People Are Strange

Keista, kaip nevienodai žmonėms atmatuota gyvenimo džiaugsmo. Vieni šika vaivorykštėm, kiti banguoja tarp ašarų ir juoko, o treti sako, kad viskas čia yra sušiktai šūdinai šūdina. Jo. Visko gi būna - geros dienos, blogos dienos, tragiškos dienos, beprotiškai fantastiškos dienos ir nykios dienos... Tik kas blogiau? Kai skraidai padebesiais, ar kai turi tiek piktumo ant viso gyvenimo, jog nieko šviesaus jau kaip ir nebėr?.. Jo jo, žinau, reikia siekti aukso viduriuko, pusiausvyros, In ir Jang...

Burn My Shadow

Tradiciškai rašau jau paryčiais. Po kino vakarėlio. Pažiūrėjau, galima sakyti, tris filmus. Vietoj to, kad mokyčiausi egzaminams, kurie, kaip matyt, prasidės po savaitės. Ulala. Tik va, baugu, kad šitas pxuizmas netaptų tragedija. Bet stogo reikalai prastoki. Ne galva, o būgnas. Ar visi eina iš proto, ar aš viena?.. Ir nežinau kas blogiau - ar mano vienos skrydis virš gegutės lizdo, ar masinė psichozė. Nesmagu jaustis vienišai. Bet. Sukasi šarabanai.. . Nelabai turiu ką papasakoti. Pastaruoju metu mano gyvastį palaiko Bliuzų laukimas. Nors tikriausiai tik todėl, kad (po galais!) gyvenime juk reikia kažko laukti!.. . Labai noriu miego. Tad nesiplėsiu ir peripetijų neaiškinsiu. Pasakysiu tiek, kad man liūdna. Ir man nesiseka. Ir manęs niekas nemyli.

Tebūnie Šviesa!

Renginukas, kurio laukiau jau nuo nežinau kada... "Įjunk Šviesą". Seniai pasibaigė... Jau net išsimiegot spėjau. Va taip ir būna. Lauki lauki, planuoji, suki galvą ką rengtis... Ir nė nepajunti, kaip viskas praeina...

.

Mažai miego. Ilgas rytinis kuitimasis. Plaukų dažai. Ieva ir jos skrybėlė. Kiba. Parkas. 3 balionai. Seniai matyti draugai. Nauji draugai. Tai šen, tai ten... Maxima. Maxima. Beždžionė. Parkas. Lėktuvas. Lingis Park. prancūzaitė. Be Laidų. Arklio Galia. Šokiai. Maniakas. Šokiai. Sportas. Katinas. Ūdra. Policija. Balionėlis. Ūdros šokis. Žolytė. GeraiGerai & Miss Sheep. Namai. Mašina. Zypliai. Vynas. Laužas. Maniakas. Šokiai. Vynas. Šokiai. Šokiai. Šokiai. TNT. Kas aš? Kur aš? Šokiai. Dima(?). Dimos švarkas. Giedrė. Kupolas. Maniakas. Šalta. Miegmaišis. 5 ryto. Lova. Kažkas taiso mašiną po langu. Nejaučiu kojyčių. Nejaučiu rankyčių. Visi keliasi. Keliamės ir mes. Lyja. Sumuštinis. Labas rytas, maniake! Vandenėlis iš krano. Atsisveikinimai. Namai. Sausainiai. Grizlis. Juokai juokais. Grybai. Uogos. Miško takeliai. Ilgos šnekos. Geniai. Atominis karas ir disko epocha. Naujas superbūdas datoms atsiminti. Vanilla Sky. 3 ryto. Labankt, Giedre. Gražūs sapnai. 9 ryto. Labas rytas, važiuoju namo! Atia atia. Sumuštinis. Lova. Dar gražesni sapnai. 6 vakaro. Labas rytas... Aš vėl gyva. Facebook. Blogger.

.

Na ką, laukiam kitų metų. Dar daugiau šviesos.

Santa Claus is comming to town....

Mau. Pirma atostogų diena jau kaip ir pramiegota... Ir vakar diena... Mama atėjo manęs žadinti pusę 3 ir jau norėjo pulsą tikrint... :D Ką, sunku suprast, kad man žiemos miegas???

.

Ėjau pasivaikštinėt. Oras tobulas tokiems dalykams. Gaivus, ne šaltas, minkštas... O kai smegenys gauna pakankamai deguonies, vakarykščios problemos atrodo visai kitaip... Bet vistiek protarpiais pajijuntu didžiausia nevykėle.

.

