Jei mergaičių kvailumas būtų matuojamas kvailų meilių skaičiumi, garantuoju, kad ant prizinių vietų pakylos ropščiausi aš... Čia ne į temą buvo... :D
.
Vakar naktį, kai eiilnį kartą labai nesekėsi užmigt, vartantis nuo šono ant šono į galvą pradėjo grįžinėti išblukę prisiminimai... Gal todėl, kad diena buvo labai graži, gal kad dangus buvo toks... O gal... Nežinau, bet deja vu jausmas niekaip nenorėjo apleist... :) Sunku, kai su žmogum praleidi ilgą laiko tarpą, nors ir ne patį lengviausią, o paskui staiga viskas išnyksta... Ir širdyje telieka tai, kad lieka - prisiminimai. Ir geri, ir nelabai... Saugoju gerus... Blogų ir taip niekada nepamiršiu... Tai va. Vieną iš tų gerųjų saugau itin atidžiai... Tą nuostabią, saulėtą ir meiliai šiltą gegužės pabaigos dieną... Vieną mielą valandėlę... Vieną gražų veidą... Vieną keistos istorijos visai nekeistą atomazgą... :)
.
Einu. Aleliuja, vaikai mano... :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą