš vis vert norisi... Ji viena ligoninėj... Blogai.

.

JAUKIŲ JUMS VISIEMS KŪČIŲ.... ;)*

.

Šiandien, turbūt švenčių proga, atradau superdainą.... Jimmy Nail "Crocodile Shoes". Kas mėgsta Johny Cash, tiems turėtų būt prie širdies ;) http://www.youtube.com/watch?v=APJwMLvZYZU

Debesuota su pragiedruliais

Vakar atsiguliau rekordiškai anksti. 11 vakaro. Ir miegojau 12 valandų be jokio pabudimo. Gėris. Sapnavau keistus, ryškius, nesąmoningus sapnus. O vien žinojimas, kad prieš akis - savaitė be mokyklos, man suteikia palaimos jausmą...

.

Na, savaitgalis nusimato darbingas. Močiutės gimtadienis, kurį švęsim kokias 3 dienas... O kas tupinėja aplink ir nešioja kepsnius? Be abejo - aš... Sowieso.

.

Kiek daugiau, nei po 2 mėnesių man 18 metų. O tėvai regis to nei nepastebi. Kažkaip kvaila, kai reikia kelias dienas įtikinėt, kad klasės tūsas nėra Sodoma ir Gomora. Reikia zyst ir prašyt, kad išleistų... Nesąmonė kažkokia. Dievaži. Užknisa jie mane.

.

Tingiu net kvėpuot... Ir dar liūdna. Labai liūdna...

.

Gera pradžia - pusė darbo. O ką daryt, kai kita pusė kažkaip nesiklosto?

Julia Dream

Šiandien buvo Pink Floyd Diena. Išsitraukiau visos diskografijos aplanką, surūšiavau (jau beveik) ir visą dieną klausausi apsipatenkinus. Geras dalykas tie Pink Floyd...

.

Sveikatėlė taisytis per daug nesiveržia. Šlitinėju pusdvėsė, niūniuoju "Julia Dream" , planuoju kaip čia reikės suktis, nes kontroliniai prasideda, o man galvelė svaigsta, akelėse pamirga...

.

Šiandien vakare, kaip ir neretai pasitaiko, du puikūs nuostabūs filmai... Ak kokia neteisybė, kad tuo pačiu ir "Tramdomieji", kuriuos pažiūrėt noriu jau pora mėnesių, ir "Apocalypto", kurio lūkuriavau metus... Ak ak ak...

.

Naktį taip ir nepavyko užmigt, o paryčiais kaip pradėjau sapnuot, taip iki pietų beveik... Bet sapnai ne bet kokie - kaip ryškus ryškus spalvotas filmas... Man patinka.

.

Labai pikta, kai visaip stengiesi, kad aplinkiniai žmonės jaustųsi gerai... O šalia esantis žmogus elgiasi priešingai. Ir nors verk. Arba lipk sienom, jei tik nuo to geriau tau...

.

Jei žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus...

.

Ir pabaigai: Žmogau, aš turbūt niekada nesuprasiu kaip viskas taip išėjo.

Shivers of the time

Diena, kaip dar tūkstantis buvusių ir būsimų dienų. . . Tik gerklėj kažkoks gumulas. Tarsi nuo neatmenamų laikų. Tarsi įaugęs. Ir negaliu rasti ramybės. Negaliu tylėti, bet nesugebu išleist nė garso. Lyg bežadė žuvis. Viskas, regis, kažkaip beprasmiška ir beviltiška. . . Nebesupratu kas darosi. Vaizdai liejasi, viskas plaukia pro mane. O aš nejaučiu nei kur pabaiga, nei kur galas. Laikas eina, o žymių nėra. O gal neieškau? Sąmonė tyli. Tyliu ir aš. . . O kas belieka?

Kas tai sukelia? Staigus pavasaris? Paauglystė? Vidiniai konfliktai, pasiglemžiantys ramų miegą ir dvasios ramybę? Bloga nuojauta? Nežinomybė? Baimė? Nerimas? Tušti lūkesčiai? O ar tai laikina? O gal ilgalaikė psichozė? Neapibrėžtas, neapčiuopiamas ir nesutramdomas baubas? Kas žino. . .

Paskaičiau senesnius įrašus. Šilta - blizgu, mėlyna - dygu, sūru - geltona. . . Žodžiu stabilios psichikos žmogaus nė iš tolo neprimena. . . :)

F*R*I*E*N*D*S

Kažkaip smagu, kai ryte pabundi, o už lango kokiu tūkstančiu skirtingų balsų plyšauja laimingi paukščiai, šviečia vasariška saulė. . . Tada apsidairai, pasakai Labas Rytas draugams ir pratesi vakarykščią diskusiją. . . Va tada ir pasidaro taip smagu smagu. . .:>>

Kad ir kas ką besakytų - geriausia ką turime yra draugai. Geriausi draugai. . . :)

Jaučiuosi puikiai. Viskas gerai. Bet nežinau ką daryt. Kaip toliau gyvent?. . . Kaip? Žmogus yra kaip vanduo - jei per ilgai užsistovi vienoje vietoje ima jame veistis bjaurastis visokia. . . Taip ir man. Jei ir toliau vien blaškysiuosi pati savo galvoje, tai nieko gero iš nebus. . . Bet aplinka juk kalta. . . . . . . . . . . . :)

Kaip pikta, kad ne viską galima kontroliuoti. . . Kad slysta iš rankų net tai, kas atrodė yra amžina, stabilu, nepajudinama. . .

Visiškai viskas bus gerai. Vieną dieną. O kol ta išganingoji diena ateis pas mane, dar reikia išgyvent kaip nors. . . . :D Bet juk iki tos laimės man trūksta tiek nedaug. . . . . Kokių 3 dalykų. . . :)

papostringavimas

Tyliai tyliai sėdžiu sesės, kuri dabar miega pašonėj, kambaryje. Ir tyliai tyliai maigau klaviatūrą. Na ir pelę, kas be ko. Pro atvirą langą girdžių netoliese klykaujančias gerves. O visai šalimais ūbauja pelėda. O gal net dvi pelėdos. Nežinau. Procesoriaus burzgimas/ūžimas/birbimas gožia daugelį garsų. . . Bet aš stengiuosi labai tyliai, kad tik nepažadint tėtukų, mamyčių, sesučių, šuniukų, kačiukų. . . Ir kad pelėdos nenuskristų. Nors gal tokie čeksintys garsai joms priimtini? Bala žino.

Internetas veda į neviltį. Pražilsiu jauna. . . :D Las.fm irgi pastrigo n-tąjį (jau kokį 16984) kartą. . . Tiek to. Dirbsiu dabar prie "mano galerija". Kaip pasakė viena vietinio ryškumo persona (t.y. klasiokė) "Na taip, žinai, vistiek kažką veiki, kažkuo užsiimi, domiesi. Vis kažkoks užsiėmimas. . . Ir aš norėčiau, bet kažkaip nerandu tos veiklos. . .". So :D

*

Nū čia ne į temą, aš žinau. . . Bet kilo nenumaldomas noras papostringaut šią nemigo naktį. . . :P