Polly

Kartais apima jausmas, kad mano gyvenimą sudaro vien klaidingų sprendimų virtinė. Pradedant smulkmenom ir baigiant rimtais dalykais. Why me? Ir iš viso... Kas čia dedasi. Nuotaikų amplitudė išsiplėtė iki begalybės... O priklausomybė nuo supančių žmonių nuotaikų ir elgesio darosi nekontroliuojama. Am I Mad? O gal man nereikėjo skaityt "Prozaco kartos", nes tokios knygos geba įvaryt depresiją, jei būna skaitomos pms ar šiaip kokiu nedėkingu gyvenimo tarpsniu... Kai nori kaip geriau, o gaunasi kaip visada... Kai galvoji, kad bus gerai, o būna kaip visada... Kai, kaip visada, nepagalvoji... Shit happens. Arba nereikia susireikšminti, o gal geriau išsimiegot ir gert vienu bokalu alaus mažiau? Mažiau įsivaizduojamų serialų ir liežuvis už dantų gyvenimą kartais palengvina. Bet žinau tiek, kad dar viena tokia gyvenimiška nesėkmė per tokį trumpą laiką man nurautų stogą, o jau dabar esu lengvai trenkta sunkiu daiktu... Mano ego būtų galas. Kaputt. But Anyway. :D

Stuck In The Metal

Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą, vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui, lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas, nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas, pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose, prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...", bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti "žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir būsimas.

.

Rašau ir kartkartėmis skaudžiu, staigiu truktelėjimu įkvepiu. Nesinervinu. Nebijau. Nelaukiu ir nenoriu. Tiesiog pamirštu kvėpuoti, kaip reikėtų. O gyvenimas piktai ir su didele jėga veržiasi, pildo plaučius, neleidžia pamiršti apie kasdienę būtį, apie senas skolas pasauliui ir jo didingai tuštybei.

.

Kas aš tokia, kad kritikuočiau individą, režimą, naciją, rasę? Jei jau atvirai, tai šikau ant visų kam nepatinka. Punk's not dead. Šiandien paleidau savo mintis pasiganyti. Rašau viską, kas sukasi galvoje. Žinoma, lengva cenzūra (visų mūsų labui egzistuoja) mano rašliavose. Bet vieną gražią dieną, kai visai degraduosiu, arba kai pasieksiu tokį lygį, kad atgal į mane spjauti jau bus lyg ir negražu, aš cenzūrą išjungsiu. Ir dzin, jei tai niekam nebus įdomu. Pikta blondinė - nieko gero nežadantis aparatas. :DD

.

Ir aš labai myliu muziką.

Dreamers

Sėdžiu ir mąstau (pastaruoju metu tikriausiai per daug suku blondinišką galvelę)... Regis man nieko netrūksta. Turiu viską, o jei ko ir neturiu, tai tereikia kantriai palaukti ir gaunu. BET. Kaip čia geriau pailiustruvus... Tu svajoji apie dviratį, taupai jam, metus lauki, kol jį padovanos, o kai pagaliau gauni, paaiškėja, kad jis be vairo... Arba, kad vienas ratas keturkampis... :D Tai va. Ir šitaip man pasiseka ganėtinai dažnai... Ech. :D Ir šiuo metu mano gyvenime yra pora tokių "dviračių". Ir neišmanau ką su jais daryt...

.

Gintės party buvo siautulingas.... Ajajai... ;D

.

Miego miegelio stygius... Na nieko. Šiandien prasideda atostogos, gal pavyks truputį pamiegot... Nors ir abejoju.... :D

.

Sunku patikėt, kad teliko pusė metų ir baigsiu mokyklą... Nesinori nė galvot... O dar tas jausmas, kad kuo toliau, tuo mažiau visko žinau ir moku, kad iš vis nieko nebesugebu ir nebenoriu... Žiauru, jei atvirai. :D

.

Kartais veidmainystė būna vienintelė išeitis norint išsaugoti taiką ir ramybę. Bet jei jau veidmainiauji, tai bent pasistenk, kad visi kiti apie tai nežinotų...

