2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

Stuck In The Metal

Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą, vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui, lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas, nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas, pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose, prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...", bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti "žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir būsimas.
.
Rašau ir kartkartėmis skaudžiu, staigiu truktelėjimu įkvepiu. Nesinervinu. Nebijau. Nelaukiu ir nenoriu. Tiesiog pamirštu kvėpuoti, kaip reikėtų. O gyvenimas piktai ir su didele jėga veržiasi, pildo plaučius, neleidžia pamiršti apie kasdienę būtį, apie senas skolas pasauliui ir jo didingai tuštybei.
.
Kas aš tokia, kad kritikuočiau individą, režimą, naciją, rasę? Jei jau atvirai, tai šikau ant visų kam nepatinka. Punk's not dead. Šiandien paleidau savo mintis pasiganyti. Rašau viską, kas sukasi galvoje. Žinoma, lengva cenzūra (visų mūsų labui egzistuoja) mano rašliavose. Bet vieną gražią dieną, kai visai degraduosiu, arba kai pasieksiu tokį lygį, kad atgal į mane spjauti jau bus lyg ir negražu, aš cenzūrą išjungsiu. Ir dzin, jei tai niekam nebus įdomu. Pikta blondinė - nieko gero nežadantis aparatas. :DD
.
Ir aš labai myliu muziką.

2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Xmas

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet Kalėdos jau praėjo! Dvi dienos gero paėdimo, žvakių degiojimo, bėgiojimo ir kalėdinių muzikėlių per visus galus - jau praeity. Muhaha. Turiu prisipažinti, kad trys tokios dienos man jau būtų per didelė apkrova. Tiek skrandžiui, tiek galvai. Bet laikau kumštukus suspaudus, kad kūčių nakties sapnai pildytųsi.... Gi pildosi, ar ne? :D
.
Norai norais, o realybėje viskas primena kortų namelį. Gerais norais ir pragaras grįstas. Tiek to. :D Ir šiaip. Man be penkių minučių 19, pavasarį egzaminai, o paaugliškos kvailystės niekur iš galvos garuot nesiruošia... Tiek to... Kaip nors.
.
Reikėtų susirasti gyvenimo tikslą...

2009 m. gruodžio 22 d., antradienis

Dreamers

Sėdžiu ir mąstau (pastaruoju metu tikriausiai per daug suku blondinišką galvelę)... Regis man nieko netrūksta. Turiu viską, o jei ko ir neturiu, tai tereikia kantriai palaukti ir gaunu. BET. Kaip čia geriau pailiustruvus... Tu svajoji apie dviratį, taupai jam, metus lauki, kol jį padovanos, o kai pagaliau gauni, paaiškėja, kad jis be vairo... Arba, kad vienas ratas keturkampis... :D Tai va. Ir šitaip man pasiseka ganėtinai dažnai... Ech. :D Ir šiuo metu mano gyvenime yra pora tokių "dviračių". Ir neišmanau ką su jais daryt...
.
Gintės party buvo siautulingas.... Ajajai... ;D
.
Miego miegelio stygius... Na nieko. Šiandien prasideda atostogos, gal pavyks truputį pamiegot... Nors ir abejoju.... :D
.
Sunku patikėt, kad teliko pusė metų ir baigsiu mokyklą... Nesinori nė galvot... O dar tas jausmas, kad kuo toliau, tuo mažiau visko žinau ir moku, kad iš vis nieko nebesugebu ir nebenoriu... Žiauru, jei atvirai. :D
.
Kartais veidmainystė būna vienintelė išeitis norint išsaugoti taiką ir ramybę. Bet jei jau veidmainiauji, tai bent pasistenk, kad visi kiti apie tai nežinotų...
Su Evaldu šiandien padarėm nusikaltimą. :D

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Flux

Turbūt pirmą kartą per pastaruosius penkis metus laukiu Kalėdų. Priežastis paaiškinti sunku... Bet nuoširdžiai džiaugiuosi girliandom ir visu tuo kalėdiniu marazmu, kuris kiekvienais metais visu užpuola tarytum iš pasalų... Blaškosi visi ir isterikuoja, lyg šventės būtų didžiuliausia staigmena.
.
Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips... Labai dažnai vaidinam visažinius ir visagalius. Ir pamirštam, kad pasaulyje egzistuojame ne tik mes ir ne tik mūsų tiesa. Pamirštame žmogiškąjį faktorių. Lengva mėtyti akmenis į kitą, kai užsimerki prieš savo klaidas...
.
Sapnuoju ir sapnuoju. Keistus dalykus... Apie kuriuos visai neglavoju. Tai paneigia mano sapnų teoriją... :>
.
Tikiuosi, kad tai neprasideda iš naujo. Nors kad patyliukais nesu patenkinta ir nesakau.
.
Dažniau šypsausi? Nejaugi? Mano nuotaika puiki? Niekada nebūčiau pagalvojus! Vaikštau išsišiepus? Ką jūs sakot.... :D Ne be priežasties gi... :P

