Ak, kaip puiku gyventi šioje žemėje toms dieviškoms, tobuloms iki kaulų čiulpų, būtybėms: gražioms, protingoms, sąmojingoms, linksmoms, noulat pasitempusioms, gracingoms kaip stirnos, kiekvieną minutę sugebančioms išlaikyti nepriekaištingą prekinę išvaizdą. . . Joms nestringa internetas, netrina batai, jos neįsimyli aklai, o jei taip atsitinka, tikrai netyli šiknų igaubusios, jos moka matematiką, rūbus perka tik D&G, Armani ir Gucci. . . Gerai toms, kurių kiekviena gyvenimo akimirka yra tiksliai tokia, kokios jos tikisi. Kiekvienas veiksmas apskaičiuotas tūkstantųjų tikslumu, o kiekvienas žodis pasvertas ir visaip kaip išmatuotas. . .
. . . . . . .
O kur dėtis mums, paprastoms žemės mergaitėms? Kartais nusišnekančioms į lankas, kartais tinginčioms, o kartais tiesiog vienišoms. . . Parastos žemės mergaitės nėra nei tobulai gražios, nei mirtinai protingos. . . Jos turi trūkumų. Ir ne vieną. . . Tik tiek, kad tikros.
. . .
Tik va, tų nuostabiųjų dieviškųjų tobulybių ant žemės vaikšto kokios dvi antruoju. Kad gerai. . .
2 komentarai:
*Very
Bet, gal kartais ir įdomiau būti toms paprastoms žemės mergaitėms? Ar ne? ;>
Rašyti komentarą