Su Evaldu šiandien padarėm nusikaltimą. :D

once upon a time

Rytinę euforiją pakeitė kažkoks keistas vidinis graužulys... Kuo daugiau mąstau, tuo keistesnių ir nelogiškesnių minčių gimsta mano pavargusioje ir į regio taktą linksinčioje galvoje... Hmmm.... Na kodėl?

.

Iš teisybės, tai noriu pasiimt daug regio CD ir išsievakuot į negyvenamą salą... Arba tuoj pat padaryt pas save didelį party! Su labai didele regio palapine ir truputį mažiau vyno.... :D

.

Akvile, bet gi mus sieja ne tik meilė Joneliams, Soeriams ir šiaip keistiems vyrukams, arba tiesiog vyrukams... :D

Serialai

Tai ašarų pakalnė, tai rojaus sodai... Tai Chose Luisas, tai Luisas Marijus, tai Chuanas Luisas... tai nemigo naktys dėl Sebastiano. Kartais tai panašėja į absurdo komediją, kartais į psichologinę dramą... Juokingai liūdną ir logiškai absurdišką serialą...

.

Na bet negi man vienai gyvenimas toks atrodo?

Don't forget me

Tik 6 valandos miego yra tarsi akmuo po kaklu - visą dieną tempia žemyn... Baisu. Sunku ir pagalvot, kad einant į mokyklą miegu dar gerokai mažiau... man atrodo, reikės keist įpročius, jei noriu normaliai pabaigt mokyklą (t.y. neišprotėjus, nepasiligojus ir normaliais balais).

.

Šiandien visą dieną aukliavau. Į Adomiuką žiūriu kaip į mažą kirbantį stebuklą. Mes visi taip žiūrim. Suskydę ir krykščiantys dėl kiekvieno naujo jo išmokto dalyko. Taip ir matau, kaip Jurga meta į mane ironišką žvilgsnį ir sako "Eik tu, motina...". Iš tiesų, mielai turėčiau vaiką. Taip taip. Anksti man dar. Spėsiu. Bet kūdikis namie labai pažadina motiniškus instinktus...

.

Vakar iki paryčių žiūrėjau Pragaro Virtuvės vaikėzus (ang. Sleepers). Va ko negaliu pakęst ir kas mane tiesiog veda į pasiutimą, tai reklamos per filmus ir durnai išversti pavadinimai. Na po galais, jei režisierius kažkaip pavadino filmą, tai kodėl taip žūt būt reikia tą nelaimingą pavadinimą pakeist? Na kodėl? Perverčiau TV anonsų žurnalą - gera pusė pavadinimų išversti belenkaip. Ir dar visiškai ne į temą. Paaiškinkit man kur čia šuo pakastas! Filmas, beje, buvo geras. Pradžia kiek sukrečianti. Aš apie įvykius toje kolonijoje. Siaubas. Ir visai nenustebčiau, kad tai visiškai realu...

.

alfa.lt yra nelaimingas plepalų ir pletkų saitas. Pusė ką rašo - nesąmonės, kita pusė - straipsniai iš kitų panašaus tipo puslapių. Tiksliau straipsnių iš ten anotacijos. Kad ir apie Jacksoną. Užsienio portalai pateikia normalius straipsnius, su faktais, nuomonėm, o čia parašo vieną pastraipą. Tiek to. Skaitau, o paskui bambu. Niekas neverčia ten lankytis....

.

Vėl susipyniau indėnišką kasytę. Vėl turėsiu ką tampyt.

.

Hump de bump!...

Lullaby

4 ryto, kai pradeda švisti ir paukščiai kaip išprotėję ima klykaut savo giesmes... Milda eina miegoti. Gaila, labai labai gaila, kad neturiu balkono iš savo kambario. Būtų daug patogiau sėdėt, nei ant palangės... Man labai patinka trumpos ir šviesios naktys. Miške tylu. Oras pilnas žolės kvapo. Šilta. Ir liūdna. Taip ir nusigert galima... Kai buvau jaunesnė, viskas atrodė kur kas paprasčiau. Negalvojau kaip bus, jei bus... Neplanavau... neturėjau didelių tikslų... Nejaučiau, kad tuoj reikės kažkur kraustytis, kažką mokytis, kažko ieškot... Kad įprastinis gyvenimas nutiks. Tiesiog dariau ką norėjau, sakiau ką norėjau, mylėjau, ką norėjau. Dabar už tą meilę moku. ne visi žmonės yra tokie, kokie atrodo... Ir gerai. Mokausi iš klaidų... Paryčiais galva būna šviesesnė. Minčių daugiau. Mažiau nesąmonių. Daugiau prisiminimų... Niekas nekvaršina galvos. Tylu. Ramu. Gera. Tik kartais reikia pasikalbėt. Naktį nėra su kuo. Nebent su kiauniukais pastogėj.

.

Atrodo tiek mažai trūksta iki visiškos, absoliučios, nedalinamos ir neskaldomos laimės... Pamažu susirenku beveik viską, apie ką svajojau. Beveik. Ir negaliu pakęst to neapibrėžtumo, mįslių ir miglotų faktų... Jaučiuosi kvailai. Bet juk čia tik žaidimas... Negi ne?

.

...tiesiog trūksta kvapo...

Watch Over You

Šis pavasaris kažkoks prieštaringas. Jaučiuosi laiminga, bet tuo pačiu metu ir kaip išgręžta. Jokių protingų minčių galvoje nėra. Kažkas neįtikėtino, kad parašyti ese man kainuoja velniškai daug pastangų... Neturiu paaiškinimo, kodėl apsėdo tokia apatija ir, kur dingo bet koks įkvėpimas... Paaiškinimo nėra. Tik daug klaustukų...

.

Negaliu patikėt, kad dar 5 savaites reikės kankintis mokykloje... Neištversiu....

.

Vakar buvo paskutinė mokyklinio budėjimo diena gyvenime. Vakar eilinį kartą nebuvo važinėjimo ir tikybos, tad žiūrėjom krepšinį. Kiek neįprasta, kai tau viešai paskiriama daina... Ir visi keistai sužiūra... :DD Pralaimėjom...

.

Noriu vasaros. Gero tūso. Ir butelaičio Biancos... :D

.

Yra tokių dainų, kurios tam tikrą laiką būna tiesiog apsėdusios... Alter Bridge - Watch Over You.... http://www.youtube.com/watch?v=9lIdymq0DZc

Frontas

Ajai... Kaip nesveikai norėčiau, kad dabar būtų šilta ir saulėta birželio 20 diena.... :D Bet už lango vis dar sausis... Hmm... Šūdas...

.

Sunku. Jaučiuosi ganėtinai nustekenta. Visaip kaip. O prošvaistės miglotos... :)

.

Išgimdžiau interpretaciją. Na, kaip iš tokios pievos, tai lapo apimtis man atrodo didžiulis pasiekimas..... :D O štai su logaritmais bus liūdnos mišios ryt.. Et...

.

Būna pamokų, kaip tyčiai... Bet skaitant tokius žiovulį keliančius dalykus belieka išsikalinėt, net jei tai yra visai negražu, nebrandu, mažvaikiška ir visaip kitaip nefaina.... :D

.

-Ė, jaunas Maironis panašus į Mičą! Tą, iš gelbėtojų!

-Ale rimtai....

-Nu Mičas! Ir dar sexy!

-Mickevičius gražesnis, pažėk koks kačius...

-Nu gal...

.

Labiausiai užknisa, kai guli apsikamšius antrą valandą nakties, tragiškai nori miego, nes nuo pirmadienio miegi po kokias 4 skurdžias valandėles, bet vis vien nepavyksta užmigt... Nice.

.

Norėjau parašyt ką nors prasmingo. Baisiai prasmingo. Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada... :D

Bim bam

Su kiekviena nauja, švaria ir tuščia visatos minute, visa raizgalynė mano galvoje tik plečiasi ir pučiasi. . . Viskas keičiasi kas tūkstantąją sekundės dalį. . . Viskas mainosi ir persipina tūkstantį ir vieną kartą. . .

. . .

Aš nesustabarėjusi. Aš tiesiog pavargusi.

. . .

Ką tu mąstai, po galais? Ir kur mano negyvenama sala?. . .

. . .

Visas neapčiuopiamas mano vidinis Aš miega. Bandau jį žadint. . . vasaros pradžioje jis visada taip – apsunkęs nuo letargo miego. . . nes pavasarį jo niekas neužkliudė. Bet pastaruoju metu aš jaučiu, kad jis yra gyvas. Vis dar. . . Aš žinau, kodėl jis bunda. Ir dar keli žmonės žino. Tik nežinau, ar jam verta bust. Nežinau, ar ,neduok die, jis dar giliau neįmigs, neišdegus užmačioms. . . Nežinau. . .

. . .

Tik tiek, kad kai manasis Aš snūduriuoja, sakinius dėlioti yra nepalyginamai kebliau. Ir mintis reikšti yra sudėtinga. . . . Bet pati miegu ramiai. Ir sapnai gražūs. . .

. . .

Viskas bus gerai, ar ne?:)

. . .

holla bolla

Namie neįtikėtinai tylu ir gera. . . Močiutė pagaliau išsinešdino. sunku patikėti, kad viena bobulė gali užpildyti visą namą! Tikrai! Vos ji įkelia koją, tuoj pat visos kertelės tarsi užsipildo. . . Nesuprantu. Tik žinau, kad man tai nepatinka. . . :D Gegužę gausim šuniuką. Šiaulietį. Tai gal net ir Gintarę pamatysiu, kai jo pasiimt lėksim ;>> Koks neįsivaizduojamai geras dalykas yra tas ilgas šeštadieninis miegas. . . Yammy ;D Vakar su tėvais žiūrėjom "Amerikan Pie. Music band camp". . . . . ;D Pasidariau namisėda. Ne savo noru. . . Bet kai nėra kaip kur nors ištrūkt, tai šitaip ir gaunasi. :l Kodėl man nuolat vis kas nors ne taip? Kodėl amžinai ką nors susikuriu? Čia turbūt liga. "Einam pašokt? Nu tą! Havajietišką!" "Kuo turiu, tuo duriu!" :DD

FUN

Taip. Beprotiškai fantastiškas dalykas yra susitikti seną gerą draugę, po nežinia kelių šimtmečių ilgumo pauzės. Kaip smagu pasidalinti naujienomis iš gyvenimo, aptarti ex'us ir esamus, būsimus(?), apkalbėti drauges, draugus, pažįstamus, draugų pažįstamus, snieguračkas, songoką, Albinutę (pundę), paplepėti apie skandalus, naminius gyvūnus, skyrybas, bazarus, one fotoalbumus, klases, auklėtojas, kaimynus, dolerio kursą, žiurkėnų gyvensenos įpatumus, muziką, laisvalaikį, gyvnseną, mokslus, planus, norus, tėvus. . . . . . . .

*

Dievaži, nė nenutuokiau, kad mudvi su Gintaryte turim tiek bendro ;>>

*

Gera nuotaika iš mano planetos nesitraukia.

*

Vakar pasakė, kad dalyvauju Lt olimpiadoje. O šiandien sudalyvavau. Iš lempos. Pagalvojau, kad naudinga sužinot savo lygį - kaip sugebu parašyt tokį dalyką nieko nesiruošus. Matysim. :D

*

Klasiokam superultramegaplius Morčius. Temos vien apie antrą galą. O užčiaupt juos įmanoma tik jų pačių bajeriukais. SO. . . :DD

*

Balandžio pirmoji buvo kaip reikalas. Visi visus maustė. Įpatingai įsismagino kūno kultūros mokytojai. O bedrai paėmus, tai Jurgaičiui mūsų pokštas nepatiko. O Bacevičienė atsakė tuo pačiu. Jė. ;D O kūno kultūrai pirmą kartą rengiausi bernų rūbinėje. Na ir t.t. :D