Pasaulyje yra labai daug nieko nekainuojančių dalykų, kurių už dyką negausi... Svarbiausia jausti, kad kažkas tave myli, kad kažkam esi reikalingas... Ir kai rašant kalėdinius kūčiukus per lietuvių pamoką juos gauni vos ne nuo visų klasiokų, turiu pripažinti, pasidaro gera... :)

.

Sapnuoju. Gal todėl man mano sapnai taip patinka, kad jie tokie gyvi ir realūs? :>

.

Sniegas batuose, plaukuose, ant blakstienų, ant pirštinių ir kišenėse... Šiltos rankos ir neišsipildysiantys planai. Nemanyk, kad pamiršau... :)

Ekologija

Pirma dienos. Man - ankstyvas rytas. . . Lauke šilta ir saulėta. Gerai. Skaitau horoskopą. Ui. žada dyyyydelę meilę, šaunų vaikiną, vestuves, ir priešus, kliudančius tai dyyydelei meilei. Nū neblogai skamba, ką aš žinau. . . :D

.

Pažiūrėjau "Malholland Drive". Geras. Ir sunkiai suvokiamas. Interpretuok kaip nori. Ir visi variantai tinka. . .

.

Man atrodo, kad žmonės dažnai nori per daug iš kitų. Žmogus yra toks, koks yra ir jei tau nepatinka koks nors charakterio bruožas, aš nemanau, kad jis pasikeis. . . Visi mes keičiamės, bet tikrai ne esminiais bruožais. . . . O principai iš viso yra žudikai.

.

Viskas bus gerai.

.

Einu laukan. Jei tik mano šuo manęs nesuės, gal net pareisiu. Super. :D

Jesus loves me

Kažkodėl kiekvieną savo apgailėtinos egzistencijos akimirką aš viskam ieškau pateisinimo, paaiškinimo ir bent vieno įrodymo. . . Nežinau kam man to reikia. Gal kad patikėčiau realybės realumu? Aš nežinau. Bet netikiu jokiu dievu. Ir nemanau, kad mano gyvenimą tvarko būtent jis. Ir taip dažnai deklaruojamu jo gerumu aš netikiu. Gal ir negerai. Gal tikėjimas Kažkuo suteikia psichologinę apsaugą? Bet nežinau. . . Ir vakarykštė Hauso serija man labai patiko. Kai Hausas kovojo su Dievu. Lygiosios. . . :D

. . .

Išlydėjau Giedrutę su Eglute. . . Sunkiai užveri paskui save duris ir namai vėl apmiršta. . . Kažkaip liūdna. Vakar turkai gavo. Vakar vokiečiai laimėjo. Vakar daug juokėmės. Vakar buvo gerai. Kaip bus šiandien?. . . Ar išsipildys norai? Ar sudaužysiu neatsargų puodelį? Su kuo susipyksiu? Kas įskaudins? Ko bijosiu? Iš ko juoksiuosi? Kas juoksis paskutinis? Kas tiesiog tylės?. . . O kas atsiprašys tūkstantąjį kartą?. . . Man atrodo, kad atsakymai bus labai paprasti. Tik tereikia kantriai palaukt. . .

. . .

Kad skrandis pavirstų palaimingu vakuumu kartais gana vieno žvilgsnio. O šypotis visą dieną nereikia net tokios priežasties.

Wery nice! How much?

Ak, kaip puiku gyventi šioje žemėje toms dieviškoms, tobuloms iki kaulų čiulpų, būtybėms: gražioms, protingoms, sąmojingoms, linksmoms, noulat pasitempusioms, gracingoms kaip stirnos, kiekvieną minutę sugebančioms išlaikyti nepriekaištingą prekinę išvaizdą. . . Joms nestringa internetas, netrina batai, jos neįsimyli aklai, o jei taip atsitinka, tikrai netyli šiknų igaubusios, jos moka matematiką, rūbus perka tik D&G, Armani ir Gucci. . . Gerai toms, kurių kiekviena gyvenimo akimirka yra tiksliai tokia, kokios jos tikisi. Kiekvienas veiksmas apskaičiuotas tūkstantųjų tikslumu, o kiekvienas žodis pasvertas ir visaip kaip išmatuotas. . .

. . . . . . .

O kur dėtis mums, paprastoms žemės mergaitėms? Kartais nusišnekančioms į lankas, kartais tinginčioms, o kartais tiesiog vienišoms. . . Parastos žemės mergaitės nėra nei tobulai gražios, nei mirtinai protingos. . . Jos turi trūkumų. Ir ne vieną. . . Tik tiek, kad tikros.

. . .

Tik va, tų nuostabiųjų dieviškųjų tobulybių ant žemės vaikšto kokios dvi antruoju. Kad gerai. . .