Sergu, jau pati nebeatsimenu kiek laiko. Visos dienos vienodos, visos naktys vienodos... Liga nesunki. Pakosiu, pakosiu ir gerai. Pavadinčiau tai atostogomis. Jei ne mamos noras gydyti mane netradicinės medicinos metodais... Uhuhu. Gero nelauk... :D
....................................
.
Kai mažiausiai to tikiesi, gyvenimas pasisuka netikėčiausiu kampu. Priverčia pažvelgti į seniai pažįstamą žmogų naujai ir pagalvoti, kad galbūt visos padarytos kvailystės buvo reikalingos. Iš savų, ne iš svetimų, klaidų juk mokomės... ;D
......................................
.
Ilgiuosi vasaros. Šitos velniškai geros vasaros... Aš daug ko ilgiuosi. Ir blaiviai suvokiu, kad daugelis tų gerų dalykų ir mielų žmonių jau tėra tik praeities gabalėliai.
.........................................
.
Optimizmas grįžta į mano organizmą! ;D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą