Rodomi pranešimai su žymėmis ženklai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ženklai. Rodyti visus pranešimus

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Santa Claus is comming to town....

Mau. Pirma atostogų diena jau kaip ir pramiegota... Ir vakar diena... Mama atėjo manęs žadinti pusę 3 ir jau norėjo pulsą tikrint... :D Ką, sunku suprast, kad man žiemos miegas???
.
Ėjau pasivaikštinėt. Oras tobulas tokiems dalykams. Gaivus, ne šaltas, minkštas... O kai smegenys gauna pakankamai deguonies, vakarykščios problemos atrodo visai kitaip... Bet vistiek protarpiais pajijuntu didžiausia nevykėle.
.
Pasaulyje yra labai daug nieko nekainuojančių dalykų, kurių už dyką negausi... Svarbiausia jausti, kad kažkas tave myli, kad kažkam esi reikalingas... Ir kai rašant kalėdinius kūčiukus per lietuvių pamoką juos gauni vos ne nuo visų klasiokų, turiu pripažinti, pasidaro gera... :)
.
Sapnuoju. Gal todėl man mano sapnai taip patinka, kad jie tokie gyvi ir realūs? :>
.
Sniegas batuose, plaukuose, ant blakstienų, ant pirštinių ir kišenėse... Šiltos rankos ir neišsipildysiantys planai. Nemanyk, kad pamiršau... :)

2008 m. birželio 22 d., sekmadienis

Bim bam

Su kiekviena nauja, švaria ir tuščia visatos minute, visa raizgalynė mano galvoje tik plečiasi ir pučiasi. . . Viskas keičiasi kas tūkstantąją sekundės dalį. . . Viskas mainosi ir persipina tūkstantį ir vieną kartą. . .

. . .

Aš nesustabarėjusi. Aš tiesiog pavargusi.

. . .

Ką tu mąstai, po galais? Ir kur mano negyvenama sala?. . .

. . .

Visas neapčiuopiamas mano vidinis Aš miega. Bandau jį žadint. . . vasaros pradžioje jis visada taip – apsunkęs nuo letargo miego. . . nes pavasarį jo niekas neužkliudė. Bet pastaruoju metu aš jaučiu, kad jis yra gyvas. Vis dar. . . Aš žinau, kodėl jis bunda. Ir dar keli žmonės žino. Tik nežinau, ar jam verta bust. Nežinau, ar ,neduok die, jis dar giliau neįmigs, neišdegus užmačioms. . . Nežinau. . .

. . .

Tik tiek, kad kai manasis Aš snūduriuoja, sakinius dėlioti yra nepalyginamai kebliau. Ir mintis reikšti yra sudėtinga. . . . Bet pati miegu ramiai. Ir sapnai gražūs. . .

. . .

Viskas bus gerai, ar ne?:)

. . .

2008 m. kovo 10 d., pirmadienis

Grąžinsiu.

Gyvenu su savim jau daugiau nei 17 metų. Neprailgo. Dar. Gal nė neprailgs. . . Per tiek metų jau po truputį pradedu save perprast. Yra gerą lemiančių ženklų, ir yra blogą. . . O kai juos žinai, ramiau gyveni. . .
. . .
Taigi, šiandien man keista diena. Ir netgi paaiškinsiu kodėl. Man taip jau būna: gyvenu gyvenu. . . na rutina, voverės rate sindromas, rytas vakaras, pirmadienis- penktadienis. . . Ir staiga - POKŠT! Kaip žaibas iš giedro dangaus perveria kažkoks jausmas. Nežinau, gal apvaizda, gal oro permainos, o gal eilinė psichozė. . . Bet tada man viskas persiverčia aukštyn kojom. Toks jausmas, kad esu visai kitas žmogus. . . Viskas akimirksniu įgauna visiškai kitokią prasmę, kelia kitokius jausmus. . .
. . .
Ir šiandien mane aplankė vienas geras ženklas. . . Gal nuskambės kvailai ir banaliai, o gal absurdiškai, bet nesvarbu. Pagalvojau apie akių spalvą. Vieno žmogaus. Šiaip tokį dalyką aš visada prisimenu. O šiandien nesugebėjau. Vadinasi sveikstu! Sveikstu nuo blaškymosi, lyginimo. . . Atitikmens, o gal tik atvaizdo ieškojimo. . . Bandymo kažką paversti tuo, kuo niekada nebus įmanoma. Nuo iliuzijų pasaulio ir vilčių puoselėjimo džiaugsmo. Sveikstu. Tuo ir džiaugiuosi. Kad pagaliau. Pagaliau. . . Pagaliau Atsikračiau tos šmėklos. Pagaliau suvokiau, kas tai buvo. Ir kodėl. Ir visko atsikračiau. Kad ramiai miegočiau ir ramiai pabusčiau. Ir pasidarė lengva. Lyg nuveikus didžiulį darbą. Grąžinus didelę skolą. . . Beliko grąžinti skolą sau. Beveik du metus. . .
. . .
Aš grąžinsiu.
. . .