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis

Teardrop

Imu pramiginėt žadintuvą, kad ir kaip garsiai jis klyktų po pagalve. Maloniai praplepėtos nakties valandos grėsmingai augina miego deficitą... Kurį sėkmingai kompensuoju per istoriją. Ak Ak Ak, kaip negražu. ;P
.
"Tavo BMW tinka man prie veido". Čiuju tai mano metų frazė. ;DD Juokai juokais, o iš tiesų, smagiausia, nors ir negražu, yra gąsdint neatsargiai per gatvę pimpinančias bobulytes... bet pačios kaltos, kad perėjos joms neegzistuoja. :D Nelaikysi teisių. Px. Palauksiu, gal vieną rytą pabusiu ir labai užsimanysiu baranką pati sukiot, o ne tik sėdėt šalia ir krykštaut. :D
.
Artėja Kalėdos, nors ženklų dar visai nedaug. palyginus su ankstesniais metais. Šakius įžiebs tik penktadienį. t.y. kokiu geru mėnesiu vėliau, nei įprasta... :D Ir aš kažkodėl ir vėl tų Kalėdų visai nelaukiu. Ypač kūčių. Labai nemėgstu kūčių. Kalėdos dar kaip Kalėdos. Tėčio gimtadienis ir visa kita... tas treplenimas, pakavimas, virimas, kepimas, valymas, pilstymas, šluostymas ir mandarinų žievelių šlavimas yra savotiškai maloni rutina. Tačiau nuo pat vaikystės kūčios būdavo tarsi labai nemaloni pareiga. Kažkaip viskas perspausta ir įsprausta į tradicijų rėmus. Ta iš niekur ištraukta ir nieko man nereiškianti rimtis... O dar ir mėsos nėra ant stalo! O šiemet prie stalo stovės dar viena tuščia kėdė..... Praėjo metai, o skauda nei kiek nemažiau... Ar dar ilgai?.. Nemaniau, kad šita regeneracija man tiek daug kainuos.... Kiekviena netektis man būna tarsi smūgis į paširdžius, ilgam atimantis gebėjimą kvėpuoti... Šį kartą viskas dar kar kas skausmingiau...
.
Sūpuoju Adomą ant kelių. Užmiega įsikibęs į mano plaukus... Žiūriu į tą mažą šviesų veidelį, baltus plaukučius, sausainiuotus pirštus ir ilgas šviesias blakstienas. Gražus, kaip mažas angelo paveikslėlis. Jokių blogų minčių... Ramus miegas - tik šviesūs sapnai... Nepaprastas ir neįkainojamas džiaugsmas stebėti, kaip tas mažas žmogus kažko mokosi. Iš tavęs, iš mamos, tėčio... Kaip kvatojasi, kaip mažom kojelėm ateina ir puola į glėbį. Sunku patikėti, kaip nuoširdžiai ir nesavanaudiškai tokia būtybė geba mylėti... Kūdikiai geba tai, ką mes jau seniai pamiršę... .
Norėčiau sūnaus. Jau įsivaizduoja kaip Jurga į mane pažiūrėtų tai išgirdusi. Smerkiančiai ir su mintim "vajezau, baik kliedėt." :D Bet... Tikrai norėčiau. Gal čia tik didelis poreikis jaustis kažkam labai reikalingu... Nors aš niekada ir nesijaučiau nereikalinga...
.
Vakar sapnavau gražią pabaigą. kaip būtų buvę, jei būtų buvę. Pabudau ir pagalvojau, kad ačiū dievui, jog kai kuriais gyvenimo momentais man užtenka protelio pasielgti teisingai. Dabar mokausi mažiau grežiotis į praeitį ir dažniau pamąstyti apie ateitį. :>

2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

Flashback

Tebūnie prakeikta mano palaimingoji tinginystė... Tingiu... Žiauriai. Ir kuo toliau, tuo labiau. :D
.
Kartais viskas slegia. Ir matyt nieko nenoriu. O kartais šypsotis priverčia kvailas sms, arba
nagla replika. Labai smagu pasidaro, kai draugai pasako, kad esi geras. Net kai žinai, kad gal ir nesi to nusipelnęs... :>>
.
Pastaruoju metu visus kažkaip labai myliu. Nežinau iš kur ta meilė, bet gal tai ir nėra blogai... ;)
.
Daug ašaroju. Daug per daug.
.
Nemėgstu ko nors nežinoti. Tai mane nesveikai erzina. Kaip niežulys. :D
.
Kiekvieną kartą po siautulingų šokių klube man žvėriškai skauda kojas. Kablai yra kablai. Kiekvieną kartą prisiekiu, kad daugiau gyvenime su jais šokt neisiu. Ir kiekvieną kartą tas pats... ;D
.
Myljokaz. Einu žiūrėt "I am Sam".

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

New Moon Rising

Sergu, jau pati nebeatsimenu kiek laiko. Visos dienos vienodos, visos naktys vienodos... Liga nesunki. Pakosiu, pakosiu ir gerai. Pavadinčiau tai atostogomis. Jei ne mamos noras gydyti mane netradicinės medicinos metodais... Uhuhu. Gero nelauk... :D .................................... . Kai mažiausiai to tikiesi, gyvenimas pasisuka netikėčiausiu kampu. Priverčia pažvelgti į seniai pažįstamą žmogų naujai ir pagalvoti, kad galbūt visos padarytos kvailystės buvo reikalingos. Iš savų, ne iš svetimų, klaidų juk mokomės... ;D ...................................... . Ilgiuosi vasaros. Šitos velniškai geros vasaros... Aš daug ko ilgiuosi. Ir blaiviai suvokiu, kad daugelis tų gerų dalykų ir mielų žmonių jau tėra tik praeities gabalėliai. ......................................... . Optimizmas grįžta į mano organizmą! ;D